„Santaka“ / Susidomėjimas augalais virto verslu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-04-30 06:28

Dalinkitės:  


Gintautas Navickas savo medelyne turi įvairiausių rūšių sodinukų.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Susidomėjimas augalais virto verslu

Eglė MIČIULIENĖ

Dar vaikystėje augalų priežiūra ir dauginimu susidomėjęs Gintautas Navickas šį pomėgį pavertė viena iš savo verslo krypčių.



Skiepija nuo mažens

Vilkaviškietis Gintautas Navickas ne tik ūkininkauja. Netoli miesto vyriškis turi daugiau nei hektarą užimantį medelyną, kuriame auga įvairių rūšių sodinukai, paties šeimininko išauginti iš sėklos ar šakelės.

„Kiek atsimenu, su augalais „žaidžiu“ nuo kokių 12 metų. Tam turėjo įtakos ir šeima. Mamos darželyje būdavo visokiausių gėlių, o tėtis augino įvairių rūšių obelų, slyvų, kriaušių. Jis ir man leisdavo pabandyti skiepyti medelius. Būdavo, kad įskiepydavau į vieną obelį visokių rūšių šakelių. Tada tėtis sakydavo: „Kam tiek daug, ir vienos būtų užtekę“, – prisiminęs juokėsi Gintautas.

Dabar vyras turi per šimtą įvairiausių rūšių augalų. Jo valdose veši specialiai nuo mažens formuojamų pušaičių plotai, iš gilių išdygę tūkstančiai raudonųjų karpytalapių kanadinių ąžuoliukų, kurie mūsų krašte dar gana reti. Prisidauginta įvairių lazdynų rūšių, prisodinta berželių, maumedžių, tujų, alyvų ir kitų augalų. Nemažą plotą užima ir eglaičių sodinukai. Šie perkami viso sezono metu, bet labiausiai vazonėliuose susodintos eglutės graibstomos per Kalėdų šventes. Pernai šių medelių Gintautas pasodino trigubai daugiau nei ankstesniais metais, tačiau žiemą spygliuočių vis tiek pritrūko.



Su egzotika – atsargiai

Labai retų egzotiškų augalų G. Navickas sodina mažai. Jie mūsų krašte sunkiai peržiemoja, tad prieš šalčius jais reikia pasirūpinti: mulčiuoti, apdangstyti agroplėvele ar nešti į šiltesnes patalpas. Bet lepų medelį ar krūmą įsigijęs žmogus ne visada laikosi rekomendacijų, jo tinkamai neuždengia, o paskui pardavėjui priekaištauja, kad augalas žuvo.

Tačiau įspūdingai gali atrodyti ne tik įmantrūs atvežtiniai augalai, bet ir įprasti, tik įskiepyti ar įdomiai išauginti medeliai.

„Ir augalai turi savo madas. Anksčiau visi norėjo, kad, pavyzdžiui, sidabrinė eglė augtų tiesi kaip styga. Dabar net žurnaluose rodo, kaip auginti medį, kad kamienas būtų kuo kreivesnis, taigi – ir egzotiškesnis. Dažnam net ir nesvarbu, koks augalas, svarbu, kad jis augtų ant koto. Pavyzdžiui, margalapis gluosnis, natūraliai augantis kaip krūmas, įskiepytas į kamieną atrodo daug dekoratyviau. Maumedis, blindė, kadagys – kone kiekvieną augalą galima įskiepyti į kotą, ir jis papuoš alpinariumą ar kitą sodybos vietą. O štai čia – į poskiepį įskiepytas agrastas, jis irgi atrodo visiškai kitaip“, – įdomų augalą rodė pašnekovas.

G. Navickas augina ir paprastų, bet labai dekoratyvių garbanotųjų gluosnių, kurių šakeles mėgstama įkomponuoti į puokštes. Pasak Gintauto, šį išvaizdų augalą žmonės ir patys nesunkiai gali pasidauginti: užtenka į drėgną vietą įsmeigti šakelę, ir ši tuoj išleidžia šaknis.



Kiekvienam savas laikas

Pašnekovas kalbėjo, jog pernai balandžio pradžioje buvo pats medelių sodinimo įkarštis, o štai šiemet gamta susitvarkė savaip. Ilgai šalo, o dabar kai kuriuos medelius sodinti tuoj bus per vėlu. Kantrų lazdyną į kitą gruntą perkelti galima bet kada, o, pavyzdžiui, pasodinus išsprogusį maumedį, jis greičiausiai žus. Tačiau nusiminti nereikia – maumedis puikiai prigis į dirvą perkeltas rudenį. „Apskritai, kai pabunda gamta, tai ir žmonės „pabunda“ sodinti medelius. Bet didįjį sodinimą reikėtų palikti rudeniui. Jei staiga užplūstų karščiai, vien laistydamas augalo neišgelbėsi, nes kaitra gali nudeginti viršutinę jo dalį. O rudenį baigiasi augalo vegetacija, jis jau miega ir persodintas puikiausiai išgyvena. Tokiu metu persodinti prigyja net ir dideli augalai“, – tvirtino vilkaviškietis.

O medelius iš vazonų, anot Gintauto, galima sodinti visą vasarą: perkeltas į dirvą augalas tik išvešės.

Tačiau svarbu ne tik sodinimo laikas. „Yra tokių prekeivių, kurie augalus vežioja be žemių, iškastus prieš porą mėnesių, o gal net iš rudens ir per žiemą laikytus rūsyje. Tikimybė, kad toks medelis prigis, – labai maža“, – kalbėjo G. Navickas.

Prieš įsigyjant medelį specialistas patarė jį gerai apžiūrėti ir įsitikinti, ar sodinukas nepažeistas ligų, nežaizdotas, neapaugęs kerpėmis.



Jaunų baltinti nereikia

Pasak G. Navicko, sodinat augalus reikėtų pasidomėti, ar jie nekenks vienas kitam, ar greta augančiųjų neapkrės ligomis, parazitais. Pavyzdžiui, kriaušės ir kazokinio kadagio kaimynystė garantuoja kriaušinės gleivėtrūdės išplitimą.

Tiems, kurie ruošiasi įsigyti naujų obelaičių, sodininkas patarė pirmiausiai atkreipti dėmesį į senų obelų priežiūrą: nepalikti nukritusių lapų, senų vaisių, nes juose veisiasi kenkėjai. Jie tuoj pat apniks ir jauną augalą. Per vasaros sezoną reikėtų keletą kartų surinkti nukritusius apvytusius, sukirmijusius obuolius. Nepakenks, jeigu ir nuo medžio nuskainiosite negražius vaisius. Jei nenorite nuolat kovoti su amarais, reikėtų išsinaikinti juodąsias skruzdėles, nes jos šiuos kenkėjus išnešioja tiek po vaismedžius, tiek po kitus augalus.

Seniems vaismedžiams gintis nuo parazitų padeda kamienų baltinimas, tačiau to G. Navickas nepataria daryti su jaunais medeliais.

„Kai matau nubaltintas jaunutes 1–3 metų obelaites, tiesiog nukrečia šiurpas. Jų žievė sveika, graži, baltindamas žmogus ją tik pažeidžia. Dar gerai, jei įmaišo reikiamą dalį organinės kilmės medžiagų, o jei ne – sugadina žievę ir tik padaro vietą parazitams veistis. Kol augalas yra jaunas, turi sveiką, nešerpetotą žievę, nuo parazitų apsisaugo pats ir baltinti jo tikrai nereikia“, – patirtimi dalijosi G. Navickas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas