„Santaka“ / Stebėjimai – nuo griežlės iki liepyno

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-03-18 07:33

Dalinkitės:  


Sužėlę krūmynai užstojo Vištyčio ežero vaizdą. Iškirtus menkaverčius krūmus ir medžius atsivėrė kitas reginys.

Stebėjimai – nuo griežlės iki liepyno

Eglė MIČIULIENĖ

Gamta gyva ir ji nuolat keičiasi. Vištyčio regioninio parko specialistai stebi ir fiksuoja svarbiausius gamtos pokyčius.



Stebi kraštovaizdį

Valstybiniuose Lietuvos parkuose nuo 2005 metų atliekama kraštovaizdžio stebėsena, kitaip dar vadinama monitoringu. Šio darbo tikslas – įvertinti, kaip keičiasi kraštovaizdis, stebėti pažeistas ir jau atkurtas valstybės saugomas teritorijas, nustatyti paveldo objektų būklę, įvertinti lankomų teritorijų apkrovas ir kt.

Tokius stebėjimus jau aštuonerius metus atlieka ir Vištyčio regioninio parko specialistai. Stebėsenai pasirinkti svarbiausi ir aukščiausi taškai, iš kurių patogiausia stebėti atsiveriančius vaizdus.

Kraštovaizdis – bendras žmonių ir gamtos kūrinys. Dėl to parko darbuotojai siekia, kad jis atrodytų kuo patrauklesnis ir kistų į gerąją pusę.

„Suprantama, labai ryškių pokyčių per aštuonerius metus natūralioje gamtoje tikėtis nereikia – nebent kardinaliai įsikištų žmogus“, – kalbėjo Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė kraštotvarkininkė Vaida Marcinkevičiūtė.



Griuvėsių nebeliko

Pasak V. Marcinkevičiūtės, kraštovaizdis stebimas pagal trylika įvairių parametrų. Vienas iš jų – erdvių fotofiksavimas. Regioniniame parke yra septynios vietos, kurios fotografuojamos 360 laipsnių kampu keturis kartus per metus. Padarytos nuotraukos analizuojamos, lyginami pokyčiai ir daromos išvados.

Vištyčio kraštovaizdis akivaizdžiai pagerėjo, kai čia visiškai nebeliko aplinką darkančių statinių – apleistų fermų ir kitų bešeimininkių pastatų. 2010 metais regioniniame parke buvo likę šešiolika tokių statinių, 2011 m. – šeši, o paskutiniai griuvėsiai sutvarkyti pernai, 2012 metais.

Parko darbuotojai fiksuoja ir žmogaus pažeistas teritorijas. 2005–2006 metais parke dar buvo likę iškasinėtų karjerų, tačiau 2011 metais, griaunant likusias bešeimininkes fermas, buvo sutvarkytas paskutinis, Ančlaukio kaime buvęs žvyro karjeras.

Specialistai taip pat fiksuoja savavališkas statybas (2008 m. – 2 atvejai, 2009 m. – 3 atvejai, o nuo 2010 m. tokių atvejų nebuvo).

Į kraštovaizdžio stebėjimą įtrauktas ir gamtos paveldo objektų būklės stebėjimas, parke įveistų miškų, sodybų gyvenamosiose teritorijose skaičiavimas.



Skaičiuoja ir naktį

Vištyčio regioninio parko vyr. specialistui ekologui Vaidui Leonavičiui ne kartą yra tekę naktį stypčioti po šlapias pievas ir durpynus. Kodėl naktį? Nes šiuo metu daugiausia tikimybės išgirsti švilpaujant retą naktinį paukštį švygždą ar jo „kolegę“, taip pat Raudonojoje knygoje įrašytą „naktibaldą“ griežlę. Dieną dairytis šių paukščių – beprasmis reikalas.

„Stodama į Europos Sąjungą mūsų šalis įsipareigojo saugoti gamtines vertybes bei jas stebėti. Mes, saugomų teritorijų specialistai, ir vykdome šį įsipareigojimą: stebime ir fiksuojame tam tikrų retų žinduolių, paukščių, varliagyvių, žuvų individų skaičių ir jų gyvenamosios aplinkos būklę nuolatinėse vietose“, – aiškino V. Leonavičius.

Iš pirmo žvilgsnio naktiniai monitoringai – gana romantiškas dalykas, mat jų metu daugiau vadovaujiesi nakties garsus fiksuojančia klausa nei regėjimu. Vis dėlto lizdą naktį surasti nėra lengva. Be to, ir per daug artintis negalima: išmynęs taką rizikuoji padaryti paslaugą plėšrūnams, kurie gali sunaikinti jauniklius ar kiaušinius.



Perduos institutui

Šiais metais parko darbuotojai atliks keleto gyvūnų rūšių monitoringus. Drausgirio miške bus stebimi reti varliagyviai – raudonpilvės kūmutės. Tai – į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta simpatiškų ryškiai raštuotų varliagyvių rūšis.

Specialistai monitoringus atliks ir ne Vištyčio regioniniame parke esančiose, bet direkcijai priskirtose teritorijose. Kalvarijos apylinkėse ir Širvintos upės slėnyje parko darbuotojai stebės keturių perinčių paukščių rūšis: nendrines bei pievines linges, griežles ir dirvoninius kalviukus.

Visi monitoringo metu surinkti duomenys bus perduoti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Ilgamečių stebėjimų rezultatus vėliau analizuoja Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas – iš duomenų sprendžiama apie rūšies būklę ir kiek dėmesio jai reikia skirti.



Augalų bendrijos

Kai kuriuos paukščius ar gyvūnus Vištyčio regioninis parkas stebi ir savo iniciatyva. Pavyzdžiui, ypač retus „mistiškus“ juoduosius gandrus, jūrinius erelius, vištvanagius, sketsakalius, juoduosius peslius ir kt. Anot V. Leonavičiaus, juodieji gandrai, kurių parke gyvena 3–4 poros, yra labai jautrūs paukščiai. Ten, kur pastebimos šių retų sparnuočių lizdavietės, stengiamasi riboti miškų kirtimus.

Kasmet atliekamas ir baltųjų gandrų monitoringas. „Tai – mūsų nacionalinis paukštis. Iš jo populiacijos galime spręsti ir apie bendrą aplinkos pokytį, nes baltasis gandras – švarios aplinkos indikatorius. Vakarų Europoje, kur tarša didesnė, gandras yra retenybė. Tuo tarpu vien Vištyčio regioninio parko teritorijoje yra apie 60 gandralizdžių, juose kasmet išauga apie 100 jauniklių“, – teigė ekologas.

Parko specialistai rengia ne tik gyvūnų, bet ir augalų bendrijų monitoringus. Pavyzdžiui, parko direkcijos darbuotojų stebimas Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis unikalus tuo, kad jame esantis liepynas – pats didžiausias visoje Lietuvoje. Čia auga saugomos retos augalų rūšys: miškinė lelija, meškinis česnakas ir kt.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas