„Santaka“ / Emigrantų vaikams labai trūksta tėvų meilės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-03-29 07:25

Dalinkitės:  


Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Matulaitienė į užsienį išvykstančius tėvelius įspėjo, kad nesutvarkius laikinossios globos dokumentų vaikas gali negauti net medikų pagalbos.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Emigrantų vaikams labai trūksta tėvų meilės

Eglė KVIESULAITIENĖ

Uždarbiauti į užsienį išvykstantys tėvai priversti rinktis tarp dviejų blogybių – palikti vaiką Lietuvoje ar išsivežti jį į svetimą aplinką. Tačiau sotesnis gyvenimas besiformuojančiai asmenybei dažnai tampa sunkiu išbandymu.



Mažas procentas

Psichologai vieningai sutaria, kad vaikams tėvų apsisprendimas emigruoti – didžiulis psichologinis šokas. Ypač vaikui sunku susitaikyti su tuo, kad ilgesnį ar trumpesnį laiką jis bus priverstas gyventi be mamos ir tėčio, nors jo priežiūra bus patikėta ir labai artimai močiutei, krikšto mamai ar tetai. Tėvų uždirbti pinigai dažnam vaikui išsvajotos laimės neatneša.

Nors iš šalies atrodo, kad jaunų šeimų emigracija jau tapo masiniu reiškiniu, o galybė vaikų auga be tėvų, prižiūrimi senelių ar kitų giminaičių, Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Matulaitienė sakė, kad mūsų rajone ši problema nėra tokia aštri. Vertinant rajono šeimų oficialią statistiką, iš maždaug 10 tūkst. mūsų rajone gyvenančių vaikų tik 49 auga prižiūrimi senelių ar kitų globėjų, nes tėvai išvykę į užsienį. Aštuoni vaikai yra darželinio amžiaus, o didžioji dalis – 10–17 metų paaugliai. Trys ketvirtadaliai laikinai paliktų vaikų gyvena mieste.



Oficialūs globėjai

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja sutinka, kad oficiali statistika neatspindi tikrosios padėties, nes toli gražu ne visi tėvai išvykdami pasirūpina, kad jų atžalos turėtų dokumentu įteisintą laikinąjį globėją. Beje, tik toks asmuo galės deramai pasirūpinti vaiku, jeigu jam prireiks rimtesnės, tarkim, medikų pagalbos. Sutikimą gydyti, tirti ar operuoti vaiką gali pasirašyti tik tėvai ar oficialūs globėjai.

Nors R. Matulaitienė sutinka, kad emigrantai dažnai elgiasi neatsakingai ir neįteisina vaiko laikinosios globos, dėl ko vaiko teisių apsaugos specialistai tikrosios statistikos nežino, vis dėlto net ir padidinus ją dešimteriopai situacija neatrodytų grėsminga. Pagal neseniai įsigaliojusį įstatymą tokias šeimas, kurios įsipareigojusios laikinai globoti vaiką, bent kartą per metus turi aplankyti vaiko teisių apsaugos specialistai. Kol kas su oficialiai įteisintais laikinaisiais vaikų globėjais ar jų globotiniais problemų nebuvo kilę. Dažniau pasitaiko atvejų, kai kilus incidentui mokykloje ar sprendžiant reikalus su teisėsaugos institucijomis paaiškėja, kad nėra kam atstovauti vaiko interesams, mat tėvai išvykę į užsienį, o seneliai ar vaiką prižiūrėti sutikę giminaičiai tvirtina net nežinoję, kad reikia pasirūpinti globos dokumentais.



Kentėjo visa klasė

Pedagogai bei ugdymo įstaigų vadovai, kuriems kasdien tenka bendrauti su vaikais, tvirtino, kad tėvų emigracija – labai aktuali problema.

Pastaraisiais metais net du seneliams globoti paliktus auklėtinius turėjusi Vilkaviškio pradinės mokyklos mokytoja Rima Kijauskienė neslėpė, kad šis periodas jos netrumpoje pedagoginio darbo praktikoje buvo labai sunkus. Be mamų globos likę berniukai visąlaik jautėsi nesaugūs ir gyveno mintimis, kad mamos greičiau sugrįžtų arba juos pasiimtų drauge. Jie nuolat apie tai kalbėdavo, jautė didelį diskomfortą, kai pamatydavo į mokyklą ateinančius kitų vaikų tėvus. Berniukams sunkiai sekėsi susikaupti per pamokas, „šlubavo“ mokslai, nesiklostė santykiai su draugais, nepasitikėdami savo jėgomis jie žemindavo kitus, konfliktavo, agresyviai elgėsi. Dėl to kentėjo visi klasės mokiniai. Pedagogė neabejoja, kad vaikai būtų lengviau adaptavęsi naujoje aplinkoje nei kentę palikti be mamų.



Vien maisto neužtenka

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė sakė, kad vien jos vadovaujamoje mokykloje mokosi 12 vaikų, prižiūrimų oficialių globėjų. Tačiau pas senelius ar giminaičius augančių vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį, yra keleriopai daugiau.

– Mums, pedagogams, su tokiais vaikais tikrai kyla daug problemų, – neslėpė mokyklos vadovė. – Be tėvų meilės augantys vaikai užsisklendžia, kyla elgesio, mokslo problemų. Mažesnieji blogu elgesiu tarsi bando protestuoti, vyresnieji naudojasi laisve. Kas pusmetis grįžtančios mamos nepajėgios spręsti įsisenėjusių problemų, auklėti vaikų per atstumą bei motiniško rūpesčio kompensuoti svetur uždirbtais pinigais. O močiutėms svarbiausia, kad vaikas būtų pavalgęs ir apsirengęs, bet to tikrai neužtenka.

D. Juškauskienė sakė, kad dauguma emigruojančių tėvų suvokia, jog Lietuvos mokyklose vaikai gauna daug aukštesnio lygio išsilavinimą, todėl nori, kad bent pagrindinį išsimokslinimą jų atžalos įgytų gimtinėje. Dažniausiai tokie tėvai patys nėra apsisprendę, ar savo tolesnę ateitį sies su gimtine, ar su svetima, bet patogesne gyventi šalimi.



Išsilavinimas žemesnis

Kiti laikosi pozicijos, kad vaikai privalo gyventi kartu su tėvais, tad juos išsiveža į užsienį. Direktorė tvirtino negalinti vertinti, kurie teisūs, tačiau iš ilgametės patirties linkusi daryti išvadas, kad suaugusieji privalo apsispręsti, o ne manipuliuoti vaikų likimais.

– Turėjome atvejį, kai pradinę mokyklą pas mus baigęs vaikas su tėvais išvyko į Angliją, o vėliau grįžo, – pasakojo D. Juškauskienė. – Vaikas svetimoje šalyje trejus metus lankė mokyklą, tad pas mus turėjo grįžti į 8 klasę. Tačiau patikrinę berniuko gebėjimus pamatėme, kad jo žinios neatitinka net penktoko pasiekimų lygio, todėl priėmėme jį į penktą klasę. Deja, už bendraklasius keleriais metais vyresnis vaikas nepajėgė adaptuotis ir išvyko atgal į Angliją.

Direktorė sakė, kad tokie atvejai labai liūdni. Tačiau sotesnio gyvenimo ieškantys tėvai paprastai apie tai nepagalvoja. Šių mokslo metų rugsėjį mokykla vėl neteko šešių su tėvais emigravusių mokinių.



Išsiveža sezonui

Kolegei pritarė ir Vilkaviškio pagrindinės mokyklos direktorius Vidmantas Buzaitis. Jo vadovaujamos mokyklos moksleivių tėvai, susiradę sezoninio darbo užsienyje, net vidury mokslo metų išsiveža vaikus keliems mėnesiams. Šiemet mokyklą jau paliko trys emigrantų atžalos.

Blogiausia, kad anksčiau galiojusi tvarka, kai emigrantų vaikai galėdavo mokytis nuotoliniu būdu, o vėliau atsiskaityti savo mokyklos pedagogams, dabar panaikinta. Nuotoliniu būdu visus emigrantų vaikus gali mokyti vienintelė šalies ugdymo įstaiga – Vilniaus „Ozo“ vidurinė mokykla.

Direktorius pamena anksčiau besimokiusį mažamečių ketvertuką, kurio tėvai buvo išvykę užsidirbti, o vaikus prižiūrėjo senelis. Nors pedagogams su vaikais problemų nekildavo, direktorius prisimena dažnai pakalbindavęs vyriausiąją iš seserų, aštuntokę moksleivę. Užsiminus apie tėvus, mergaitės akyse visada susikaupdavo ašaros.



Gyvena vieni

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius įsitikinęs, kad jo vadovaujama mokykla šioje situacijoje – išskirtinė. Mat nemažai emigrantų vaikų gyvena net ne su seneliais ar giminaičiais, o apskritai vieni. Apie tai sužinoję pedagogai paprastai net neturi kam priekaištauti, mat vyresniųjų klasių moksleiviai – jau pilnamečiai. Dažnai apie tai, kad vaikai gyvena vieni, mokyklos administracija sužino tik pasiskundus kaimynams, kai „laisvuose plotuose“ per garsiai leidžiama muzika ar renkasi linksmos kompanijos.

– Net ir mūsų dideliems vaikams labai reikia tėvų, kurie būtų ne už tūkstančių kilometrų, o čia pat, – sakė A. Žikevičius. – Tokio amžiaus žmones dažnai kamuoja psichologinės problemos, jie išgyvena dėl nelaimingos meilės, konfliktų su draugais, nesisekančių mokslų, o namuose nėra kam pasiguosti, nėra prie ko prisiglausti ir viską išsipasakoti. Net ir labiausiai mylintys seneliai nesugebės vaikams atstoti tėvų. Suprantu, kad daugelis emigruoja ne iš gero gyvenimo, bet palikdami vaikus tėvai turėtų gerai pasverti, ar nepraras to, kas pinigais neįperkama.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas