„Santaka“ / Žemdirbiai nusivylė surežisuotu suvažiavimu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-03-25 08:14

Dalinkitės:  


Suvažiavime dalyvavo per šimtą rajono žemdirbių ir juos palaikančių žmonių.

Autorės nuotr.


Žemdirbiai nusivylė surežisuotu suvažiavimu

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Penktadienį pasidalyti savo rūpesčiais į Kauno sporto halę iš visų šalies kampelių plūdo žemdirbiai. Į visuotinį suvažiavimą atvyko apie 3300 ūkininkų, tarp jų buvo daugiau nei 100 žmonių iš Vilkaviškio krašto.



Sveikinimo kalbos užtruko ilgiausiai

Į Žemės ūkio rūmų organizuotą renginį atvyko daugybė svečių: Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, šio komiteto narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, dabartinis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, keli naujai paskirtieji ministrai ir būrys Vyriausybės ir Europos Parlamento narių.

Žemdirbių diskusijoms ar lūkesčiams išsakyti suvažiavime nebuvo skirta daug laiko. Iš anksto surežisuotame ir suplanuotame renginyje pirmiausia leista pasisakyti gausiam būriui valdžios atstovų, tuomet išklausyta keturių pranešimų, kupinų statistinės informacijos ir visai nereikšmingų susirinkusiesiems skaičių. Ūkininkai labai kantriai klausė jų suvažiavimu kaip savireklamos tribūna pasinaudojusių valdžios atstovų. Už tai renginį organizavę Žemės ūkio rūmai gavo dovanų. Europarlamentas Juozas Imbrasas įteikė laimės simbolį – pasagą, jo kolegė Radvilė Morkūnaitė – megafoną, kad lietuvių balsas Europoje būtų labiau girdimas, o ūkininkė Bronė Dumbrienė dovanojo kraitę nedidelių duonos kepaliukų ir iš duonos tešlos iškeptų įspūdingų „malūnų“.



Kaimas atsidūrė kryžkelėje

Kaip visada ugningą ir publiką prižadinusią kalbą rėžė Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius. Jis tokius žemdirbių suvažiavimus palygino su žydų raudų siena.

„Skirtumas tik tas, kad žydai, besikalbėdami su siena, pasiekia daugiau nei mes, derėdamiesi ir įtikinėdami savo valdininkus“, – liūdnai juokavo Z. Aleksandravičius.

Ūkininkas nuogąstavo, kad esant tokiai valdžios politikai greitai nebeliks gyvulių ūkių. Jo skaičiavimų duomenimis, šalyje kasmet 5 proc. sumažėja galvijų. Tad gali būti, kad jei niekas nepasikeis, po 20 metų Lietuvoje paskersime paskutinę karvę.

Kėdainių rajono žemdirbių asociacijos nario Aušrio Macijausko nuomone, Lietuvos kaimas vėl atsidūrė kryžkelėje.

„Jau aiškėja 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto rėmai, ryškėja, kokie nauji reikalavimai bus keliami. Turime paremti tuos, kuriems paramos labiausiai reikia. Todėl Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlo skirti susietąją paramą tik tiems gyvulių ir paukščių augintojams, kurie turi iki 300 sąlyginių gyvulių. Mėsos fabrikų remti nereikia. Geriau tūkstantis ūkių po 10 kiaulių nei vienas, turintis 100 tūkstančių“, – sakė A. Macijauskas.



Prašė neišparceliuoti Lietuvos

Žemdirbių atstovai kalbėjo apie tai, kad Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo nuo 2014 m. leisti užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau esant nevienodoms konkurencijos sąlygoms, dideliems tiesioginių išmokų skirtumams, mūsų ūkininkai kategoriškai nesutinka nuo 2014 m. leisti laisvai pirkti žemės ūkio paskirties žemės užsieniečiams. Jie ir taip jau yra nupirkę žemės per juridinius asmenis ar užsienio kapitalo finansines grupuotes, kurios mūsų ūkininkus stumia iš rinkos. Todėl žemdirbiai reikalavo griežtai riboti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą spekuliaciniais tikslais Lietuvoje ir užsienyje registruotiems fiziniams bei juridiniams asmenims.

Suvažiavimo dalyviai reikalavo pakeisti nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusį Žemės mokesčio įstatymą ir žemės mokestį už žemės ūkio paskirties žemę skaičiuoti pagal žemės našumo balą, o ne pagal rinkos vertę. Ūkininkai nepritarė ir nuo kovo 1 d. įsigaliojusiam Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Ūkininko ūkio bankroto ir restruktūrizavimo procedūros, jų nuomone, turėtų būti reglamentuotos specialiame ūkininko teisinį statusą bei veiklos pagrindus nustatančiame teisės akte – Ūkininko ūkio įstatyme.



Siūlė nedidinti mokesčių

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas suvažiavime dalyvavusių valdžios žmonių prašė ketverius metus palikti žemdirbius ramybėje – nepriimti naujų įstatymų bei neapmokestinti naujais mokesčiais.

Žemdirbiai palankiai sutiko ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kalbą, kad rengiamasi pakeisti Teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymus taip, kad žemės ūkio paskirties žemėje statant naujas ar rekonstruojant senas fermas, kuriose bus auginama iki 300 sąlyginių gyvulių, nereikėtų rengti detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nereikėtų iš naujo nustatyti sanitarinių apsaugos zonų bei gauti leidimų.

„Jei į Lietuvą turi grįžti emigrantai, tai į kaimą – jaunimas. Sodybų tuštėjimo metas turi likti tėvų ir senelių prisiminimuose ir literatūros puslapiuose“, – kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius. Pakruojo rajono ūkininkė B. Dumbrienė siūlė lėšas, skirtas socialinėms pašalpoms, nukreipti darbo vietoms kaime kurti.



Rezoliucijoje – daugybė reikalavimų

Suvažiavime prašyta nekelti esamų ir neįvesti naujų mokesčių ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, nedidinti privalomojo sveikatos draudimo ar socialinės įmokos bei iki 9 proc. sumažinti PVM šviežiems vaisiams, daržovėms ir mėsai.

Žemdirbių parengtoje rezoliucijoje reikalaujama išnaudoti derybų tarp ES institucijų galimybes ir siekti, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams siektų 196 EUR/ha jau nuo 2015 m., o skirtumą tarp mokamų tiesioginių išmokų ir ES vidurkio būtų leista išmokėti iš nacionalinių biudžetų. Suvažiavimo dalyvių nuomone, dabartinė tiesioginių išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo schema turi būti taikoma iki 2020 m. Rezoliucijoje prašoma, kad tiesioginės išmokos būtų mokamos ir už naujai į gamybą įtraukiamus žemės plotus ir tik žemės ūkio gamyba užsiimantiems subjektams. Žemdirbiai siūlė sąvoką „aktyvus žemės ūkio subjektas“ papildyti paaiškinimu, jog aktyviu žemės ūkio subjektu būtų laikomas tik žemės ūkio subjektas, kuris yra žemdirbiškos organizacijos narys. Valdžios taip pat prašoma siekti, kad pieno ir cukraus gamybos kvotos nebūtų panaikintos, o jei tai nepavyktų – derėtis dėl pereinamųjų laikotarpių.



Pasigedo dėmesio... žemdirbiams

Visuotinio žemdirbių suvažiavimo metu rezoliucijos redakcinė komisija gavo labai daug pasiūlymų, kurių dalis vieni kitiems prieštaravo ir juos visus suderinti per užsitęsusias sveikinimo kalbas suvažiavimo metu pritrūko laiko. Pasirodo, kad jo metu niekas nieko derinti ir nesiruošė. Redakcinė komisija dėl šių pasiūlymų dar rinksis šią savaitę.

Iš suvažiavimo skirstydamiesi žemdirbiai tarpusavyje kalbėjosi, jog tik veltui praleido laiką sėdėdami ir klausydami iš anksto parengtų reklaminių politikų kalbų. Ūkininkai pasigedo aiškios Žemės ūkio rūmų pozicijos dėl medžioklės įstatymo, nuomonės dėl žemės mokesčio, jau nekalbant apie šiuo metu ypač opų „skaudulį“ – išmokas už pieną. Nieko nekalbėta apie vadinamuosius „sofos ūkininkus“, kurie toliau tarpsta ir plečia valdas steigdami uždarąsias akcines bendroves. Jų plotai jau seniai viršijo leidžiamus 500 ha ir dar plečiami, tačiau niekas to „nepastebi“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas