„Santaka“ / Ar virstame mąstančių beraščių tauta?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-04-15 06:15

Dalinkitės:  


Mokytoja Eglė Domantienė įsitikinusi, jog raštingumas turėtų būti ne tik lituanistų, bet ir visos visuomenės rūpestis.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ar virstame mąstančių beraščių tauta?

Eglė MIČIULIENĖ

Problema dėl didėjančio vaikų neraštingumo iki šiol, rodos, kamavo tik pedagogus.

Neseniai paskelbus apie tai, jog trečdalis abiturientų, pernai laikiusių valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, už raštingumą gavo nulį balų, sujudo visa visuomenė. Suaugusieji pašiurpo: kas atsitiko, kad vaikai nebemoka rašyti?

Apie tai kalbėjomės su Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Egle DOMANTIENE, 2000–2008 m. valstybinio lietuvių kalbos egzamino vertintoja, 2009–2012 valstybinio lietuvių kalbos egzamino komisijos pirmininke.

– Kas atsitiko, mokytoja, kad jaunimas nebemoka rašyti?

– Kaip pagrindinės mokyklos mokytoja galiu pasakyti, kad kiekvienais metais ateina vis mažiau raštingi penktokai. Jiems tenka adaptuoti diktantus, nes tuos tekstus, kuriuos ankstesni mokiniai nesunkiai parašydavo, dabartinė karta vos beįveikia.

Kol pradinukai gauna saulutes ar šypsenėles, tėvai į rašymo problemas kreipia mažiau dėmesio. Bet kai prasideda pažymiai, ištinka šokas – vaikai nemoka rašyti!

– Kokios neraštingumo priežastys?

– Nebūsiu originali pasakiusi, kad mokiniai neskaito knygų. Tėvų prašome skatinti vaikus skaityti, nes taip turtėja jų kalba, žodynas, lavinama vaizduotė. Ir neužtenka pasakyti: „Vaikai, skaitykite knygas“, – reikia ugdyti poreikį. Knygų skaitymas – tarsi dantų valymas: jei nuo mažens pratinsi vaiką valytis dantis, parodysi, kaip tai daryti, valysi kartu, vaikui natūraliai atsiras poreikis. Taip pat ir su skaitymu – neužtenka paduoti knygą ir išeiti. Iš pradžių reikia skaityti vaikui, po to – skaityti kartu su juo, galų gale jis turi matyti ir skaitančius tėvus.

Dar viena bėda, kurią jau imame suvokti, – tai perėjimas prie testų sistemos. Anksčiau mokinys viską rašydavo ranka. Dabar jam užrašytas sakinys, duoti trys atsakymai ir vaikas turi pasirinkti bei pabraukti vieną iš jų. Ir turime štai ką – užuot rašęs, lavinęs ranką, rašto įgūdžius, mokinys tik pažymi atsakymus, kuriuos, beje, dažnai tiesiog spėja.

Ar žinote, kas dabar vaikams sunkiausia? Atpasakoti išgirstą tekstą. Mokiniai nebemoka pasakoti, todėl geriausiu atveju tekstą iškala. Juk ir kitose pamokose nebereikia pasakoti, ko būdavo reikalaujama anksčiau. Liko vien testai. Rezultatas akivaizdus – vaikai nemoka ne tik rašyti, bet ir sklandžiai kalbėti.

Su kai kuriomis kolegėmis jau susiradome senus vadovėlius ir grįžome prie metodo, kuris šiuolaikinio švietimo sistemoje laikomas beviltiškai pasenusiu ir išbrauktas iš programų: rašome su penktokais atpasakojimus.

– Dvylika metų taisėte abiturientų valstybinių egzaminų užduotis. Per tą laiką užaugo visa karta. Kokius skirtumus pastebėjote?

– Raštingumo klaidų daroma vis daugiau. Tačiau jis ir neskatinamas. Kaip matote, pernai trečdalis abiturientų, kurie už raštingumą gavo nulį balų (t. y. padarė ne mažiau kaip 20 rašybos ir skyrybos klaidų), valstybinį lietuvių kalbos egzaminą vis tiek išlaikė! Jie surinko taškus už tinkamus argumentus, rašinio struktūrą, stilių, temos atskleidimą.

Prieš keletą metų turėjau mokinį, kuris vos vos „patempdavo“ ketvertui. Nustebau išgirdusi, kad jis rengiasi laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Aš bandžiau aiškinti, kad su tokiomis žiniomis valstybinio egzamino laikyti negalima, bet jis pasakė: „Jei neišlaikysiu, juk nieko neprarasiu – eisiu laikyti mokyklinį“. Ir ką manote – iš valstybinio egzamino 100 balų sistemoje jis gavo 1 balą. Bet išlaikė! O tas vienas valstybinio egzamino balas yra svaresnis negu dešimt mokyklinio.

– Valstybiniuose egzaminuose panaikintos gramatikos užduotys, liko tik rašinys. Kaip tai vertinate?

– Būtų idealu, kad iki dešimtos klasės vaikus išmokytume rašyti, o vėliau ugdytume kūrybingą mąstančią asmenybę, kuri jau turi rašymo įgūdžius. Labai gaila, bet taip nebus – dešimtokai negeba rašyti taisyklingai. Didžiausia mokinių motyvacija, t. y. noras mokytis, atsiranda 11–12 klasėje, nes jie jau galvoja apie egzaminus. Kai žinojome, kad egzamine bus gramatiniai testai, su mokiniais jų atlikdavome tokią daugybę, kad tai, ko mokiniai iki tol nemokėjo, išmokdavo baigiamosiose klasėse. Dabar gramatikos užduočių egzamine nėra – tai kokia gali būti vaiko motyvacija mokytis raštingumo?

Prieš keletą metų per valstybinius egzaminus būdavo skiriamos teksto suvokimo užduotys. Tose suvokimo užduotyse gramatikos klaidos būdavo netaisomos. Baisu, kaip mokiniai atsakinėdavo į tuos klausimus! Jie žinojo, kad egzaminuotojai šiose užduotyse netaisys nei stiliaus, nei skyrybos, nei rašybos klaidų. Taigi jie rašydavo bet kaip, svarbu būtų atsakyta į klausimą.

– Neįtikėtina. Lietuvių kalbos egzamino teste nevertinamos gramatikos klaidos?

– Taip. O mokiniai ir per pamoką stengiasi rašyti taisyklingai tik tada, kai žino, kad bus tikrinamas raštingumas. Tačiau per istorijos, biologijos, geografijos pamokas klaidos netaisomos – dėl to daugelis rašo nekreipdami dėmesio į kalbos taisykles. Todėl raštingumas turėtų būti ne tik lituanistų, bet visų mokytojų ir netgi visos visuomenės rūpestis. Deja, taip nėra. Graudu, kai į mokyklą atvyksta lektorius, surengia seminarą ir pedagogams rodo skaidres su skyrybos bei rašybos klaidomis.

– Kodėl taip sureikšmintas literatūros nagrinėjimas, o reikalavimai rašybai apleisti? Juk tikrai ne kiekvienam moksleiviui suaugus prisireiks teksto interpretacijų, samprotavimų Petro Kurmelio vidinio konflikto tema, o štai gebėti parašyti laišką, prašymą priimti į darbą reikės kiekvienam. Gaila, jei tie trumpučiai raštai bus pilni klaidų.

– Kūrinys lavina mąstymą ir, kaip sakiau, skaityti yra būtina. Bet kad nebeskiriame laiko ir dėmesio gramatikai – labai blogai. Galima būtų pasakyti, kad šiuolaikinės mokymo programos orientuotos į mąstantį beraštį. Kodėl taip yra – nežinau.

Matyt, viskas pulta kopijuoti nuo užsienio, neapgalvojus, kad ne viskas tinka mūsų sistemai. O ji turėjo daug gerų dalykų. Žinoma, mes keičiamės, modernėjame ir turime priimti kitų šalių patirtį. Bet tik tai, kas vertinga, o ne viską iš eilės, kaip buvo daroma.

Visuomenė sukluso tik dabar, bet mes, lituanistai, šią problemą matėme jau seniai. Džiaugiuosi, jog pagaliau susirūpinta, kad dabar po ketvirtos ir aštuntos klasės numatoma lietuvių kalbos patikra.

– Kaip manote, kiek įtakos turi tai, kad rašydami SMS pranešimus arba bendraudami internetu vaikai rašo nelietuviškais rašmenimis, be nosinių ir „paukščiukų“?

– Be abejo, kompiuterinės technologijos įtakos irgi turi. Ankstesniais laikais visiems buvo įkalta, kad galininko linksnis rašomas su nosine – ir retai kas parašydavo kitaip. Dabar galininkas be nosinės žemesnėse klasėse – viena dažniausių klaidų.

Neseniai rašėme rašinį. Vienas mokinys kelia ranką ir visiškai rimtai klausia, ar šuniuko vardas Reksas rašomas kaip „Maxima“ – Rexas?

Rašiniuose jau pasitaiko ir internetinių šypsenėlių... Tokių dalykų labai nesureikšminu, bet paaiškinu, kad šie ženklai rašiniuose nevartojami.

Neseniai mokykloje lankėsi puiki lektorė, žurnalistė ir dėstytoja Lidija Laurinčiukienė. Ji kalbėjo, jog dabar į mokyklas ateina „gūglų“ karta. Tai – vaikai, kurie vos pradėję vaikščioti moka užsiropšti prie kompiuterio, įsijungti reikalingą svetainę ir žaisti internetinius žaidimus. Ši karta užaugo su kompiuteriu. Galbūt ir skaudžiai pasakyta, bet tai, anot lektorės, bus nekūrybingų ir beraščių žmonių karta, nes jiems nei rašyti, nei kurti nereikia – tik spaudyti kompiuterio mygtukus.

Vaikams dabar reikia visko ir greitai. Anot L. Laurinčiukienės, jei nori vaikui būti įdomus, turi vaikščioti kone su švieslente ant galvos, kitaip jo dėmesys tuoj pat nukryps į šalį. Juk internete, televizoriaus ekrane vaizdai keičia vienas kitą, viskas vyksta sparčiai ir įdomiai. Kuo gali sudominti mokytojas su vadovėliu rankoje? Tu vaikui tiesiog nuobodus!

– Vadinasi, gimtoji kalba ir toliau skurs, nes gramatika – neįdomu?

– Dešimtoje klasėje yra labai graži kalbėjimo tema: „Jaunimas menkina gimtąją kalbą“. Ją pasirinkę dešimtokai puikiai įvardija priežastis, pamini trumpąsias žinutes, socialinius tinklalapius, žargoninius žodžių trumpinimus. Jie viską supranta ir suvokia, kad daro blogai, bet tiesiog nebeturi poreikio kalbėti taisyklingai. Kaip tą poreikį išugdyti – turėtume galvoti visi.

Kita vertus, nereikia visko suabsoliutinti. Noriu pasidžiaugti, kad aštuntokų klasėje, kurią šiemet išleisiu, yra keletas mokinių, kurie skaito tikrai labai daug. Patikėkite, jie laukdavo užklasinio skaitymo pamokų. Yra ir labai raštingų mokinių, kurie klaidų beveik nedaro.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas