„Santaka“ / Tremties išgyvenimų laikas nenugludina

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-05 06:46

Dalinkitės:  


Minėjimo pradžioje dalyviai tradiciškai giedojo tremtinių himną „Leiskit į tėvynę“.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Tremties išgyvenimų laikas nenugludina

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio krašto muziejuje vykusiame renginyje paminėtas didžiausių lietuvių tautos trėmimų 65-metis. Paminėti šią datą susirinko didžiulis būrys tremtinių bei jų artimųjų.

Tarp 42 tūkst. ištremtųjų buvo ir daugiau nei pusantro tūkstančio mūsų rajono gyventojų. Tiesa, pasak renginio vedėjos muziejininkės Elenos Rupeikienės, šie skaičiai nuolat kinta, nes vis paaiškėja naujų istorinių faktų apie ištremtas šeimas. Per didžiuosius trėmimus Vilkaviškio rajone labiausiai nukentėjo Opšrūtų, Beržinių, Būdviečių ir Geisteriškių kaimai.

„Šie kaimai buvo didžiausi mūsų rajone, juose gyveno stambiausi ūkininkai. Būtent jų šeimos buvo pirmiausia „kraunamos“ į vagonus. Iš šių vietovių į Sibiro gūdumą buvo išvežta po 11–13 šeimų. Mažesnieji, tokie kaip Gražiškių valsčiuje buvę Mažučių ar Kregždžių kaimai neteko 5–6 šeimų. Kadangi ten sodybų ir taip nebuvo itin daug, laikui bėgant jie visai sunyko“, – pasakojo E. Rupeikienė.

Daugiausia žmonių iš Lietuvos išvežta į Krasnojarsko krašto Irkutsko ir Mansko rajonus. Minėdami 65-ąsias tremties metines buvę tremtiniai prisiminė, kad sovietų armijos karininkai buvo itin žiaurūs – nežiūrėjo, ar šeimose yra mažų vaikų, senelių, ligonių. Nuvežti į Sibirą, lietuviai buvo įdarbinti statybose, miškuose, įvairiuose kolūkiuose. Pasak kalbėjusiųjų, didžiausia paguoda ir atrama svetimame krašte visiems buvo malda bei begalinis vieni kitų palaikymas.

Į Lietuvą tremtiniai pradėjo grįžti tik 1956–1958 m. Skaičiuojama, kad amžino įšalo žemėje mirė per 100 vilkaviškiečių. Kai kurių palaikus artimieji vėliau parsivežė į gimtinę. Vienas iš tokių asmenų, 1989 m. vykusių į Krasnojarsko krašto Mansko rajoną parsivežti giminaičių palaikų, buvęs ilgametis Alvito pagrindinės mokyklos direktorius, politikas Valentinas Piečiukaitis. Jis susirinkusiesiems pasakojo apie savo kelionę, rodė joje darytas fotografijas. Svečiai galėjo apžiūrėti ir kitas nuotraukas – buvo surengta tremtinių fotografijų paroda.

„Gaila, kad rajono mokyklos retai mus kviečiasi pasidalyti prisiminimais. Mūsų žodį, išgyvenimus būtina perduoti jaunajai kartai. Deja, laikas nenumaldomai bėga ir mūsų kasmet lieka vis mažiau“, – su ašaromis akyse kalbėjo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkė Dalija Agota Karkienė.

Šiame minėjime dalyvavo būrelis Keturvalakių pagrindinės mokyklos jaunuolių, todėl tai itin pradžiugino D. A. Karkienę.

Ji susirinkusiesiems sakė, kad šiuo metu yra rengiama trečioji tremtinių atsiminimų knygos „Mes sugrįžom...“ dalis. Prie jos leidimo žadėjo prisidėti ir rajono Tarybos narys Algirdas Neiberka.

Renginio metu tylos minute buvo pagerbti į amžinybę išėję buvę tremtiniai. Nuotaiką šiek tiek praskaidrino P. Karužos šaulių kuopos ansamblis „Šaulys“ bei Banguolės ir Gintaro Difartų dueto atliekami kūriniai.

Po oficialiosios minėjimo dalies buvę tremtiniai dar ilgai nesiskirstė namo. Žmonės dalijosi savo prisiminimais, kai kas nejučia nubraukė ir skausmo ašarą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas