„Santaka“ / Nuo naujų mokslo metų – pagal naują programą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-21 07:36

Dalinkitės:  


Tikybos mokytojai, išklausę naujausią informaciją, dalijosi ir savo patirtimi.

Autorės nuotr.


Nuo naujų mokslo metų – pagal naują programą

Birutė NENĖNIENĖ

Pirmieji seminarai

Grupė tikybos mokytojų iš visų Lietuvos vyskupijų prieš daugiau kaip trejus metus ėmėsi rengti naują katalikų tikybos mokymo programą. Praėjusiais metais švietimo ir mokslo ministro įsakymu ji buvo išbandyta daugiau kaip pusšimtyje šalies mokyklų.

Atsižvelgus į mokytojų pastabas, apklausus mokinius ir išdiskutavus ji dar pakoreguota. Praeitų metų spalio mėnesį ši programa buvo patvirtinta. Nuo ateinančių naujų mokslo metų ja vadovausis bendrojo lavinimo mokyklų tikybos mokytojai.

Bendradarbiaujant su Švietimo centrais ir švietimo skyriais, Lietuvos katechetikos centras su naująja programa supažindina mokytojus visuose rajonuose organizuojamuose seminaruose. Vilkaviškyje vykusio pirmojo seminaro auditoriją pagausino nemaža grupė marijampoliečių, kurie dėl įvairių priežasčių savame mieste pirmosios kurso dalies neišklausė.

Vyskupijos katechetikos centro vadovė Elena Gvazdaitienė supažindino su programa ir dalyko dėstymu pradinėse bei penktose–septintose klasėse. Kitame seminare, kuris numatytas kovo pabaigoje, mokytojai išgirs apie naujoves vyresnėse klasėse. Naujus dalykus dar ne kartą teks aiškintis ateinančiais mokslo metais vyksiančiuose metodiniuose užsiėmimuose.

Šiame seminare Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos tikybos mokytoja Onutė Šarakauskaitė pademonstravo aktyviuosius mokymo metodus.



Kaip krikščioniškas atsakas

Vilkaviškio vyskupijos katechetikos centro vadovė Elena Gvazdaitienė, taip pat dalyvavusi rengiant programą, paaiškino, kodėl reikėjo keisti ankstesnę, aštuonerius metus tarnavusią programą.

Vilniečiai pirmieji pajuto (jie sudarė iniciatyvinės grupės pagrindą), jog senoji programa netenkina šiuolaikinio gyvenimo poreikių. Visi moksleivių keliami klausimai yra aktualūs, į visus juos ne tik galima, bet ir reikia atsakyti iš krikščioniškų pozicijų, nemoralizuojant, jaunam žmogui patraukliomis formomis ir metodais.



Pareikalaus kūrybos

Ankstesnėje programoje kiekviena tema su savo uždaviniais ir tikslais buvo iš karto aprašyta ir nurodyta literatūra, o naujoje pirmiausia duotos tik plikos temos. Mokytojas atskirai pateiktose standartų lentelėse pamatys, ko turės siekti konkrečioje klasėje.

Naujojoje programoje orientuojamasi į pasiekimus ir gebėjimų patikrinimą.

Tikėjimo mokymas turi atitikti bendrąsias švietimo kaitos tendencijas, todėl šio dalyko mokytojams svarbu pasitelkti aktyviuosius metodus: projektų rengimą, mokymąsi grupėmis, diskusijas ir kt.



Kur ir kaip rasti raktą?

Tyrimai rodo, jog tikėjimo dalykus tikslinga teikti per gyvenimo aktualijų, pirmiausia moralės problemų, nagrinėjimą krikščionišku pagrindu. Daugelis mokytojų sėkmingai pritaiko formulę „gyvenimas – tikėjimas – naujas gyvenimas“ (T.Groome ir kt. teorijos): tema gvildenama pradedant gyvenimo situacija bei iškylančia problema, po to ieškoma galimo atsako nagrinėjant Šventą Raštą bei Bažnyčios mokymą.

Atskiri uždaviniai iškyla tikybos mokytojui dirbant su abejojančiais ir ieškančiais bei tikinčiais mokiniais.

„Netikintiems mokiniams svarbu sudaryti galimybę susipažinti su Evangelija kaip Gerąja Naujiena bei krikščionių tikėjimu. Neretai yra taip, jog ne kiekvienas dvyliktokas atsako, kuo skiriasi krikščionys ir katalikai. Bent kultūriniu lygmeniu turėtų sužinoti, jei lankys tikybos pamokas“, – sakė E.Gvazdaitienė.

Supažindinimas su krikščionybe, kitais religiniais judėjimais pagal naująją programą prasidės ketvirtoje klasėje, penktoje žinios bus gilinamos, o tema išsamiai dėstoma vienuoliktoje – dvyliktoje klasėse. Per visas klases išdėstyti blokai temų, kurias mokytojai perteikdami ir padėdami mokiniams suvokti teorines žinias gali puikiai supinti su parapijos, žinomų žmonių istorijomis ir t.t.

Katechetikos centro vadovė atkreipė dėmesį į tai, jog pirmoje klasėje tikybos pamokose vaikas turi išmokti katalikiškai pasisveikinti, persižegnoti ir melstis, pageidautina, kad toliau tęstųsi mokytojų ryšys ir bendradarbiavimas su parapine katecheze.



Neturi virsti priešprieša

Tikybos mokytojui svarbu ugdyti vaikuose gebėjimą išlaikyti ar pasirinkti dorinę ir religinę poziciją, esant reikalui ją reglamentuoti ir ginti. Taip pat išugdyti atsparumą okultizmui, sektantizmui, fanatizmui ir kt.

Tikybos mokytojas, kaip ir kiekvienas žmogus, gali turėti įvairių abejonių, tačiau pamokų metu neturėtų savo abejonėmis užkrėsti mokinius. Jis turėtų klasėje skleisti aiškią krikščionišką poziciją

Katalikų tikyba turi daug sąsajų su kitais dalykais, pirmiausia su etika. Pamokos gali būti integruotos su istorija, biologija, muzika, daile ir kitais dėstomais dalykais. Mokslo ir tikėjimo tiesų aiškinimas neturi tapti priešprieša.



Be naujų vadovėlių – su senais kadrais

Kol kas nebus naujų vadovėlių, senieji tiks tik iš dalies, todėl mokytojai naudosis papildoma literatūra, ją teks kūrybiškai pritaikyti konkrečiai temai.

E.Gvazdaitienė sakė, jog šiuo metu kvalifikuotų tikybos mokytojų lyg ir netrūksta.

Tačiau šią darbo vietą užtikrina ne vien diplomas. Tikybos mokytojas turi būti praktikuojantis katalikas, svarbu, kad jo gyvenimas atitiktų tas tiesas, kurias deklaruoja, o dėstomo dalyko kompetencija neatsilikti nuo gyvenimo.

Ne visi jaunuoliai, kurie aukštosiose mokyklose atsiradus katalikų tikybos ar religijų studijų programoms puolėsi ten mokytis, dirba pagal specialybę.

„Žmonės ieškosi kur jiems geriau. Vienų gal netenkino atlyginimai, kiti studijavo vien dėl savo vidinio dvasinio poreikio. Bet tai labai gerai, nes jie krikščioniškas vertybes perduoda savo šeimose. Ir dabar, pavyzdžiui, Marijampolės kolegijoje rengiami lietuvių kalbos-tikybos mokytojai. Gal jie ne visi baigę dirbs tikybos mokytojais, bet studijuodami praturtėja dvasiškai“, – sakė E.Gvazdaitienė.



Publikuota: 2006-02-21 07:36:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai