„Santaka“ / Po senąsias Pilviškių krašto sodybas pasižvalgius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-13 20:43

Dalinkitės:  


Daiva Ambrasaitė muziejui perdavė iš Pilviškių seniūnijos Račaičių sodybos anksčiau parsivežtą rankšluostį.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Po senąsias Pilviškių krašto sodybas pasižvalgius

Birutė NENĖNIENĖ

Vilkaviškio krašto muziejuje pristatytas projektas „Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos: paieškų fiksavimo ir pritaikymo galimybių studija“. Jį finansavo Kultūros ministerijos Etninės kultūros regionų kultūros rėmimo fondas ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Šis projektas (parengė Savivaldybės vyresn. specialistas V.Lekešius) gimė 2003 metais, kai rajone įsisteigusi kultūros paveldo ir turizmo organizacija ėmėsi konkrečios veiklos.

Pasak kraštotyros entuziastės, Savivaldybės vyresn. specialistės Daivos Ambrasaitės, idėja fiksuoti senąsias sodybas kilo todėl, kad Suvalkijos krašte jos savitos, labai senos, bet mažiausiai tyrinėtos.

Pirmais metais organizacija finansinės paramos negavo, todėl sutarė, jog laimę tegul bandys Krašto muziejus.

Praeitų metų pavasarį susibūrė laikina komanda: projekto vadovė muziejininkė Aušra Mickevičienė užrašinėjo aplankomų sodybų ir jų šeimininkų bei rastų eksponatų istorijas, parengė ekspedicijos dienoraštį, Daiva Ambrasaitė fotografavo. Įtemptas darbas užsitęsdavo iki sutemų. Jo sklandumą didele dalimi lėmė tai, kad į sodybas vežiojo ir lydėjo Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, gerai pažįstantis sodybų šeimininkus.

Jau po pirmosios lankymosi dienos moterys suvokė, jog norint rastą autentiškumą palikti ateičiai, reikia ne tik aprašyti ir nufotografuoti, bet ir nufilmuoti – kad būtų užfiksuoti kalbinami žmonės, girdėtųsi suvalkietiškos tarmės skambesys. Į pagalbą muziejininkai pasitelkė fotografą Joną Juškevičių. Per trumpą laiką aplankė ir aprašė 61 išlikusią sodybą. „Galvojome aplankyti sodybas ir kitose seniūnijose, tačiau įstrigome Pilviškių krašte. Ypač daug senų išlikusių sodybų tebėra palei Rausvės upę“, – sakė D.Ambrasaitė

Ekspedicija pirmiausia buvo surengta į Pilviškių seniūniją todėl, kad tai – rajono kraštas, kuriame gyveno daug stambių ūkininkų ir kuriame iki šių dienų išlikę daugiausia senųjų sodybų. Daugumos šių sodybų bei jų šeimininkų likimas buvo apspręstas 1948 metų trėmimų į Sibirą. Sugrįžę žmonės sodybas rado svetimųjų nugyventas, ne visiems pasisekė vėl jose įsikurti, tad besikeičiantys šeimininkai tvarkėsi savaip. Griovimo procesas tęsiasi, nes ir ekspedicijos metu buvo pastebėta, jog perkantiems žemę apirę pastatai nereikalingi, jie nugriaunami.

Tačiau tebeesančiose sodybose kraštotyrininkų pastabūs žvilgsniai pamatė dar daug ką vertingo.

Iš sodybose surastų senų buities reikmenų, dokumentų, nuotraukų muziejininkai parengė parodą. Į stendus sudėjo apie 400 nuotraukų, kuriose užfiksuotos lankytos sodybos, pastatai, atskiri jų etnografiniai elementai. Vaizdinės medžiagos surinko labai daug.

Būdingiausius ekspedicijos eigos momentus sumontavo į pusantros valandos videofilmą. Jį stebėdami renginio svečiai iš Kultūros ministerijos, Rumšiškių buities muziejaus, apskrities administracijos, bei šia tema susidomėję vilkaviškiečiai galėjo tik giliai atsidusti: daugelis pastatų apgriuvę, apaugę piktžolėmis. Tačiau džiugina, kad tai, kas užfiksuota, galės pasitarnauti kaip kultūros vertybė ir kaip tyrinėjimų medžiaga įvairių sričių specialistams.

Septintajame dešimtmetyje Vilkaviškio rajonas buvo eksperimentinis perkeliant žmones iš vienkiemių į gyvenvietes. Po žeme buvo palaidota tūkstančiai gražių sodybų, plynuose plotuose liko stovėti buvusius gyvenimus primenantis vienas kitas medis. Maždaug prieš dvidešimt metų respublikos ir rajono kraštotyrininkai buvo surengę ekspedicijas po nykstančias sodybas, jų dėka išsaugota daug istorinių vertybių. Rumšiškių buities muziejaus muziejininkas Vygandas Baltrušaitis prisiminė kai kuriuos epizodus iš prieš 20 metų mūsų krašte jų muziejaus rengtos ekspedicijos.

Viešnia, Kultūros ministerijos etnokultūros skyriaus vyr. specialistė Irena Seliukaitė, pradžiugino, jog finansavimas skirtas ir šio projekto tęsiniui. Projekto vadovė A.Mickevičienė sakė, jo prašvitus pavasariui lankys dar nespėtas patyrinėti Pilviškių seniūnijos sodybas, toliau pasuks į Gižų, Virbalio, Kybartų, Keturvalakių kraštą. Paklausus apie sodybų pritaikymo galimybes, muziejininkė sakė, jog dvi Pilviškių seniūnijos sodybos bus įtrauktos į apskrities turizmo žemėlapį.

I.Seliukaitė projekto vykdytojams patarė parengtą filmą apie senąsias sodybas dar šiek tiek pakoreguoti ir pasiūlyti kaip švietėjišką medžiagą mokykloms.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas