Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-02-21 07:36
Tikybos mokytojai, išklausę naujausią informaciją, dalijosi ir savo patirtimi. Autorės nuotr. Nuo naujų mokslo metų – pagal naują programą
Birutė NENĖNIENĖ
Pirmieji seminarai
Grupė tikybos mokytojų iš visų Lietuvos vyskupijų prieš daugiau kaip trejus metus
ėmėsi rengti naują katalikų tikybos mokymo programą. Praėjusiais metais švietimo ir
mokslo ministro įsakymu ji buvo išbandyta daugiau kaip pusšimtyje šalies mokyklų.
Atsižvelgus į mokytojų pastabas, apklausus mokinius ir išdiskutavus ji dar pakoreguota.
Praeitų metų spalio mėnesį ši programa buvo patvirtinta. Nuo ateinančių naujų mokslo
metų ja vadovausis bendrojo lavinimo mokyklų tikybos mokytojai.
Bendradarbiaujant su Švietimo centrais ir švietimo skyriais, Lietuvos katechetikos
centras su naująja programa supažindina mokytojus visuose rajonuose organizuojamuose
seminaruose. Vilkaviškyje vykusio pirmojo seminaro auditoriją pagausino nemaža grupė
marijampoliečių, kurie dėl įvairių priežasčių savame mieste pirmosios kurso dalies
neišklausė.
Vyskupijos katechetikos centro vadovė Elena Gvazdaitienė supažindino su programa ir
dalyko dėstymu pradinėse bei penktose–septintose klasėse. Kitame seminare, kuris numatytas kovo pabaigoje, mokytojai išgirs apie naujoves vyresnėse klasėse. Naujus dalykus
dar ne kartą teks aiškintis ateinančiais mokslo metais vyksiančiuose metodiniuose užsiėmimuose.
Šiame seminare Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos tikybos mokytoja Onutė
Šarakauskaitė pademonstravo aktyviuosius mokymo metodus.
Kaip krikščioniškas atsakas
Vilkaviškio vyskupijos katechetikos centro vadovė Elena Gvazdaitienė, taip pat dalyvavusi rengiant programą, paaiškino, kodėl reikėjo keisti ankstesnę, aštuonerius metus
tarnavusią programą.
Vilniečiai pirmieji pajuto (jie sudarė iniciatyvinės grupės pagrindą), jog senoji programa netenkina šiuolaikinio gyvenimo poreikių. Visi moksleivių keliami klausimai yra
aktualūs, į visus juos ne tik galima, bet ir reikia atsakyti iš krikščioniškų pozicijų,
nemoralizuojant, jaunam žmogui patraukliomis formomis ir metodais.
Pareikalaus kūrybos
Ankstesnėje programoje kiekviena tema su savo uždaviniais ir tikslais buvo iš karto
aprašyta ir nurodyta literatūra, o naujoje pirmiausia duotos tik plikos temos. Mokytojas
atskirai pateiktose standartų lentelėse pamatys, ko turės siekti konkrečioje klasėje.
Naujojoje programoje orientuojamasi į pasiekimus ir gebėjimų patikrinimą.
Tikėjimo mokymas turi atitikti bendrąsias švietimo kaitos tendencijas, todėl šio dalyko
mokytojams svarbu pasitelkti aktyviuosius metodus: projektų rengimą, mokymąsi grupėmis, diskusijas ir kt.
Kur ir kaip rasti raktą?
Tyrimai rodo, jog tikėjimo dalykus tikslinga teikti per gyvenimo aktualijų, pirmiausia
moralės problemų, nagrinėjimą krikščionišku pagrindu. Daugelis mokytojų sėkmingai
pritaiko formulę „gyvenimas – tikėjimas – naujas gyvenimas“ (T.Groome ir kt. teorijos):
tema gvildenama pradedant gyvenimo situacija bei iškylančia problema, po to ieškoma
galimo atsako nagrinėjant Šventą Raštą bei Bažnyčios mokymą.
Atskiri uždaviniai iškyla tikybos mokytojui dirbant su abejojančiais ir ieškančiais bei
tikinčiais mokiniais.
„Netikintiems mokiniams svarbu sudaryti galimybę susipažinti su Evangelija kaip
Gerąja Naujiena bei krikščionių tikėjimu. Neretai yra taip, jog ne kiekvienas dvyliktokas
atsako, kuo skiriasi krikščionys ir katalikai. Bent kultūriniu lygmeniu turėtų sužinoti, jei
lankys tikybos pamokas“, – sakė E.Gvazdaitienė.
Supažindinimas su krikščionybe, kitais religiniais judėjimais pagal naująją programą
prasidės ketvirtoje klasėje, penktoje žinios bus gilinamos, o tema išsamiai dėstoma
vienuoliktoje – dvyliktoje klasėse. Per visas klases išdėstyti blokai temų, kurias mokytojai
perteikdami ir padėdami mokiniams suvokti teorines žinias gali puikiai supinti su
parapijos, žinomų žmonių istorijomis ir t.t.
Katechetikos centro vadovė atkreipė dėmesį į tai, jog pirmoje klasėje tikybos pamokose
vaikas turi išmokti katalikiškai pasisveikinti, persižegnoti ir melstis, pageidautina, kad
toliau tęstųsi mokytojų ryšys ir bendradarbiavimas su parapine katecheze.
Neturi virsti priešprieša
Tikybos mokytojui svarbu ugdyti vaikuose gebėjimą išlaikyti ar pasirinkti dorinę ir
religinę poziciją, esant reikalui ją reglamentuoti ir ginti. Taip pat išugdyti atsparumą
okultizmui, sektantizmui, fanatizmui ir kt.
Tikybos mokytojas, kaip ir kiekvienas žmogus, gali turėti įvairių abejonių, tačiau
pamokų metu neturėtų savo abejonėmis užkrėsti mokinius. Jis turėtų klasėje skleisti aiškią
krikščionišką poziciją
Katalikų tikyba turi daug sąsajų su kitais dalykais, pirmiausia su etika. Pamokos gali
būti integruotos su istorija, biologija, muzika, daile ir kitais dėstomais dalykais. Mokslo ir
tikėjimo tiesų aiškinimas neturi tapti priešprieša.
Be naujų vadovėlių – su senais kadrais
Kol kas nebus naujų vadovėlių, senieji tiks tik iš dalies, todėl mokytojai naudosis
papildoma literatūra, ją teks kūrybiškai pritaikyti konkrečiai temai.
E.Gvazdaitienė sakė, jog šiuo metu kvalifikuotų tikybos mokytojų lyg ir netrūksta.
Tačiau šią darbo vietą užtikrina ne vien diplomas. Tikybos mokytojas turi būti praktikuojantis katalikas, svarbu, kad jo gyvenimas atitiktų tas tiesas, kurias deklaruoja, o dėstomo
dalyko kompetencija neatsilikti nuo gyvenimo.
Ne visi jaunuoliai, kurie aukštosiose mokyklose atsiradus katalikų tikybos ar religijų
studijų programoms puolėsi ten mokytis, dirba pagal specialybę.
„Žmonės ieškosi kur jiems geriau. Vienų gal netenkino atlyginimai, kiti studijavo vien
dėl savo vidinio dvasinio poreikio. Bet tai labai gerai, nes jie krikščioniškas vertybes
perduoda savo šeimose. Ir dabar, pavyzdžiui, Marijampolės kolegijoje rengiami lietuvių
kalbos-tikybos mokytojai. Gal jie ne visi baigę dirbs tikybos mokytojais, bet studijuodami
praturtėja dvasiškai“, – sakė E.Gvazdaitienė.
Publikuota: 2006-02-21 07:36:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|