„Santaka“ / „Mums ta knyga – kaip vadovėlis“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-04-05 06:23

Dalinkitės:  


„Sūduvių“ folkloro ansamblio vadovė Nijolė Skinkienė marškiniams, dėvimiems prie tautinio kostiumo, pasirinko šių suvalkietiškų marškinių ornamentą.

Autorės nuotr.


„Mums ta knyga – kaip vadovėlis“

Birutė PAVLOVIENĖ

Trumpas tavo žydėjimas... Ilgas tavo gyvenimas... Tikrai nė kiek neperdedama, kai taip apdainuojamas linas. Tai, kas iš jo drobių sukurta paprastų mūsų krašto siuvėjų, siuvinėtojų rankomis, gyvuoja, žavi dešimtmečius ir šimtmečius. Būtent tokį įspūdį palieka Marijampolės krašto muziejaus leidinys „Suvalkiečių marškiniai“ (sudarytojos Danutė Katkuvienė ir Asta Vandytė, fotografas Romas Linionis).

Knygos įžangoje rašoma, kad marškiniai yra lengvo audinio liemens apdaras, būtina aprangos dalis, esanti arčiausiai kūno. Tai drabužis, žinomas nuo seniausių laikų.

Marškiniais aprengiamas vos gimęs kūdikis. Jais vilkima dirbant, švenčiant ir atgulant amžinojo poilsio. Prieš porą šimtmečių jaunoji dovanodavo jaunikiui pačios siūtus marškinius, ir šis juos apsivilkdavo vestuvių dieną. Tokia tradicija dar išlikusi lietuviškose Punsko apylinkėse. Beje, pernai dalyvaujant Punsko Žolinės atlaidų tautodailės mugėje teko girdėti, kaip pirkėjai teiraujasi ne tik lino audinio, bet ir iš jo pasiūtų, rankomis išsiuvinėtų marškinių.

Lietuvoje tvirčiausiai iki šiol laikosi krikšto marškinių tradicija. Aišku, dabar išpopuliarėjusios įvairiausios į marškinėlius nepanašios megztos, nertos, veltos skraistės. Bet jos irgi išlaiko tą pirmykštę apeiginę prasmę.

Leidinyje „Suvalkiečių marškiniai“ pateikiama ir aprašoma daugiau kaip 80 Marijampolės karšto muziejuje saugomų marškinių ir jų detalių, krūtinėlių, sugrupuotų pagal siuvinėjimo techniką. Šešerių marškinių kilmės vietove nurodomas Vilkaviškio rajonas. Trejus iš jų 1803 m. pasiuvusi Stanaitienė iš Parausių k. (Pilviškių sen.). Muziejui juos 1965 m. perdavė marijampolietė Marija Kudriavcienė. Vieneri marškiniai, nešioti apie 1870-uosius, priklausė Rimavičiuose (Gižų sen.) gyvenusiai Onai Bielskuvienei. Muziejus juos gavo iš senolės anūkės, 1912 metais gimusios Onos Senkutės. Vieneri baltiniai į muziejaus fondus ir leidinio puslapius patekę iš Kybartų seniūnijos. Matome ir apatinius su „aptavonėmis“, pasiūtus 1918 m. Jurkšų k. (Pilviškių sen.).

Asta Vandytė pažymi, kad visi marškiniai, nesvarbu kokios puošybos, stebina siuvimo ir siuvinėjimo smulkumu. Suvalkiečių marškiniuose dažniau išlaikomas vienodo stiliaus ornamentas ir siuvinėjimo būdas. Visa tai atskleidžia nagingų mūsų prosenelių meistriškumą, kurį atspindi ir itin meniškos visų darbų fotografijos. Leidinyje pateikiami ne tik aprašai, bet ir tikslūs ornamentų brėžiniai, o tai leidžia praktiškai pasinaudoti šiais mūsų tautinio paveldo turtais: pasisiūti ir išsisiuvinėti marškinius.

„Mums ta knyga – kaip vadovėlis: yra iš ko mokytis, ramu, kad nenuklysime nuo tradicijos“, – sakė Vilkaviškio kultūros centro etnografė, folkloro ansamblio „Sūduviai“ vadovė Nijolė Skinkienė. Beje, ji prie tautinio kostiumo jau apsivelka marškinius, išsiuvinėtus pagal vieną iš leidinyje pateiktų schemų. Juos autentiškai išsiuvinėjo pilviškietė Rasa Margelienė. Rajone yra savo darbą mylinčių siuvinėtojų. Tai – vilkaviškietė Ramutė Liudvikauskaitė-Jaskelevičienė, Nijolė Žičkuvienė iš Veizbūniškių k., Merčiuose gyvenanti Regina Ričkutė ir kt. Bet, pasak N. Skinkienės, apskritai siuvinėtojų dabar rasti yra sunku, nes šiam darbui reikia turėti gabumų, noro, didžiulio kruopštumo, dar didesnės kantrybės ir labai geras akis.



Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas