|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-02-11 09:27
Profesoriaus Arvydo Šliogerio frazė: „Patriotas – idiotas“, pasakyta prieš dešimtmetį, šiandien man skamba realiau, nei „Lietuvis – patriotas“. Juk tikrasis patriotizmas Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Arba gerai slapstosi. Manau, jis vis dėlto ėmė ir priduso. Tačiau idiotai (irracionalieji) – laimingi žmonės, pasak A.Škėmos, net ir Lietuvoje sugebėtų atrasti kertelę patriotizmui. Didinga praeitis ir aptemusi dabartis taip kontrastuoja, kad net patriotizmas jų nesutaikys. Iš tiesų yra kuo džiaugtis lietuviui, pavarčius istorijos lapus. Lietuvos istorija, kultūra – damos, keliančios susižavėjimą. Visa nustelbia kitos klasės dabartis. Užtenka pamatyti, kaip ji šią žiemą šąla. O Lietuvos valdžia lyg pamotė gręžia vargšę piemenaitę. Manykim, kad ir ši pasaka baigsis laimingai ir pražysim vieną dieną meile tėvynei. Kaip asmens santykis su visuomene ir valstybe turi pasidaryti pozityvesnis? Lietuviškasis pesimizmas klesti. Tačiau netikiu, kad kelios pakilios frazės istorijos ar politologijos vadovėly apie meilę tėvynei gali pakeisti santykį su valstybe. Tikiu, kad „gyvi“ pavyzdžiai tai atliktų kur kas geriau. Nors kilnu galvoti, kalbėti apie šią problemą, tačiau sprendimo būdai neracionalūs. Švietimo sistema apkraunama dar vienu nešuliu, o valdžia toliau tik kalba. Bet juk užtruks, kol bus subrandinti patriotizmo teorijos prisotinti vaisiai, jaunosios kartos. Patriotizmo trūkumas. Palyginkime, kas valstybei patogiau: turėti sąmoningą patriotą ar tiesiog vartotoją? Sąmoningumas su patriotizmo atspalviu pernelyg užgožia „gyvybinę erdvę“ vartotojiškumui. Šiuo atveju mūsų valdžia renkasi vartotojus. Užtenka užmesti akį į naujuosius pastatus, kurie menkai orientuoti į kultūros produkciją. Kultūrinė-politinė priešprieša – dvi nelygios jėgos. Nacionalinis identitetas atlieka antraeilį vaidmenį. Pripažinkim, patriotizmas dabar tik puiki tema diskusijoms, minint valstybės istorijos datas. Tačiau jei kiekvienas sugebėtumėme žavų tautos portretą atrasti apleistame jausmų stačiuje – daug kas pasikeistų. Juk ir tėvynės meilei reikia objekto. Norisi tikėti vieningos, sąmoningos ir patriotiškos bendruomenės ateitimi. Simona ŠTRIMAITYTĖ Publikuota: 2006-02-11 09:27:33 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|