|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-02-17 19:34
Fotoparodos „Sūduvos amatai“ autorius R.Linionis buvo apgobtas vilkaviškiečių audėjų išaustu šaliku.Romo ČĖPLOS nuotr. Laima VABALIENĖ
Dėkodama šio projekto iniciatoriams ir rengėjams bei visoms audėjoms, siuvinėtojoms ir siuvėjoms Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus darbuotoja, tautinio kostiumo žinovė Teresė Jurkuvienė kalbėjo, jog gimsta stebuklas, vertas mūsų tautos. Tai ne vieno žmogaus darbas po lopinėlį iš muziejuose esančių pavyzdžių atkurti tautinį drabužį, lydintį mus į XXI amžių. Mes visi turime būti verti ir to kostiumo, ir savęs, ir to didelio darbo, kurio rezultatas yra ne tik išaustas tautinis drabužis, bet ir prikelta tautinė savimonė. „Santakoje“ jau rašėme, kad Vilkaviškyje formuojasi tarsi tautinių kostiumų gamybos centras. Yra moterų audžiančių sijonus ir prijuostes, yra siuvinėjančių marškinius, yra siuvančių vyriškus durtinius ir moteriškus rūbus. Yra ir nemažai užsakymų, kurių jau nebespėjama atlikti. Kultūros centro etnografė Nijolė Skinkienė, matydama susidomėjimą tautiniu kostiumu ir augantį jo poreikį, parengė projektą Mažoji audimo artelė. Patyrusias audėjas M.Danilaitienę ir V.Babinskienę prikalbino būti mokytojomis, važinėdama po kaimus surado kelerias stakles. Jų savininkai, išgirdę, kam staklės bus naudojamos, jas tiesiog padovanojo. Staklės stovi Kultūros centro pirmo aukšto patalpose, ir būsimos audėjos jau pamėgino kai kurias audimo operacijas: verti į nytis, skietus, apmesti siūlus, apriesti... Norinčių mokytis dabar yra dvylika. Trys moterys yra bandę austi ir namuose turi stakles, kitoms tai – naujas užsiėmimas. Projekto rengėjai sako, kad jeigu nors trečdalis „užsikabins“ ir ištvers ilgą mokymosi maratoną, kol išmoks tiek, kad galėtų sau išsiausti tautinius drabužius ar kitą audinį, bus laimingi, nes tai darbas reikalaujantis nešiuolaikiškos kantrybės. Į Mažosios audimo artelės atidarymą susirinkusių dalyvių gausa tarsi patvirtino projekto reikšmę. Čia buvo ir būrelis Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojų, ir rajono meras, ir svečių iš Marijampolės Kazlų Rūdos, Šakių, Kauno. Šokiu visus pasveikino „Sūduvių“ folkloro ansamblis, kurio kai kurie nariai vilki jau vilkaviškiečių austus bei siuvinėtus rūbus. Audimo bei siuvinėjimo pavyzdžių buvo galima pamatyti ir nedidelėje ekspozicijoje, o patį audimo procesą demonstravo prie staklių sėdėjusi V.Babinskienė bei savo austiniu drabužiu pasipuošusi M.Danilaitienė. Kaip įžanga projektui, buvo parengta marijampoliečio Romo Linionio fotografijų paroda „Sūduvos amatai“. Tai jau trečioji šio menininko darbų ekspozicija Vilkaviškyje. Šįkart marijampolietis pateikė nuotraukas, kuriose įamžinti Suvalkijos tautodailininkai (yra ir iš mūsų rajono), jų darbai, šventės. Tai labai graži paroda, spinduliuojanti kūrėjų bei rankdarbių šviesa, jaudinanti subtiliu fotografo žvilgsniu. Žvelgdamas į ekspoziciją tarsi jauti savo krašto žmonių kūrybinės savasties gelmes. Su Mažąja audimo artele galėtų sietis ir ketvirtoji R.Linionio paroda, apie kurią taip pat sklinda gražiausi atsiliepimai. Joje fotomenininkas pateikia austų tautinių juostų nuotraukas. Turime vilties ateityje ir šią parodą pamatyti Vilkaviškyje. Planuojama kartu surengti ir Marijampolės krašto muziejaus išleisto jo fonduose esančių juostų katalogo pristatymą. Publikuota: 2006-02-17 19:34:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|