„Santaka“ / Kulinarinę patirtį virėjas parvežė į savo kraštą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-04-12 08:12

Dalinkitės:  


Darius Šlivinskas neabejoja, kad būti virėju – jo pašaukimas.
Nuotr. iš asmeninio D. ŠLIVINSKO archyvo.

Kulinarinę patirtį virėjas parvežė į savo kraštą

Pastaruoju metu kavinė „Pegasas“ kvietė lankytojus pasivaišinti naujoviškais patiekalais, prancūziškos virtuvės valgiais. Užmezgęs ryšius su maitinimo paslaugas teikiančiais Vilkaviškio verslininkais nekasdienio skonio įdomiai atrodančius patiekalus savo krašto žmonėms pasiūlė virėjas Darius Šlivinskas.



Prancūzų virtuvės praktika

Kol 27-erių metų vaikino patiekalai atkeliavo į Vilkaviškį, D. Šlivinskui teko ne vienus metus krimsti mokslus ir kaupti praktinio darbo patirtį Lietuvoje bei užsienyje. Vyras įsitikinęs, kad virėjo darbas – jo pašaukimas. Prie viryklės jis triūsia gal nuo kokių 12 metų. Vos į paauglystę įžengęs Darius šeimą palepindavo pyragais, sriubos ir karšto patiekalo pietumis. Tuo metu jau buvo išpopuliarėjusios vyrų vedamos kulinarinės televizijos laidos, garsiai sakoma, kad „geresni virėjai yra vyrai“, tad į Dariaus pomėgį aplinkiniai žiūrėjo palankiai, šeima jo veiklą skatino, o mama vis sakydavo: „Čia mano virėjas“.

Kai atėjo metas mąstyti apie profesiją, tuomet šešiolikmetis D. Šlivinskas apsisprendė, kad „reikia ir būti virėju“. Šią specialybę jis įgijo Kauno maisto pramonės mokykloje. Besimokydamas D. Šlivinskas praktiką atliko Kaune, aukštos klasės viešbučio restorane. Įstaiga svečius vaišino ne tik tradiciniais lietuviškais, bet ir prancūziškais patiekalais, tad karjerą bepradedantis virėjas noriai mokėsi gurmaniškos prancūzų virtuvės minimalizmo, estetikos. Dar kone tris mėnesius vilkaviškietis patirties sėmėsi Vokietijoje. D. Šlivinskas yra pirmojo Lietuvos jaunųjų virėjų čempionato trečios vietos laimėtojas.

Vasaromis vaikinas sukosi viename Palangos restorane, triūsė ir Vištytyje. Gavęs virėjo diplomą įsidarbino Kaune. Lietuvoje vyras įgijo ne tik žinių, bet ir daug sunkaus darbo patirties, kai, pavyzdžiui, teko gamtoje kepti kepsnius dviem šimtams banketo svečių.



Karjera per 4 mėnesius

Ieškodamas „platesnių vandenų“, dosnesnio atlygio ir perspektyvų D. Šlivinskas nusprendė paragauti emigranto duonos ir išskrido į Šiaurės Airiją. Kiek padirbęs rumunų restorane jis suprato, kad tai „nebuvo ta aukso kasykla, į kurią važiavau“. Kalbos barjeras nesutrukdė lietuviui susirasti kito darbo. Prisiminęs karjeros Airijoje pradžią dabar Darius juokiasi, jog gelbėjo tai, kad visi šaldytuvai ir podėliai buvo suženklinti, – taip ir surasdavo reikalingą produktą.

Kadangi emigrantas svetimoje šalyje neturėjo draugų, poilsio dienas taip pat leisdavo restorane: kūrė savo patiekalus, kolegoms rodė tai, ką buvo išmokęs iš prašmatnaus Kauno viešbučio virėjų. D. Šlivinsko atveju posakis „nėra to blogo, kas neišeitų į gera“ pasitvirtino su kaupu: pamatę vaikino pastangas ir jo suinteresuotumą dirbti po 4 mėnesių savininkai jį paskyrė vyriausiuoju restorano virėju. Dar po kurio laiko jam buvo patikėtas kitame mieste esantis tos pačios šeimos restoranas, kuriame D. Šlivinskas vadovavo 4 žmonių komandai ir išdirbo apie 7 metus.



Restoranai Airijoje populiarūs

Per tiek laiko jis gerai perprato Šiaurės Airijos gyventojų maitinimosi įpročius ir poreikius. Ten žmonės namuose gamina mažai, anot Dariaus, gal vieną kartą per metus, per Padėkos dieną. Eniskileno miestelis, kuriame ilgą laiką dirbo D. Šlivinskas, dydžiu panašus į Vilkaviškį. „Jeigu mūsų įpročiai ir galimybės būtų kaip šiaurės airių, mieste mums reikėtų kokių dešimties restoranų“, – svarstė pašnekovas. Pasak D. Šlivinsko, Airijoje žmonės yra įpratę ir, svarbiausia, gali sau leisti per savaitę porą vakarų nueiti į restoraną pavakarieniauti. Įstaiga, kuriai vadovavo lietuvis, gyveno tarsi du gyvenimus: maitindavo žmones pietumis ir ruošdavo įmantrias vaišes vakarui. Pietų metu komandai per tris valandas tekdavo pasotinti apie šimtą žmonių. Pietums ir patiekalai buvo ruošiami paprastesni, ir lankytojai ilgai neužsibūdavo. Kur kas prašmatnesnis vakarienės meniu: avienos šonkauliukai, antiena, kalakutiena, didkepsniai, ir viskas kepta ant grilio.

Sunkiausia restorane būdavę sekmadieniais. Pasak D. Šlivinsko, airiai pasimeldę bažnyčiose su šeimos nariais, giminaičiais eina į restoranus, ten neskubėdami mėgaujasi bendravimu, gardžiu maistu. Po pamaldų į restoranus einama su vaikais, netgi su kūdikiais.



Grįžo baigti mokslų

Iš Airijos D. Šlivinskas grįžo praėjusią vasarą. Į Lietuvą jį sugrąžino rūpestis į pabaigą einančiomis studijomis. Vaikinas neakivaizdžiai studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Pasirinkęs Veterinarinės maisto saugos studijų programą jis siekia visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinio laipsnio.

Kol gyveno Airijoje, darbdavys studijuojančiam D. Šlivinskui sudarydavo sąlygas trims ar keturioms savaitėms grįžti į gimtinę, į universitetą. Šiemet Darius – penktakursis.

Grįžęs po septynerių Airijoje pragyventų metų vaikinas pasigenda mandagumo, patiria bendravimo kultūros stoką, nors sako, kad jau mato malonių elgesio pokyčių. Bendravimo „duobes“ kompensuoja tai, kad „čia savi žmonės, savos gatvės“. Tačiau užsienio D. Šlivinskas neatsižada: jeigu gimtinėje negaus darbo pagal specialybę, planuoja išvykti dirbti virėju.

Kita vertus, vaikinas savo kailiu yra patyręs, kad šis darbas labai sunkus. Jaunas virėjas žino, ką reiškia 60-ies valandų darbo virtuvėje savaitė. Darbas sunkus ir fiziškai, ir emociškai: suktis turi labai vikriai, nes žinai, kad žmonės laukia patiekalų, todėl nuolat jauti įtampą. Be to, Darius mėgsta bendrauti, o virėjas visą darbo dieną praleidžia uždaroje patalpoje, kasdien su tais pačiais keturiais ar penkiais žmonėmis, girdi tik virtuvės įrenginių keliamą triukšmą, nemato žmonių srautų. Padirbęs tokiomis sąlygomis D. Šlivinskas nusprendė įgyti dar ir kitą specialybę, o virėjo kepurę norėtų užsidėti tik laisvalaikio valandomis.



Tobulina meniu

Dėl mokslų grįžęs į Lietuvą D. Šlivinskas virėjo amato nemetė. Kurį laiką jis dirbo prancūziškame Kauno restorane, įsikūrusiame pačioje senamiesčio širdyje. Jo virtuvėje dominuoja, anot Dariaus, aukštoji prancūzų virtuvė: jūros gėrybės, varlių kojytės, sraigės, prancūziška svogūnų sriuba, minimalizmas, estetika. Pasak vieno restorano svečio, peržengę jo slenkstį „Kauną paliekate už durų“. Galima sakyti, kad tą slenkstį peržengę keli vilkaviškiečiai „parvedė“ virėją į Vilkaviškį. Savo akimis įsitikinęs, kad provincijos žmonės taip pat nori išmėginti egzotiškų patiekalų, D. Šlivinskas Vilkaviškyje pasiūlė pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi. Radikalių nusistovėjusio valgiaraščio „perversmų“ vaikinas nelinkęs daryti. Jis mano, kad reikia atsižvelgti į žmonių galimybes, poreikius: „Nemaitinsi kiekvieną dieną sraigėmis“.

Koreguodamas į jį besikreipiančių maitinimo įstaigų meniu D. Šlivinskas stengiasi pamažu keisti žmonių skonį, bet nesiūlo itin ekstravagantiškų valgių, „kad žmonėms nebūtų šokas“. Anot Dariaus, kol kas lietuvių virtuvėse „nėra skonių išraiškos, ta pati „vegetukė“, ir ją valgai“. Nors eksperimentuoti galima ir su tradiciniais lietuviškais patiekalais. „Juk bulvinės bandos galėtų tapti puikiu garnyru prie kepsnio“, – mano virėjas.

Tobulindamas ir didmiesčio, ir provincijos restoranų, kavinių valgiaraščius ir taip plėsdamas jų lankytojų kulinarines žinias, D. Šlivinskas brandina mintį ir apie savą restoraną kurioje nors šalyje. Jame jis ne tik gamintų netradicinius patiekalus, bet jau prie slenksčio pasitiktų savo svečius, jų akyse pjaustytų aromatingus kepsnius, pasakotų, kokiais padažais juos gardins, paaiškintų, kokie patiekalų skoniai vyraus netradicinio pobūvio ar vakarienės metu.

Renata VITKAUSKIENĖ






„Santakos“ skaitytojams D. Šlivinskas siūlo pasigaminti medaus duonelę. Šį desertą vilkaviškietis ruošė Lietuvos jaunųjų virėjų čempionate.



Reikalingi produktai: 170 g grietinėlės, 40 g duonos, 10 g želatinos, 30 g medaus, 30 g cukraus, 5 g vanilinio cukraus, 1 kiaušinis.



70 g grietinėlės ir medų išplakite iki standžios masės. Duoną paskrudinkite. Į plaktą grietinėlę sudėkite želatiną, kepintos duonos trupinukus, ir išmaišykite iki vientisos masės. Iš jos su dviem šaukštais formuokite deserto gabalėlius ir dėkite į lėkštę.

Ruošdami padažą likusią grietinėlę, cukrų ir vanilinį cukrų supilkite į puodą ir kaitinkite, kol užvirs. Puodą nuimkite nuo viryklės ir plona srovele pilkite kiaušinio trynį bei gerai išsukite su šluotele. Patiekite lėkštę papuošę padažu, mėtų lapeliais ir uogomis arba vaisiais.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas