„Santaka“ / Jauno mediko užsienis nevilioja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-04-15 06:11

Dalinkitės:  


Vokietijos ligoninėse stažavęsis ir Vilkaviškyje praktiką atlikęs Edgaras Diržius mato daug mažos ligoninės privalumų.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Jauno mediko užsienis nevilioja

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors daugelis mano, kad jauno gydytojo į rajoną neįmanoma prikviesti, šeštakursis Sveikatos mokslų universiteto studentas Edgaras Diržius nesikrato provincijos mediko etiketės. Aktyvus studentas, buvęs universiteto Mokslinės draugijos pirmininkas pusmetį praktikavosi rajone ir matė daug privalumų.



Vilioja užsienis

Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją baigęs ir nuo aštuntos klasės apie medicinos studijas svajojęs Edgaras neslepia, kad pirmuosiuose kursuose ir jis dažnai pamąstydavęs apie darbą užsienyje. Juk ne paslaptis, kad Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje ar kitoje turtingoje valstybėje gydytojai uždirba keleriopai daugiau. Juo labiau, kad Sveikatos mokslų universiteto studentai nuolat savo elektroniniame pašte randa laiškų su pasiūlymais nemokamai baigti užsienio kalbos kursus ir atvykti dirbti į vieną ar kitą užsienio šalies kliniką. Užsienio firmos studentams žada tikrai palankias sąlygas – suteikti gerai apmokamą darbą, gyvenamąją vietą, įdarbinti šeimos narius.

Vasarą porą mėnesių stažavęsis Vokietijoje, E. Diržius sakė pajutęs vakarietiškų klinikų darbo privalumus ir trūkumus. Jis labai norėtų ir ateityje tobulintis užsienio valstybėse, tačiau savo ateitį mato Lietuvoje.

– Tikrai nemažai mano kurso draugų apsisprendę, kad šiemet baigę šešis metus trunkančias vientisąsias medicinos studijas, toliau mokslus tęs užsienyje, – pasakojo E. Diržius. – Nors mūsų Sveikatos mokslų universiteto paruoštų specialistų lygis tikrai ne žemesnis nei daugelio vakarietiškų ugdymo įstaigų, mūsų kultūrai artimose užsienio valstybėse yra ir labai aukšto lygio universitetų, kuriuose norėtųsi studijuoti.



Lietuviai paklausesni

Vokietijoje stažavęsis Edgaras nesistebi, kad šios šalies medicinos įstaigos mieliau kviečiasi lietuvius medikus, o ne tenkinasi į medicinos rinką plūstančiais pietiečiais.

– Dideli kultūrų skirtumai sukelia daug problemų, – įspūdžiais iš Vokietijos dalijosi E. Diržius. – Tai, kad pietiečiams pusvalandį ar valandą vėluoti į susitikimą – įprasta, mums atrodo nepriimtina, o preciziškai punktualūs vokiečiai su tuo apskritai negali susitaikyti.

Nors tikslumą mėgstantys vokiečiai parengia tiek medikų, kiek jų reikėtų Vokietijos gydymo įstaigoms, specialistų nuolat trūksta. Mat kaip mūsiškiai jauni medikai, taip ir vokiečių jaunimas linkęs emigruoti į JAV ar įsidarbinti farmacijos kompanijose, kur atlyginimai gerokai didesni. Anot E. Diržiaus, nors Vokietijoje gydytojų algos didesnės nei Lietuvoje, lyginant su vidutinėmis šalies gyventojų pajamomis jos nėra „stebuklingos“. Tuo tarpu JAV ar kitose šalyse, į kurias emigruoja jauni medikai, gydytojų atlyginimai vidutines šalies gyventojų pajamas viršija 8–10 kartų.



Mažiau pacientų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinei draugijai vadovavęs E. Diržius dalyvavo konkurse ir į praktiką Vokietijoje vyko pagal studentų mainų programą. Po mėnesį jaunasis medikas stažavosi Liubeko ir Bonos klinikinėse ligoninėse, drauge su šios šalies medikais rezidentais konsultuodavo neurologinėmis ligomis sergančius ligonius.

Pagrindinis skirtumas, kurį pastebėjo E. Diržius tarp Vokietijos ir Lietuvos gydymo įstaigų, yra tas, kad vokiečių medikai bendravimui su pacientu turi daug daugiau laiko. Kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigų konsultacinėse poliklinikose neurologas per valandą turi pakonsultuoti vidutiniškai 6 ligonius, taigi vienam pacientui gali skirti vos 10 minučių. Liubeko konsultacinės poliklinikos neurologas per visą darbo dieną, nuo 9 iki 16 val., pakonsultuoja 4–6 pacientus.



Savi privalumai

Iškart iš Vokietijos į praktiką Vilkaviškyje atvykęs jaunas medikas sakė, kad sunku lyginti rajoninio lygio ligoninę su didžiule, Kauno klinikas lenkiančia Bonos gydymo įstaiga, kur didesnės tiek tyrimų, tiek specialistų galimybės. Tačiau E. Diržius tikrai nesutiktų su kolegomis, tvirtinančiais, kad rajone jaunas medikas gali degraduoti profesine prasme.

– Tobulėti galimybių yra visur – tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių, – sakė E. Diržius. – Pusmečio praktika rajono ligoninėje man buvo labai naudinga. Turėjau progą susipažinti su visų skyrių darbu, įsitikinau, kad yra puikios darbo sąlygos – kompiuterinė tomografija, šiuolaikiškas Radiologijos skyrius, platus kraujo tyrimų spektras, modernios operacinės, Intensyvios terapijos ir kiti skyriai. Nepasitaikė atvejo, kad Vilkaviškio ligoninėje dėl kokių nors priežasčių nebūtų galima atlikti pacientui būtino tyrimo.

Jaunas medikas sakė, kad jam patiko dirbti nedideliame kolektyve, kur visi medikai vienas kitą pažįsta, bendrauja tarpusavyje, yra ir kolegos, ir draugai. O tai, anot E. Diržiaus, turi žavesio.



Išpranašavo draugė

Nuo rugsėjo jauno mediko laukia rezidentūros studijos. Kaip ir daugelis jo kolegų vaikinų, pirmuosiuose kursuose Edgaras svajojo tapti chirurgu. Mat chirurgo darbo rezultatai greiti ir akivaizdūs – pašalinus negalavimo priežastį, paciento savijauta iškart pagerėja. Tuo tarpu sunku pastebėti ir įvertinti, kad šeimos gydytojo arba kito specialisto teisingai parinkti vaistai tikrai pacientui prailgino gyvenimą dešimtmečiu.

Tačiau chirurgijos būrelį ne vienus metus lankęs, operacijoms asistavęs studentas pajuto, kad tai – ne jo sritis, todėl pasuko į psichiatriją ir iškart ja susižavėjo. Jei planus pavyks įgyvendinti, E. Diržius norėtų tapti psichiatru.

O kol kas gydytojo studijas bebaigiantis vilkaviškietis sako mintyse dėkojantis klasės draugei, kuri iš jo, tuomet dar septintoko, lengvai pasišaipė, neva jo raštas – kaip daktaro. Ta užuomina tuomet privertė susimąstyti ir tapo pranašiška.



Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas