„Santaka“ / Jubiliejus primena Sąjūdžio pradžią

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-05 06:45

Dalinkitės:  


1988 m. rugpjūčio 27 d. Vilkaviškio stadione vykęs pirmasis Sąjūdžio mitingas sutraukė minias žmonių.
Romo EIDUKEVIČIAUS nuotr.

Jubiliejus primena Sąjūdžio pradžią

Baltijos šalys niekada nesusitaikė su sovietine okupacija. 1955–1956 metų įvykiai Lenkijoje, Vengrijoje, kiek vėliau ir Čekoslovakijoje, „Solidarumo“ veikla skatino Lietuvos patriotų disidentinį judėjimą. Per visą sovietmetį Lietuvoje vyko kova dėl tautinės ir valstybinės dvasios, istorijos, kultūros paveldo išsaugojimo, prieš religijos persekiojimą, buvo keliamos gamtosaugos problemos. Susikūrė Lietuvos katalikų ir Jaunosios Lietuvos sąjungos, Lietuvos Laisvės Lyga.

1972 m. visoje Lietuvoje buvo renkami parašai po kreipimusi į TSRS Generalinį sekretorių L. Brežnevą ir Jungtinių Tautų Organizaciją dėl katalikų teisių suvaržymo (pasirašė 17 054 žmonės), įsteigta slapta kunigų seminarija, pradėta leisti Lietuvos katalikų bažnyčios (LKB) kronika. 1973 m. mokiniai ir jų tėvai dėl tikybos suvaržymo parašė kreipimąsi į LTSR švietimo ministrą, kurį pasirašė 14 284 žmonės.

Protestų organizatorius, disidentus okupacinė valdžia persekiojo, kunigai V. Sladkevičius, S. Tamkevičius, K. Grigas atsidūrė lageriuose. Represijos vertė disidentus elgtis apdairiau.

Sovietų Sąjungos generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo pradėta „perestroika“ ir „glasnost“ politika leido gyventojams laisviau reikšti pažiūras ir saikingą valdžios kritiką. 1987 m. inteligentai organizavo pirmuosius mitingus. Vienas vyko birželio 14 d. Rygoje, kitas – rugpjūčio 23 d. Vilniuje.

1988-ųjų vasara – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) gimimo laikas. Pokario Lietuvos laisvės kovų sąjūdis savo idėją ir vardą perdavė 1988–1990 m. taikiam judėjimui, naujajam Lietuvos Sąjūdžiui. Birželio 3 d. Lietuvos Mokslų akademijos centrinių rūmų salėje aktyvių inteligentų susirinkime, svarstant ekonominių reformų ir „perestroikos“ reikalus, buvo sudaryta 35 įgaliotinių grupė, įpareigota vienyti jėgas ir spartinti pertvarką Lietuvoje. Taip gimė LPS iniciatyvinė grupė Vilniuje, įsteigti centrai Kaune, Šiauliuose. Prasidėjo Sąjūdžio organizacinis darbas. Birželio 14 d., minint masinių trėmimų pradžią, Gedimino aikštėje buvęs partizanas Leonas Laurinskas pirmą kartą iškėlė Lietuvos trispalvę, 19 d. išėjo „Sąjūdžio žinios“, 24 d. prie LTSR Aukščiausiosios Tarybos rūmų surengtas nesankcionuotas mitingas, liepos 9 d. vyko mitingas Vingio parke, o rugpjūčio 23 d. šioje vietoje vyko didysis Sąjūdžio mitingas.

Tomis dienomis Vilniuje viešėjo mokytojas Leonas Čeplevičius. Jis dalyvavo mitinguose ir Sąjūdžio idėjas parvežė į Vilkaviškį. Įspūdžiais pedagogas pasidalijo su bendraminčiais Valentinu Piečiukaičiu ir Kostu Janulaičiu. Vyrai nusprendė: „Reikia Sąjūdžio grupę ir veiklą organizuoti Vilkaviškyje“. Prisidėti pakvietė gydytoją Vidmantą Mickevičių. Ketvertas iniciatorių parašė pareiškimą rajono Vykdomajam komitetui, prašydami įregistruoti iniciatyvinę grupę ir leisti organizuoti mitingą Vilkaviškyje. Komitetas duoti leidimą mitingui delsė. Jį patvirtino tik tada, kai į iniciatyvinę grupę įsijungė partkomo siųsti atstovai. Įregistravus LPS koordinacinę tarybą, 1988 m. rugpjūčio 27 d. Vilkaviškio miesto stadione vyko pirmasis mitingas. Tūkstantinėje žmonių minioje iškilo kelios Lietuvos trispalvės, šimtai mažesnių vėliavėlių. Mitingą vedė mokytojas Artūras Simanavičius, dalyvavo LPS atstovai iš Vilniaus: V. Čepaitis, M. Laurinkus, R. Ozolas ir A. Žebriūnas. Mitinge buvo kritikuojama partinė nomenklatūra, pasmerkta okupacija, bažnyčios ir tikėjimo persekiojimas. Dar audringesnis mitingas vyko lapkričio mėnesį. Jame priimti nutarimai: siųsti Vyriausybei reikalavimą paleisti iš kalėjimo nuteistą LKB kronikos leidėją Kybartų kleboną kun. Sigitą Tamkevičių, Vilkaviškio centrinėje aikštėje pastatyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui, pateikti rajono Vykdomajam komitetui reikalavimą dėl gatvių pavadinimų pakeitimo, leisti Sąjūdžio laikraštį ir įrengti miesto centre informacinį stendą.

Priimti nutarimai nedelsiant pradėti vykdyti. Miestuose ir kaimuose, per renginius ir aktyvistams einant į įstaigas pradėti rinkti pinigai paminklo dr. J. Basanavičiui statybai. Sąjūdžio patriotinėmis idėjomis užsikrėtė daugelis rajono gyventojų, susikūrė iniciatyvinės grupės Kybartuose, kolūkiuose, veikdami išryškėjo nauji lyderiai: B. Šalčius, D. Šileikienė, R. Eidukevičius, S. Dambrava, P. Anskaitis, P. Kilikevičius, J. Lainauskas, K. Eismontas, D. A. Karkienė, S. Vabalas ir kt. Sąjūdiečiai iš pradžių neturėjo savo būstinės, todėl du kartus per mėnesį rinkdavosi aktyvistų butuose. 1991 m. Sąjūdžiui buvo skirtos patalpos Gedimino g. 19.

1988 m. rugsėjį išėjo pirmas „Sąjūdžio balso“ numeris (išleisti 6 numeriai), 1989 m. gegužės 19 d. pradėjo eiti sąjūdiečių leidžiamas laikraštis „Dobilas“ (išleisti 65 numeriai). „Dobilo“ redaktoriumi buvo A. Zeikus, su juo kartu dirbo A. Simanavičius ir V. Mickevičius. Laikraštis buvo leidžiamas 5500 egzempliorių tiražu, jį skaitė daugelis rajono gyventojų, straipsnius ir žinutes rašė daugiausia leidėjai bei kai kurie aktyvūs sąjūdiečiai, inteligentai. Laikraštyje buvo aprašoma Sąjūdžio veikla, sovietmečiu patirtos gyventojų skriaudos, iškeliamos socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo problemos, kritikuojama rajono valdžia, spausdinama žodžio meistrų kūryba.

Kaimo sąjūdiečių atstovai 1989 m. vasario 25–26 d. dalyvavo Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavime Vilniuje.

Rajono sąjūdiečių iniciatyva buvo atkasti ir perlaidoti partizanų palaikai, atstatyti partkomo aktyvistų įsakymu nugriauti Nepriklausomybei, Budavonės kankiniams tarpukaryje stovėję paminklai, kryžiai prie Mažučių šaltinėlio ir Didvyžių kaimo kryžkelėje. K. Janulaičio rūpesčiu buvo suprojektuotas ir iš lauko akmenų pastatytas paminklas sovietinio genocido aukoms prie Vilkaviškio rajono viešosios bibliotekos.

Akmenis su partizanų, tremtinių ir politinių kalinių pavardėmis iš įvairių rajono vietų suvežė nukentėjusių tremtinių ir rezistentų artimieji. Vieta paminklui prie bibliotekos parinkta neatsitiktinai. Pokaryje šio pastato (tuo metu gimnazijos) rūsiuose buvo uždaryti ir kankinami suimti partizanai ir politiškai nepatikimi žmonės. Gaila, kad tuo metu nepagalvota apie užrašų išlikimą, daugelis pavardžių buvo užrašytos guašu ar akvarele, todėl neišliko.

Aktyvus Keturvalakių kaimo sąjūdietis Kęstutis Melnikas savo iniciatyva ir lėšomis prie kelio, kuriuo į tremtį buvo vežami Keturvalakių krašto žmonės, pastatė akmenį genocido aukoms atminti.

Vilkaviškio krašto gyventojai drauge su visos Lietuvos patriotais stovėjo Baltijos kelyje. Burdamas žmones, organizuodamas jų nuvežimą, ruošdamas atributiką daug darbo įdėjo Bronius Šalčius, kiti sąjūdiečiai. Nuotraukose vilkaviškiečius Baltijos kelyje įamžino fotografai R. Čėpla ir R. Eidukevičius.

1990-ieji taip pat pažymėti svarbia istorine veikla. Sąjūdiečiai prieš rinkimus vykdė aiškinamąjį darbą, iškėlė savo kandidatus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, vietines valdžios institucijas. Jie organizavo viešą sovietinių karinių bilietų grąžinimo akciją, prieštankinio pabūklo iš profesinės mokyklos karinės šlovės kambario pergabenimą į karinį komisariatą, inicijavo tremties ir rezistencijos tyrimą, partizanų žūties ir laidojimo vietų paiešką, rajono jaunuolių atsisakymą tarnauti sovietinėje kariuomenėje.

Minint Sąjūdžio metines Baltijos kelio ruože, kur stovėjo Vilkaviškio rajono žmonės, K. Janulaitis, V. Judickas, V. Piečiukaitis ir B. Šalčius pastatė kryžių, kurį pagamino „Pergalės“ kolūkio darbininkai. Sąjūdžio veiklą rajoniniame laikraštyje „Pergalė“, vietinio radijo laidose nušvietė žurnalistė B. Pavlovienė.

1991 m. sausio ir vėlesniais mėnesiais sąjūdiečiai organizavo vilkaviškiečius važiuoti į Vilnių ginti bei saugoti svarbiausių sostinės objektų. A. Simanavičius, B. Šalčius, V. Piečiukaitis rūpinosi transportu, gynėjų maitinimu, sausio įvykius fotografavo aktyvus sąjūdietis R. Eidukevičius.

LPS aktyvios veiklos dėka rajono gyvenimas tapo viešesnis, demokratiškesnis, valdžios pareigūnai daugiau rūpinosi visuomenės poreikiais, paisė gyventojų nuotaikų ir interesų. Paprasti žmonės – darbininkai, žemdirbiai, mokytojai – pamatė, kad ir jie gali daug ką nuveikti savo Tėvynės labui, kad jie – ne darbo jėga, o savojo krašto šeimininkai.

Nuo Sąjūdžio įkūrimo praėjo 25 metai. Užaugo nauja žmonių karta, Lietuvoje įsitvirtino demokratinis gyvenimo būdas, grąžinta privati nuosavybė, žmonių gerovę lemia išsilavinimas ir verslumas. Sąjūdžio veikla pamažu priblėso. Daugelis aktyvių sąjūdiečių pasitraukė iš viešojo gyvenimo ir politinės veiklos, kai kurie nusivylė dabartine kapitalistine realybe. Lietuva ir mūsų kraštas pasikeitė, kaip ir kuo gyvename šiandien – didelis Sąjūdžio nuopelnas, o pasitaikančios blogybės rodo, kad jo idėjas reikia toliau įgyvendinti siekiant krašto klestėjimo ir žmonių gyvenimo gerovės. Sąjūdžio veiklą tęsia visuomeninės organizacijos, vis aktyvėjančios kaimo bendruomenės, veiklūs ir iniciatyvūs pavieniai asmenys.

Rytoj, birželio 7 d., 12 val., Vilkaviškio kultūros centro mažojoje salėje minėsime garbingą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktį. LPS veiklą primins iš Vilkaviškio krašto muziejaus fondų parengta paroda „Dek, Sąjūdžio ugnie“. Dalyvauti kviečiami visi, kurie kūrė Sąjūdį, dalyvavo kaimų ar miestų sąjūdiečių veikloje. Ateikite į minėjimą visi, kuriems svarbios Sąjūdžio idėjos ir rūpi krašto ateitis, kuriuose dar dega Sąjūdžio ugnis.



Elena RUPEIKIENĖ

Kraštotyrininkė, istorikė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas