„Santaka“ / Hiustono lietuvių bendruomenė puoselėja tautiškumą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-03-29 07:35

Dalinkitės:  


Hiustone gyvenantys tautiečiai noriai leidžia savo vaikus į lietuviškas mokyklas. Nuotraukoje trečia iš dešinės – rašinio autorė Angelė Zaveckienė.

Hiustono lietuvių bendruomenė puoselėja tautiškumą

Šiuo laikmečiu posakis, kad žvirblį, žydą ir lietuvį sutiksi visuose pasaulio kampeliuose, yra ypač tikslus. Kitų tautų atstovų asmeniškai nepažįstu, o štai žvirblių ir lietuvių tikrai daug ir tokiame, atrodo, ne itin populiariame krašte kaip Teksasas.



Tautų ir rasių mišinys

Šio krašto pavadinimas mano mintyse visada siedavosi tik su kaubojais, reindžeriais ir prerijomis. Bet kai likimas mano artimuosius nuvedė į šį kraštą, teko ir pačiai susipažinti su Hiustonu – vienu iš didžiausių ir jauniausių JAV miestų. Pats Hiustonas plotu maždaug keturis kartus didesnis už Vilnių. O kur dar už miesto ribų išaugę didžiuliai priemiesčiai... Atrodo, jog Hiustonas – bekraštis miestas. Čia gyvena bent dvigubai daugiau žmonių nei visoje Lietuvoje – įvairiausių tautybių ir rasių mišinys.

Šiame erdviame žmonių „skruzdėlyne“ sau vietos rado ir nemažai lietuvių. Žinoma, vaikščiojant po prekybos centrus vargu ar sutiksi žmogų, kalbantį lietuviškai, tačiau per įvairias šventes, kai tautiečiai susirenka draugėn, vienišas tikrai nebūsi ir rasi su kuo bendrauti gimtąja kalba.



Tarp pirmųjų – kraštietis

Pasirodo, kad pirmieji lietuviai Teksase apsigyveno dar 1855 metais. Prerijose jie statėsi sau namus, bažnyčias, augino javus ir galvijus. Prasigyvenę pirko daugiau žemės, kuri čia buvo labai pigi, plėtė sodybas ir tvirtai įleido šaknis svetimoje ir tuo metu jiems dar gana priešiškoje žemėje. Vis dėlto vargu ar šių emigrantų palikuonys dar žino, kad jų proseneliai yra kilę iš Lietuvos, esančios už jūrų marių.

XIX a. antrojoje pusėje, iš karto po baudžiavos panaikinimo, lietuviai vėl patraukė į Amerikos žemyną. Išeivijos istoriko Antano Kučo duomenimis, XX a. pradžioje Pensilvanijos anglių kasyklose jau plušėjo vos ne 100 tūkstančių imigrantų iš Lietuvos. 1880–1920 m. į JAV emigravo dar apie 500 tūkst. tautiečių.

Tarp paskutiniųjų tos bangos emigrantų buvo ir mano vyro Donato Zavecko senelio brolis Jurgis Vanagaitis, kilęs iš Vilkaviškio rajono, iš Lankeliškių kaimo. Jis apsigyveno Pensilvanijoje, kur tuo metu telkėsi didžiausia lietuvių populiacija. J. Vanagaitis įsidarbino anglių kasyklose, tačiau ten išdirbo vos aštuonerius metus. Jo gyvenimą tragiškai nutraukė užgriuvusi šachta.

Mirus tėvui, našlaičiais liko trys vaikai. Vis dėlto į Lietuvą jie negrįžo. Dabar, praėjus kone šimtui metų, Pensilvanijoje jau gyvena apie šimtas J. Vanagaičio trečios, ketvirtos ir net penktos kartos palikuonių. Vyriškoji giminės atšaka išsaugojo originalią lietuvišką pavardę – Vanagaitis. Nors lietuviškai jie nė vienas nemoka, tačiau visi žino savo prosenelio kilmę ir pavadinimą tos šalies, iš kurios jis atvyko į Ameriką. Kai kurie palikuonys šiuo metu netgi planuoja aplankyti prosenelio gimtąsias vietas Lietuvoje.



Įsteigtas lietuvių skyrius

Nemaža dalis šiuo metu Amerikoje gyvenančių ir save lietuviais laikančių žmonių yra palikuonys ekonominių tarpukario emigrantų, kurių didžioji dalis paliko Lietuvą po pasaulinės ekonominės krizės 1929–1933 m. Kai kurie iš jų puikiai kalba lietuviškai, bet didesnė dalis jau yra tik anglakalbiai. Tai jau solidaus amžiaus žmonės, atmintyje saugantys tėvų ar senelių romantiškus pasakojimus apie jų tėviškės grožį ir sunkų kaimo žmonių darbą.

Keli šimtai tūkstančių emigrantų iš Lietuvos į JAV atvyko ir Antrojo pasaulinio karo metais.

Hiustono lietuvių bendruomenės skyrius oficialiai buvo įsteigtas tik po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Kaip pasakojo aktyvi bendruomenės narė Liuda Flores, dar 1990 m. pavasarį lietuviai su maža parodėle dalyvavo Hiustono tarptautiniame festivalyje ir ten į bendruomenę užsirašė nemažai lietuvių kilmės žmonių.



Renkasi bendrauti

Dabartiniai lietuviai Ameriką atrado ir čia susitiko labai skirtingomis aplinkybėmis. Tai daugiausia jauni žmonės, kurie JAV apsigyveno loterijoje laimėję imigracinę vizą, vadinamąją „žaliąją kortelę“, taip pat studentai, besimokantys ar jau baigę vietinius universitetus, pagal darbo sutartis atvykusios šeimos, sportininkai. Dalis jaunų žmonių atvyko pasinaudodami įvairiomis kultūrinių mainų programomis. Pats blogiausias tautiečių pasirinkimas – atvykti į JAV kaip turistams ir pasilikti čia gyventi nelegaliai.

Šiuo metu per 80 šeimų yra įsiregistravusios vietinėje Hiustono lietuvių bendruomenėje. Kiek dar gyvena nepanorusiųjų prisidėti arba nežinančiųjų apie bendruomenę, duomenų nėra.

Bendruomenė organizuoja įvairias šventes: Kūčias, Užgavėnes, Vasario 16-osios minėjimus, Velykas ir kt. Šiais metais ir aš turėjau galimybę dalyvauti lietuvių Kūčių vakarienėje, į kurią susirinko per 100 žmonių. Pradžioje lietuviškai visi kartu sukalbėjome maldą. Tiesa, nemaža dalis dalyvaujančiųjų nemokėjo lietuvių kalbos, tačiau skaitė tekstą iš paruoštos kortelės. Vėliau laužėme kalėdaičius ir vaišinomės tradiciniais lietuviškais patiekalais.

Lietuvių bendruomenė kasmet mini ir Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kurią šiemet papildė dar ir Užgavėnių linksmybėmis bei blynais.

Hiustono lietuviškasis jaunimas dalyvauja įvairiuose sportiniuose renginiuose. Čia organizuojama labai daug tokių masinių renginių neprofesionalams. Tai ir kopimo laiptais į dangoraižius rungtys, ir linksmos skirtingų grupių gaudynės per Helovyną, ir kalėdinio maratono bėgimas, dviračių žygiai. Viename iš jų rungsis ir mano dukra Lilija, kuri taip pat yra daugelio sportinių renginių dalyvė.



Kalbą išlaikyti sunku

Didžiausia problema lietuviams yra išlaikyti ir perduoti savo vaikams gimtąją kalbą. Mišriose šeimose tą padaryti yra ypač sunku, nes sutuoktiniai bendrauja tik angliškai.

Hiustone vyksta užsiėmimai lietuviškoje mokykloje, į kurią tėvai atveža vaikus iš šeimų, neturinčių galimybės namuose mokyti savo atžalas kalbėti lietuviškai. Nors į mokyklėlę atvažiuoti kai kam ganėtinai toli (pervažiuoti Hiustoną trunka apie dvi valandas), tai nėra kliūtis tėvams, norintiems, kad jų vaikai kalbėtų lietuviškai. Lietuviai augina gana gausias šeimas, nors tokių motinystės atostogų, kaip Lietuvoje, nėra. Moterys paprastai dirba kone iki pat gimdymo, o savo kasmetines atostogas išnaudoja norėdamos atitolinti grįžimo į darbą laiką, nes kitaip pagimdžiusiajai į tarnybą tektų grįžti po dviejų–trijų mėnesių. Nepaisant tokios tvarkos, tėvai dėl jos nesiskundžia, nekeikia valdžios ir nereikalauja, kad valstybė pasirūpintų jų vaikais. Mat čia vaikus tėvai augina sau, ne valstybei, ir žino, kad tik patys privalo jais pasirūpinti.

Aišku, tiems, kas neturi pajamų, valstybė skiria pašalpas. Vis dėlto neteko girdėti, kad kokia nors lietuvių šeima būtų socialiai remtina. Čia visi turi darbus. JAV gyvenama pagal populiarų posakį: „Čia niekas dykai žuvies nedalija, bet visiems suteikia meškerę ir vietą prie vandens“.



Svetimoje šalyje jaučiasi laisvi

Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog į užsienį išvykę tautiečiai dirba tik pačius sunkiausius nekvalifikuotus darbus. Nė vienas iš mano sutiktų lietuvių tokio darbo nedirba. Dauguma lietuvių Amerikoje yra baigę universitetus ar koledžus bei dažniausiai eina gana aukštas pareigas įvairiose firmose. Lietuviai darbdavių yra vertinami kaip darbštūs ir patikimi specialistai.

Amerika patraukli dar ir tuo, kad čia beveik nėra tautinės ar rasinės nelygybės. Dauguma gyventojų yra kilę iš kitų šalių.

Dauguma iš Hiustone gyvenančių lietuvių grįžti į Lietuvą kol kas dar neplanuoja, nes gyventi vien tik iliuzijomis jaunimas nemoka ir nenori. Jiems reikia gyvenimo „čia ir dabar“. Dauguma iš jų ir svetimoje šalyje jaučiasi laisvi bei reikalingi, suvokia, kad savomis rankomis kuria savo ir savo vaikų ateitį.

Žinoma, ne vienam suskausta širdį per didžiąsias šventes dėl to, kad negali kartu su Lietuvoje likusiais artimaisiais sėsti prie bendro stalo bei valgyti juodą duoną su rūkytais lašinukais. Vis dėlto niekada negali žinoti, gal ir lietuviai, kaip kažkada iš savo krašto išvažiavę airiai, pradės grįžti tėvynėn, jei pajus, kad Lietuvoje yra vietos ir jiems.



Angelė ZAVECKIENĖ

Vilkaviškietė, viešinti Hiustone



Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas