„Santaka“ / Vilkų padarytą žalą rengiasi kompensuoti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-04-12 08:15

Dalinkitės:  


Dėl vilkų ir jų populiacijos reguliavimo pastaraisiais metais kilę daug diskusijų.
True Wild Life nuotr.

Vilkų padarytą žalą rengiasi kompensuoti

Eglė MIČIULIENĖ

Pastaraisiais metais daug diskutuojama apie vilkus, ginčijamasi dėl jų populiacijos dydžio. Tačiau bent jau ūkininkams turėtų būti ramiau žinant, jog pagaliau ketinama skirti kompensacijas už šių žvėrių padarytą žalą.



Numato kompensuoti

Šią savaitę Seime pradėtos svarstyti aštuonerius metus nejudinto Medžioklės įstatymo pataisos.

Be kitų numatomų pakeitimų, naujas įstatymo projektas ketina įteisinti kompensacijas už žalą, kurią vilkai padarys naminiams gyvuliams.

„Valstybė atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai“, – teigiama naujame įstatyme.

Kompensacijos bus mokamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka.

Greitai bus surengtas galutinis balsavimas dėl naujo Medžioklės įstatymo priėmimo.



Matė ir Podvarke

Kiek vilkų yra mūsų rajone, tiksliai negali pasakyti nei aplinkosaugininkai, nei medžiotojai.

Vilkai – migruojantys, be to, labai gudrūs žvėrys, kuriuos ne taip lengva pastebėti.

Vis dėlto pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau vilkus mačiusių žmonių. Ypač daug plėšrūnų pastebima šalia Vištyčio: pilkuosius čia matę ne tik po girias braidantys medžiotojai ar miškininkai, bet ir pasieniečiai, kaimo žmonės. Liūdniausia, žinoma, vietiniams ūkininkams, nes vilkai kasmet patiesia ne po vieną avelę ar telyčią.

Šių žvėrių yra ir kitose vietovėse.

Praėjusią savaitę vidury dienos vilką žmonės pastebėjo netoli Podvarko poilsiavietės.

Plėšrūnas atbėgo laukais, kirto kelią maždaug per pusšimtį metrų nuo automobilio ir nubėgo miško link.



Nėra registro

Podvarke vilkai – ne naujiena. Šiose apylinkėse gyvenantis Valstybinės miškų tarnybos Marijampolės teritorinio poskyrio vyr. specialistas Liudvikas Puskunigis jau nukentėjęs nuo plėšrūnų – šie yra išpjovę jo avis.

„Kartą ir Duonelaičių kaime su ūkininku Alvydu Viltrakiu matėme vilko pėdas. Jos vedė aplink tvartus, netgi pro namo galą. Toks žvėries elgesys atrodo keistai: jis nebebijo ateiti prie namų, bėgioja vidury dienos ten, kur yra žmonių. Galbūt tai vilko ir šuns mišrūnas? O tokio gyvūno elgesys yra ypač sunkiai nuspėjamas“, – kalbėjo L. Puskunigis. Miškų specialistas įsitikinęs, jog vilkų populiaciją reikia reguliuoti, ypač ten, kur šie žvėrys daro žalą.

L. Puskunigis apgailestavo, jog šalyje nėra sudraskytų gyvulių registro, kuriame būtų kaupiami duomenys apie žvėrių daromą žalą naminiams gyvuliams. Toks registras padėtų ne tik sprendžiant vilkų medžioklės problemą, bet ir kauptų aiškius statistinius duomenis, leidžiančius nuspręsti, kuriuose regionuose drausti ar leisti medžioti tam tikras laukinių gyvūnų rūšis.



Turi būti pusiausvyra

Vilkaviškio girininko pavaduotojas Regimantas Valaitis abejojo, ar po mūsų miškus laksto vilko ir šuns mišrūnai. Tačiau faktą, kad vilkų mūsų krašte yra padaugėję, miškininkas pripažino.

„Anksčiau retai kam tekdavo pamatyti vilko pėdas, juo labiau jį patį. Dabar šių žvėrių žmonės kasmet sutinka vis dažniau. Jų daromą žalą, žinoma, labiausiai pajunta ūkininkai, nes jei vilkas papjaus miško žvėrelį, jo likučių per porą dienų gali nelikti. Pernai pavasariop važiuodamas per Vygrelius pats mačiau vilkų šviežiai papjautą stirną. Kitą dieną važiavau pro tą pačią vietą – stirnos nebuvo likę nė žymės“, – pasakojo R. Valaitis.

Miškininkas ir pats keletą kartų yra matęs vilkus Varteliuose ir Vištytgiryje.

Pareigūno nuomone, gamtoje privalo būti pusiausvyra.

„Vilkas – gamtos dalis, naudingas gyvūnas, darantis tam tikrą atranką. Kai laikosi pusiausvyra, vilkai yra miško sanitarai, pjauna silpnesnius, ligotus žvėris. Blogai tada, kai žvėrys pradeda kenkti ūkininkams. Vilkai juk turi maitintis, tad jei jų yra per daug, jie daro pastebimą žalą, nes naikina tiek naminius, tiek laukinius gyvūnus. Mūsų krašto miškuose labai didelės žalos gal dar nėra. Bet rudenį, kai vilkai moko jauniklius medžioti, jau buvo juntamas stirnų sumažėjimas. Jas plėšrūnai nebūtinai išpjauna – pajutę vilkus stirnos, šernai iš tų vietų neretai tiesiog pasitraukia“, – pasakojo miškininkas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas