„Santaka“ / Prieš mokinių abejingumą pedagogams nusvyra rankos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-21 08:03

Dalinkitės:  


Prieš mokinių abejingumą pedagogams nusvyra rankos

Pokalbis prie apskrito stalo

Tiesa, stalo, kaip ir nebuvo. Buvo naujos, minkštos kėdės sustatytos ratu „Aušros“ vidurinės mokyklos aktų salės viduryje. Pašnekovai – septintos klasės mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Mokyklos direktorius A.Žikevičius pokalbio pradžioje priminė, dėl ko čia visi susirinko.

Visiems teks priimti sunkų, bet labai svarbų sprendimą dėl šios klasės moksleivių mokslo bei elgesio problemų. Ši klasė yra problemiška jau porą metų. Pedagogai tikėjosi, kad laikui bėgant vaikai pritaps vieni prie kitų ir kibs į mokslus, bet taip neatsitiko. Mokslo ir drausmės problemos niekur nedingo, tik dar labiau išryškėjo. Mokytojų ir mokyklos vadovybės perspėjimai tiek moksleiviams, tiek jų tėvams nepadarė reikiamo įspūdžio.

Klasėje susiformavusi grupė mokinių, kuri ne tik pati nesimoko, bet savo elgesiu trukdo mokytis kitiems. Dėl keleto padaužų ir tinginių kenčia visos klasės autoritetas. Matyt, atėjo metas imtis radikalių priemonių ir šią mokinių grupę išardyti. Du pačius smarkiausius neklaužadas laikinai perkelti į kitą klasę, o jei nepasitaisys, galvoti apie pašalinimą iš mokyklos.



Mokytojai – ne policininkai

Paraginti mokyklos direktoriaus mokytojai iš eilės kreipėsi į moksleivius ir jų tėvus kviesdami nuoširdžiam dialogui. Jie prašė tėvų išsakyti savo pastabas, pasamprotauti, kaip įveikti klasėje susidariusią neigiamą atmosferą. Su širdgėla ir apgailestavimu ne viena mokytoja pabrėžė, kad per ilgą savo pedagoginio darbo praktiką pirmą kartą susidūrė su tokia sudėtinga situacija. Mokytojas pribloškia kai kurių vaikų abejingumas, ciniškas požiūris į mokslą ir savo elgesį. Viena mokytoja pavargusiu balsu kreipėsi į mokinių tėvus: „Pasakykite, kaip išmokyti jūsų vaikus, kai beveik pusę pamokos laiko atima beprasmis, nepateisinamas mokinių tarpusavio konfliktavimas, jų drausminimas.

Sėdi pamokos metu mokinys susidėjęs rankas ant krūtinės ir nuobodžiaujančiu žvilgsniu žvelgia pro langą. „Kodėl nedirbi, kur tavo mokymo priemonės?“ – klausiu, o jis abejingu balsu atsako: „O kam man to reikia?“ Pasakykite, gerbiami tėveliai, kas tokiam vaikui turi išaiškinti apie žinių naudą gyvenime? Juk mokytojas – ne policininkas. Jo poveikio priemonės menkos, o apie bausmes nėra ko nė galvoti“.



Bausti negalima, pasigailėti

Vaikai puikiai žino savo teises ir laisves. Tai jiems kasdien primena spauda ir televizija. Juos gina valstybinė vaikų teisių apsaugos tarnyba, gausios visuomeninės organizacijos. Ir nuo ko gina? Pasirodo, nuo mūsų, suaugusiųjų, nuo tėvų, mokytojų... Vien tik mokykloje be dalykų mokytojų moksleiviais rūpinasi socialinis pedagogas, psichologas, tikybos ir etikos dėstytojai. Atrodo, pakanka specialistų ir gerų norų, bet, kaip rodo septintokų klasės pavyzdys, vien tik gerų norų nepakanka. Visų kvalifikuotų specialistų darbo rezultatai labiau negu kuklūs. Ką jie gali patarti savo katorgišku darbu nusivylusiems mokytojams, pasimetusiems arba visai savo vaikų auklėjime nenusimanantiems tėvams? To niekas neišgirdo.

O vaikai mėgaujasi laisve. Kam galvoti apie pareigas, atsakomybę... Juk visos bausmės atšauktos. Kablelis padėtas po žodžio „negalima“. Bausti negalima. Visam laikui. Ir spardo mokyklos koridoriaus kampe stipresni silpnesnį, o į griežtą mokytojos pastabą šaltai atšauna: „O kas matė?“ Išties, dažniausiai liudininkų neatsiranda. Nusikaltimo toleravimas – dar vienas liūdnas faktas, kurį įvardijo pedagogai. Netgi gerai besimokantys mokiniai, patys vengiantys krėsti šunybes, kažkodėl geranoriškai užtaria, netgi morališkai palaiko neklaužadas bendraklasius. Nors ir negražiai skamba, bet, atrodo, kad viršų virš proto ima bandos instinktas.

Juk dabar geram būti tapo nemadinga. Kaip toje dainoje: geroms mergaitėms dangus, o blogoms – viskas. Štai ir nori mūsų vaikai visko. Jau šiandien. O mokytojas – ne Dievas, kad pūstelėjęs į molį įkvėptų jam dvasią. Molis ir liks moliu.



„Leiskite gyventi, kaip aš noriu“...

Taip dažnai atsako jaunas žmogus į suaugusiųjų priekaištus. „Kodėl aš turiu daryti taip, kaip tu sakai?“ – pasipiktina paauglys, išgirdęs griežtesnį tėvų reikalavimą. Kaipgi – juk žeminamas jo žmogiškas orumas. O kad jis pats kiekvieną dieną žemina orumą savo bendraklasių, mokytojų, tėvų, tai jam mažiausia rūpi. Čia jiems meškos paslaugą padaro vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, psichologai. Jie beatodairiškai gina vaiko asmenybę, kaip aukščiausią vertybę. Bet jeigu vaikui nuo pirmų jo gyvenimo dienų neįskiepytos dvasinės vertybės, apie kokią asmenybę mes galime kalbėti. Vaikas, negerbiantis savo tėvų ir bendraamžių, moksleivis, besityčiojantis iš savo mokytojų – asmenybė? Keista, kai specialistai, kurių profesinė pareiga padėti tėvams ir mokytojams sunkiose situacijose, kai neįmanoma normaliai susikalbėti su vaikais, užima aiškiai šališką poziciją ir daro grubią loginę klaidą. Jų trumparegiškumas laikui bėgant gali duoti sunkių pasekmių. Atrodo nieko nėra garbingiau, kaip ginti silpnesnį (vaiką nuo suaugusiojo), bet dažnai tas silpnumas tik tariamas. Mažos silpnybės, mažo žmogaus maži nusižengimai laikui bėgant virsta didele nelaime, kuriai mes nebuvome pasiruošę.

Todėl ir važiuoja keturiolikmetės panelės pabėgę iš mokyklinio suolo į televiziją, į „Nomedos“ laidą įrodinėti savo teisių prieš tėvus, prieš mokytojus... „Leiskite man gyventi taip, kaip noriu“.

Štai pagrindinis jų reikalavimas, greičiau ultimatumas visam suaugusiųjų gyvenimui. Ir daugelis tėvų pasiduoda savo vaikų šantažui. Jie, skriausdami save, iš paskutiniųjų tenkina savo vaikų įgeidžius. Perka vis naujesnio modelio brangesnius mobiliuosius telefonus, galingesnius kompiuterius... Netgi mokytojai prisipažįsta kartais nusidedantys savo profesinei etikai ir dėl šventos ramybės parašo tinginiui ir tvarkos drumstėjui teigiamą pažymį, kurio jis tikrai nenusipelnė. Nuovargis daro savo. Netgi suaugusieji dažnai pavargsta bekovodami su savo vaikais.

Ir štai, dabar, sėdėdamas jaukioje mokyklos aktų salėje, žiūrėdamas į kalbančių mokytojų veidus, girdžiu ir matau jų nerimą ir neviltį... Kaip patys sako, iš nevilties ir rankos nusvyra. Bet mokinių balso negirdžiu. Ir jų tėvai tyli. Per skaudi tiesa išsakyta viešai atima jiems kalbos dovaną. Tad kieno jie pusėje? Apie ką jie galvoja? Tikriausiai ne apie Rimgaudo Graibaus poeziją. Šis poetas kartą pasakė: „...kur laimės rūmai,/ koks slibinas saugo?/ Niekas nežino./ Nežinėliai auga.“



Vytas DRUNIS




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas