„Santaka“ / Išeinantieji savo noru kitiems palieka kaltės jausmą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-04-26 05:47

Dalinkitės:  


Beprasmiškas pasirinkimas mirti problemų neišsprendžia, tik palieka amžiną sumaištį artimųjų širdyse.

Išeinantieji savo noru kitiems palieka kaltės jausmą

Savo noru iš gyvenimo pasitraukęs žmogus artimiesiems palieka ne tik begalinį skausmą, bet ir nenumaldomą kaltės jausmą. Daugelis mūsų, sužinoję apie pažįstamo žmogaus savižudybę, svarstome, ar padarėme viską, jog jis gyventų.



Netikėtas žingsnis

Neseniai iš gyvenimo pasitraukusio jauno vilkaviškiečio artimi draugai sakė vis dar negalintys patikėti, kad nebėra to, su kuriuo galėdavo kalbėtis valandų valandas, linksmai leisti laisvalaikį, prisigalvoti įvairiausių gražių ir visuomenei prasmingų darbų. Nė vienas iš draugų, nuolat bendravusių su lemtingą žingsnį savo noru žengusiu vaikinu, net neįtarė, jog pastaruoju metu jį kankino slogi nuotaika, blogos mintys, nevisavertiškumo jausmas. Draugai tvirtino, kad niekada nebūtų patikėję, jog būtent šis linksmas, tvirto charakterio, sportiškas ir pilietiškas bei daug planų turėjęs jaunas žmogus ryšis tokiam žingsniui. Juolab kad atrodė, jog jo gyvenime nėra jokių problemų – buvo mylimas, gerbiamas, turėjo ir moralinį, ir finansinį pagrindą.

Draugai tvirtino, jog išgirdusius apie nelaimę juos ištiko šokas. Bičiuliai nevertino draugo poelgio ir nekaltino, tačiau kiekvienas širdyje jautė skausmą bei kankinantį kaltės jausmą – gal reikėjo dažniau paskambinti, susitikti, paklausti, įsišnekėti... Jauni žmonės prisipažino po šios nelaimės pradėję labiau branginti artimuosius, bijoti netekties.



Aplankė nuojauta

Kiekvieną kartą išgirdusi apie savižudybę, mintimis į praeitį grįžta ir vilkaviškietė Rima. Nors nuo tos dienos, kai jos vyras pasiryžo išeiti iš gyvenimo, praėjo keliolika metų, moterį vis dar kankina abejonės ir klausimas kodėl? Pusantrų metų šalia depresija sirgusio vyro gyvenusi moteris įgudo puikiai atskirti šios ligos simptomus, išgirsti tarp eilučių siunčiamus prasmės gyventi neberandančio žmogaus signalus.

Išgirdusi apie garsaus aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybę, Rima sakė prisiminusi prieš porą metų per televiziją girdėtą jo interviu. Jau tada aktoriaus užuominos apie dvasinę vienatvę Rimai pasirodė kažkur girdėtos – ją nusmelkė bloga nuojauta ir mintis, kad šis vyriškis iš gyvenimo pasitrauks savo noru. Tąkart aplankiusią nuojautą vilkaviškietė prisiminė dabar, kai žinomas žmogus pakėlė prieš save ranką.



Anksčiau smerkė

Tačiau Rimos vyro istorija buvo visai kitokia. Ilgai kankinusi dvasios liga artimuosius taip pat sekino, vertė nuolat būti budriais. Nors Rima jautė, kad, nesugrąžinus vyro į pilnavertį gyvenimą, šis pasirinks drastišką išeitį, ir ji, ir medikai buvo bejėgiai. Moteris saugojo vyrą, nemiegodavo naktimis, tačiau pataikęs momentą, kai artimieji buvo užsiėmę svarbiais rūpesčiais, vyras išsprūdo iš jų globos ir padarė tai, ką ketino.

Rima neabejoja, kad vyras labai mylėjo ir ją, ir penkerių metų sūnelį, tačiau gyvenime jo nebedžiugino niekas. Mintyse atkurdama senus įvykius, vilkaviškietė pamena, kad viskas prasidėjo nuo jos uošvio mirties. Netektį skaudžiai išgyvenęs sūnus netrukus pradėjo grimzti į neviltį. Džiaugsmo nebeteikė darbas, namai, bendravimas su draugais, giminėmis. Atrodė, kad aplinkiniai jam linki blogo, šaiposi. Keisčiausia, kad iki tol vyras visuomet smerkė savižudžius. Kai iš gyvenimo savo noru pasitraukė jo pusbrolis, Rimos sutuoktinis sakė nesuprantąs, kaip galima taip neatsakingai pasielgti – skausme palikti žmoną ir vaikus.



Tarp pirmaujančių

Per nepilnus keturis šių metų mėnesius savo noru iš gyvenimo pasitraukė septyni mūsų rajono gyventojai. Visi – jauni, darbingo amžiaus vyrai. Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro psichologė Edita Žilienė sakė, kad mūsų rajono gyventojai – ne išimtis visos Lietuvos kontekste. Šalis pagal savižudybių skaičių – tarp pirmaujančių.

Kaip pirmą pagalbą apie savižudybę galvojančiam žmogui psichologė įvardijo atvirą pokalbį.

– Paprastai atviras kalbėjimas apie problemą žmogų stabdo. Jis supranta, kad nėra vienišas, kad rūpi aplinkiniams, – aiškino E. Žilienė. – Dažnai artimieji daro klaidą bandydami ignoruoti problemą, nukreipti pokalbį kita tema. Tačiau su žmogumi, linkusiu į savižudybę, būtina apie tai kalbėti aiškiai įvardijant šį žodį.



Kalbėti atvirai

Psichologė sakė, kad dažnai bendraudama su depresija sergančio žmogaus artimaisiais sužino, jog šie nujaučia ligonio ketinimus. Tačiau paklausti, ar apie tai šnekėjo su gyvenimo džiaugsmo netekusiu žmogumi, artimieji sako biją tai daryti, kad dar labiau jo nepaskatintų. Tačiau tai – klaidinga pozicija, nes kalbėti būtina.

Nereikėtų bijoti šios temos aptarti ir su paaugliais ar vaikais. Jeigu nebijosite su jais šnekėti apie įvykusią savižudybę tiesiai šviesiai, parodysite, kad tai tema, apie kurią galima ir būtina kalbėti, jeigu kiltų tokia problema. Svarbu šnekėti ramiai, nedramatizuojant, parenkant tinkamus žodžius ir labai aiškiai įvardinti, jog savižudybė ne sprendžia problemas, o jas kuria.

Psichologė patarė atkreipti dėmesį į pasikeitusį artimųjų elgesį. Jei žmogus nebenori bendrauti, tampa uždaras, jo nebedomina dalykai, anksčiau teikę džiaugsmą, – reikia kreiptis į specialistus.

Prireikus visą parą galima skambinti psichologinės pagalbos telefonais 8 800 60 700 (Vilties linija suaugusiesiems) ir 8 800 28 888 (Jaunimo linija).






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas