Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-03-22 06:59

---

Vilkaviškio krašto muziejaus globoje buvusi dr. V. Kudirkos klėtelė-muziejus Paežerių k. (Pilviškių sen.) nuo kovo 1 d. pakeitė savo statusą ir tapo privačiu muziejumi. Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriaus Antano ŽILINSKO paprašėme pakomentuoti šio kultūros ir istorijos paminklo likimą.

– Kodėl teko uždaryti Lietuvos himno autoriui, „Varpo“ leidėjui dr. V. Kudirkai skirtą muziejų?

– Dr. V. Kudirkos klėtelė-muziejus įkurtas 1965 m., JAV lietuvių bendruomenės nario gydytojo ir publicisto A. Petriko iniciatyva. Tarp pirmųjų jo kūrėjų buvo paežeriečiai V. Grinius, S. Ankevičius, A. Danilevičius bei Vilkaviškio muziejaus įkūrėja G. Karalienė. Sovietmečiu klėtelė, kurioje buvo saugomas ir dr. V. Kudirkos smuikas, tapo mūsų tautiškumo skleidimo simboliu. Tik čia buvo galima išgirsti ilgamečio klėtelės saugotojo Stasio Ankevičiaus V. Kudirkos smuiku griežiamą „Tautišką giesmę“.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvusios Kudirkynės savininkams buvo grąžintos nuosavybės teisės į pastatus ir žemę. Jau tuomet, 1990 m., iškilo grėsmė šiam unikaliam muziejui. Kultūros gynėjų entuziastų pastangomis šis procesas buvo sustabdytas. Tuometinis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis palaimino klėtelės-muziejaus restauracijos procesą, o Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija sutiko pastatyti ūkinį pastatą mainais į V. Kudirkos klėtelę. Tačiau sandoris nebuvo teisiškai įformintas, todėl atstačius nuosavybės teises ir pastatytas ūkinis pastatas, ir klėtelė atiteko sodybos paveldėtojoms, trims seserims.

Kurį laiką klėtelė turėjo Vilkaviškio krašto muziejaus padalinio statusą. Jos prižiūrėtojas S. Ankevičius buvo mūsų darbuotojas. Vėliau klėtelei prižiūrėti ir lankytojams priimti įdarbinome vieną iš savininkių N. Dainauskienę. Tačiau paveldėtojos sodybą išsidalijo dalimis ir klėtelė atiteko Marijampolėje gyvenančiai E. Taujinskienei.

– Tai kas dabar laukia klėtelės-muziejaus?

– Kadangi sodyba padalyta trims seserims, susiklostė paradoksali situacija. Klėtelės-muziejaus raktus perėmė E. Taujinskienė, o atlyginimą už priežiūrą ir darbą Krašto muziejus mokėjo jos seseriai. Sodybos savininkėms nesutariant dėl klėtelės ateities, Krašto muziejus, taupydamas lėšas, priėmė radikalų sprendimą: klėtelės eksponatus laikinai patikėjo jos savininkei, o buvusią klėtelės-muziejaus prižiūrėtoją jos sutikimu atleido iš darbo.

Savininkė E. Taujinskienė jau žengė pirmuosius žingsnius tvarkydama klėtelę. Moters pastangomis ir lėšomis pakeistas statinio stogas, ruošiamas naujas elektros įvadas.

– Ar besidomintieji krašto istorija galės lankytis Kudirkynėje, pamatyti klėtelę?

– Klėtelė-muziejus išliks, tik bus privatus objektas. Tai – normalu, nes tokių pavyzdžių rasime ne tik visoje Lietuvoje, bet ir mūsų rajone. Juk yra skulptoriaus P. Rimšos tėviškė su jam skirtu kambariu-muziejumi, savininkai prižiūri S. Nėries, A. Vaičiulaičio tėviškes.

Klėtelės savininkė E. Taujinskienė patikino, kad čia galės vykti kultūriniai renginiai, lankytis ekskursijos, bus tęsiama pernai pradėta iniciatyva minint Lietuvos valstybės dieną prie klėtelės giedoti „Tautišką giesmę“.

Tariamės, kad jei žmonės pageidaus, Krašto muziejaus darbuotojai juos galėtų palydėti į Kudirkynę, papasakoti dr. V. Kudirkos gyvenimo ir sodybos istoriją.

Tad per daug būgštauti dėl pakitusio klėtelės statuso, ko gero, nereikia. Vis dėlto apmaudu, kad Vilkaviškio krašto muziejus praranda savo padalinius dr. J. Basanavičiaus ir dr. V. Kudirkos tėviškėse, nors istoriniu požiūriu esame tokia turtinga savivaldybė. Tarkime, Lazdijai, Prienai, Jurbarkas, Molėtai turi po keletą savo muziejaus padalinių. Skaudu būtų, jeigu išnyktų ir paties Vilkaviškio krašto muziejaus vardas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---