„Santaka“ / Piligrimo dienoraštis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-04-29 06:45

Dalinkitės:  


Maža trispalvė kun. Ryčio Baltrušaičio rankose svetimame krašte tarnavo ne tik kaip kelrodė piligrimų grupei, bet ir kaip Lietuvos identiteto ženklas.

Piligrimo dienoraštis

Roma pasiliko širdyse, mintyse ir fotografijose



Skaitytojams gerai pažįstamas dvasininkas, kas šeštadienį „Santakos“ skyreliui „Kito link...“ rengiantis tikėjimo pamokėles, Keturvalakių parapijos klebonas Rytis Baltrušaitis kartu su dideliu būriu bendraminčių buvo išvykęs į prasmingą piligriminę kelionę.

Kelionės metu piligrimams vadovavęs kunigas rašė dienoraštį, kurio ištraukas šiandien pateikiame.

Balandžio 1-oji – Viešpaties Prisikėlimo šventės antroji diena. Neapšviestu keliu per gausiai nakčia iškritusį sniegą iš dar miegančių Keturvalakių pajudame Marijampolės link. Prasideda Tikėjimo metų piligrimystė, kuriai savo laišku „Porta fidei“ pakvietė popiežius Benediktas XVI.

Apsnūdę, svajingi nuo Velykų šventimo autobusan lipa pažįstami ir nepažįstami žmonės. Kažkas pasveikina su Naujais metais. Simboliška. Kiekvienos Velykos yra naujo ir kitokio laiko su Dievu pradžia.

Mūsų – 45. Tai parapija, šeima ir kaimenė, kurią reikės ganyti. Jauniausiajam – penkiolika, vyriausiajam – septyniasdešimt aštuoneri. Kiek prašvitus meldžiamės Valandų liturgiją, susipažįstame, kiekvienas išsako savo piligrimystės lūkesčius. Dažnas pamini troškimą gyvai pamatyti popiežių Pranciškų.

Vėlai vakare pasiekiame Brno – antrą pagal dydį Čekijos miestą. Trumpa lagaminų kelionė į kambarius, palydima visų klegesio, ir tyla.

Balandžio 2 d. Kava palydi mus į kelią. Svarbiausia, kad esame pailsėję, patyrę šilto vandens malonę. Meldžiamės, bendraujame, žvelgiame pro langus, nuo kurių negalime atsiplėšti pamatę kalnus Austrijoje. Aukščio, tikslumo, grakštumo ir Dievo artumo pojūtis. Kaip gera, kad regiu, kad galiu žvilgsniu aprėpti daugiau nei snieguotas viršūnes, iš visų jėgų į uolą šaknimis besikabinančius medžius.

Vienintelė naktis autobuse. Žinojome, todėl neišgąsdina. Ieškome patogios kūno padėties, kad bent kiek nusnaustume, kad bent nuramintume kalnų pažadintą ilgesį. Rožinio malda, perpinta meditacijomis ir giesmėmis, padeda pasitikint užmerkti akis.

Balandžio 3 d. Na, pagaliau užrašai, kuriuos suprantu ir galiu jaustis tvirtesnis bei gebantis pagelbėti. Vietos laiku – 5.15 val. Sustojame prie „Villa Lituania“ Romoje. Svečių namai dar užrakinti. Mūsų laukia, bet ne taip anksti. Vieni vaikšto, kiti prausiasi prie gatvėje esančio geriamo vandens fontanėlio, treti fotografuoja žydinčius raudonžiedžius medžius. Įkvepiu ir pagalvoju: „Roma – Amžinasis miestas“.

Lygiai 6 val. į lietuvių vilą atveža duoną ir mes patenkame vidun. Išgeriame kavos ir po geros valandėlės švenčiame Eucharistiją. O po jos? Kiekvieno kišenėje – nemokamas mėlynas bilietas į bendrąją audienciją pas popiežių Pranciškų.

Švento Petro aikštė Vatikane sausakimša ir niekam nerūpi, turi tu bilietą ar ne. Žmonės grumiasi, itališkai ir ispaniškai barasi su tvarką palaikančiais policininkais ir dviem jaunais popiežių saugančiais kariais šveicarais. Viena moteris šaukia, kad ji iš Argentinos ir kad Pranciškus – jų popiežius, o policininkas ramiai patikina, kad jis – visų popiežius.

Supratę, kad mes ir dar keletas šimtų žmonių negalėsime įeiti į specialiai paruoštus sektorius, nurimstame ir su lietuviams būdingu santūrumu laukiame, kas bus. Už nugaros kalbasi du jauni italai, kurių vienas ištaria žodžius, tapusius mums supratimo raktu. Jis pasako, kad svarbu ne pamatyti popiežių, bet klausyti, ką jis sako, ir tuo gyventi. Ramybės padaugėja.

Sušunka minia. Taip, papamobiliu ramiai rieda Pranciškus, kurį visi nori pamatyti. Rankoje laikau mažą trispalvę, kuri pasitarnauja kaip kelrodė žvaigždė mūsų grupei, o šiuo metu – ir kaip identiteto ženklas, kad Lietuva taip pat yra Visuotinės Bažnyčios dalis ir šiandien yra čia.

Pildosi evangeliniai žodžiai, kad paskutinieji bus pirmi. Popiežius pravažiuoja dviejų metrų atstumu nuo mūsų. Palaimina. Tik žmogus, bet kūnu perbėga malonės šiurpuliukas. Visi laimingi. Išsipildė svajonė. Pamatyti. Nors palaiminti, kurie tiki...

Po pietų išeiname pažinti miesto, kuriame šviečia saulė, zuja begalė automobilių, ilsisi šventųjų relikvijos, istorija bendrauja su dabartimi.

Nuo ko pradėti? Nuo kryžiaus. Lankome Jeruzalės šv. Kryžiaus bažnyčią, kurioje atrandame abejojančio apaštalo Tomo pirštą, keletą erškėčių karūnos spyglių, Viešpaties kryžiaus fragmentų.

Praėję pro anuomet nustebusio Šv. Pranciškaus statulą, atsiduriame priešais visų pasaulio bažnyčių motiną ir popiežiaus katedrą – Šv. Jono baziliką Laterane. Iš jos į senąją krikštyklą akies kampučiu žvilgtelime, į Laterano universitetą ir su širdies intencijomis keliais lipame Šventaisiais laiptais, kuriais anuomet Jėzus lipo pas Pilotą.

Sunku viską sutalpinti širdyje, nes dar tik pirmoji diena, kurioje šalia viso to, kas sakralu, netrūksta gatvės prekeivių su šaliais, papuošalais ir DG „originalais“ už 15 eurų. Geriau jau Didžioji Marijos bazilika, kurioje popiežius antrą dieną po išrinkimo atvyko padėkoti Motinai, kurios paveikslo atspindys yra ir Šiluvoje.

Balandžio 4 d. Vėl itin ankstyvas rytas. Vatikane, Šv. Petro bazilikos požemyje, Lietuvių Aušros Vartų koplyčioje, švenčiame Eucharistiją. Tokie maži, o štai čia turime net savo koplyčią. Tikėjimo metų šventimo prasmė piligrimystėje – išpažinti tikėjimą Dievu prie apaštalų kapų. Tyliai, bet vieningai prie apaštalo Petro kapo tariame: „Tikiu...“. Bazilikoje yra kas veikti. Nuo dydžio svaigsta galva, tad gera stabtelėti prie pal. Jono Pauliaus II kapo ar įsižiūrėti į Šventosios Dvasios simbolį priekiniame vitraže.

Trispalvės vedini mes jau prie Trevi fontanų. Net negaliu pasakyti, kad žmonių daug, tiesiog vien tik žmonės. Kiek laisviau Panteone, kur po atviru stogu du besibučiuojantys paukščiai – Rafaelis ir jo žmona. Čia abu ilsisi, tik nežinau, ar tikrai patogu ilsėtis būtent čia.

Legendomis apipinta Šv. Eustachijaus kalva ir Mikelandželo drambliukas, rymantis prieš Kotrynos Sienietės bažnyčią, mus palydi į Jėzaus bažnyčią, kurioje nejučiomis suskamba tokie žodžiai, kaip rekolekcijos, refleksija, dvasinis vadovavimas, nes čia – Ignaco Lojolos relikvijos, jo kapas. Susikaupiame, kad užtektų jėgų įkopti į Palatino kalvą, žvilgtelėti į Romos simbolį – vilkę, maitinančią Romulą ir Remą, kad senosios Romos griuvėsius palydėjus žvilgsniu, atsimušančiu į mums brangų Koliziejų, visi tilptume į miesto autobusą, parvežantį ten, kur yra dušas, lova, terasa...

Balandžio 5 d. Būti Romoje ir neaplankyti katakombų reikštų pilnatvės nepajutimą. Tad Šv. Sebastijono katakombose švęsdami Eucharistiją ir panirdami į krikščionių kapų gilybę, kuri anuomet buvo ne mirties, bet gyvenimo ir maldos vieta, prisiliečiame prie šaltinio – pirmųjų amžių kankinių, kurie dėl Kristaus atidavė savo gyvybes, svajones, gyvenimus.

Prieš sugužant į autobusą – bažnyčia Quo Vadis, kuri žymi Jėzaus ir Petro, bėgančio iš pavojais pakvipusios Romos, susitikimą. Bažnyčioje – pėdos. Artima, nes savąsias taip pat puikiai jaučiame.

Galiausiai už Romos sienų mus pasitinka apaštalas Paulius jam dedikuotoje bazilikoje, kuri savo grožiu ir didingumu, anot vienos mūsų piligrimės, galutinai užmuša nuostabos prasme.

Skubame ir žiūrime, kad Roma jau liko širdyse, mintyse ir fotografijose bei jaukiuose, saldžiuose ir stipriuose suvenyruose.

Saulei nuėjus poilsio, mes jau Asyžiuje. Tikra itališka vakarienė padeda mums surengti lietuviškų dainų vakarą. Tai jungia, vienija, padeda dar labiau susidraugauti.

Balandžio 6 d. Suklupome prie popiežiaus vardo ištakų – Šv. Pranciškaus kapo. Šventųjų bendravimas tampa regimas, paliečiamas, apčiuopiamas. Siauros gatvelės nuveda pas Šv. Klarą. Kaip viskas paprasta šiame sudėtingame pasaulyje...

Autobusu užkylame į kalną, kuriame įsikūrusi San Marino respublika. Įstabu, bet jau kitaip. Itin nemalonu išgirsti sveikinimą rusų kalba ir išgirsti kvietimą užeiti į parduotuvę, kurioje už 15 eurų jau nenupirksi Romoje matytų „originalų“. Mįslė įspėta – San Marino amaretas. Sakykime, kad tai vaistai.

Vėlai vakare, pažeisdami keleto kelio ženklų reikalavimus, papilnėjusius lagaminus išrikiuojame viešbutyje Paduvoje, penkiasdešimt metrų nuo Šv. Antano bazilikos. Kokia palaima pagelbėti kitiems mokant kalbą! Ir praktika, ir dovana. Kelios merginos naktį dar nubėga prie bazilikos durų melsti Šv. Antaną antrosios pusės, o dauguma, besigardžiuodama vytintomis lietuviškomis dešromis, užsnūsta Gailestingumo sekmadienio išvakarėse.

Balandžio 7 d. Teisingai sakė ganytojas, kad bazilikos aptarnaujančiojo personalo mandagumas yra pavyzdinis. Ankstų rytą vienoje iš koplyčių galime lietuviškai švęsti Mišias, o paklausus, ar galima giedoti, atsakingas asmuo atsako, kad kuo daugiau giedama, tuo geriau.

Šv. Antano, didžio pamokslininko, pamokslavimo įrankio relikvijos jubiliejus, 750 metų. Pataikėm... Ką kuždėjom šventajam glausdami rankas prie jo kūno relikvijos – težino jis ir Dievas, o kai du žino, tai jau gerai.

Ką gi, laikas sukti gimtojo krašto link. Bet malonės dar nesibaigė. Italija atsisveikindama apdovanoja mus beribiais žydinčių abrikosų ir baltažiedžių kriaušių sodais.

Vėlai naktį pasiekiame Krokuvą. Paskutinė naktis prieš panirimą į savus patalus. Ir darbus...

Balandžio 8 d. Tęsiasi Dievo Gailestingumo sekmadienis. Čia, Krokuvos pakrašty, miega mums pažįstama Šv. Faustina. Trumpa savo malda ją pažadiname ir keliaujame į šalį, kurios sostinėje ji įpareigojo dailininką nupiešti Gailestingojo Jėzaus atvaizdą.

Artėjant prie Lenkijos–Lietuvos sienos, piligrimai liudija, kokias malones Dievas leido patirti šioje kelionėje. Ir... lieka vienas stiprus žodis – dėkoju. Net ir už sniegą, kuris pakeitė žydinčias Italijos kriaušes.



Kun. Rytis BALTRUŠAITIS

Piligrimas, Keturvalakių parapijos klebonas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas