Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-08 17:47

---

UAB „Domeikų sodai“ direktorius Algirdas Ramanauskas sakė, kad šalčiai visada kelia rūpesčių sodininkams, bet kiekvieną kartą tikimasi, jog pavasaris nebus be žiedų.

Autorės nuotr.

Šiuo metu daugeliui svarbiausias klausimas, ar šalčiai ir svyruojančios temperatūros nepakenks sodams? Toks nerimas kamuoja ne vieną jų augintoją. Ypač tuos, kuriems sodininkystė – jų verslas. Pernai mūsų rajone buvo deklaruotas 313 hektarų sodų plotas.

Nerimas dėl šalčių

25 hektarus trešnėmis mūsų rajono Žiūrių ir Marijampolės savivaldybės Antanavo kaimuose užsodinusi UAB „Domeikų sodai“. Bendrovės direktorius Algirdas Ramanauskas, kurio dukra Jūratė yra šio sodo šeimininkė, sakė, kad dabar net nesimiega. Mintys vis sukasi apie tai, ar atlaikys šalčio bangas žiedų pumpurai, ar neiššals vaismedžiai? Jei šaltis grybštels pumpurus, aišku, irgi blogai, bet dar ne pati didžiausia tragedija.

Tokiu atveju sodas be žiedų gali likti (arba mažiau žydėti) tik šią gegužę. Kitais metais šakos vėl kraus pumpurus. O jeigu iššals medeliai – tai jau didžiulis nuostolis. A.Ramanauskas sakė, jog labiau nei žiemos speigai trešnių vaismedžiams pavojingi kovo mėnesio dienų ir naktų temperatūrų svyravimai.



Kreipėsi į bitininkus

Taigi nerimo daug. Bet pašnekovas optimistiškai vylėsi, kad šalčiai gal nepakenks, ir sodas sužydės. Pernai uogų buvo dar tik paragauti, o šiemet, trečiaisiais metais, jau turėtų rinkti tikrąjį derlių. Kad jis būtų gausesnis, reikia, jog žydėjimo metu sode dūgztų bitės.

Ankstesniais metais į sodą avilių nebuvo vežama. Užtekdavo bičių, atskrendančių iš kaimyninių sodybų.

Šiemet A.Ramanauskas iš anksto suskato prašyti vilkaviškiečių bitininkų paramos. Pagal normas trešnių hektarui reikia trijų avilių. Bet šį pavasarį dar užteks ir dviejų, 25 sodo hektarams – pusšimčio avilių.

Sode bitėms reikėtų pasidarbuoti apie trejetą savaičių. Rajono bitininkų draugijos pirmininkas Sigitas Jašinskas sakė, kad neabejoja, jog bitininkai mielai pasinaudos proga nuvežti avilių į trešnių sodą.



Kasdienybė rūstesnė

Apie tai, kaip entuziastingai su belgų parama šį sodą veisė Jūratė Ramanauskaitė, „Santakoje“ jau buvo rašyta. Pernai vasarą atvykusi vokiečių ūkininkų delegacija taip pat žavėjosi jaunosios šeimininkės užmojais ir profesionalumu. Šįkart susitikę su jos tėvu, UAB „Domeikų sodai“ direktoriumi išgirdome, kad norai auginti ir realizuoti trešnes neblėsta.

Tik ne viskas čia taip gražu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. A.Ramanauskas sakė, kad nors buvo skelbiama, kad už hektarą užveisto sodo pirmaisiais metais gaus 1000 litų, kažkodėl mokėjo tik po 600. Pastaraisiais metais tiesioginės išmokos yra tokios pat, kaip ir už pievas – 139 Lt/ha. Pievą, pasak bendrovės vadovo, užtenka nušienauti vienąsyk, o sode žolę reikia pjauti apie aštuonis kartus. O kur dar kiti mechanizuoti priežiūros darbai – vaismedžių purškimas nuo kenkėjų ir ligų. Hektarui gaunama 120 litų pigesnių dyzelinių degalų, bet tokio kiekio užtenka atlikti tik trečdalį darbų.

Nemažai tenka „pakovoti“ su pelėmis. Savo minkštus guolius jos įsitaiso po vaismedžiais ir taip nugraužia šaknis, kad apačioje iš kamieno gali likti tik baslys.

Sodo šeimininkai įrengė lizdų suopiams, bet šie, priešingai nei Vakarų Europos trešnynuose, į „Domeikų sodus“ nesiveržia. Tad gintis nuo pelių tenka perkant čekiškus nuodus. Jie maišomi su smulkintomis morkomis ir po trupinėlį kaišiojami į urvelius.

„Šioms dozėms paruošti prireikė 150 kilogramų morkų“, – sakė A.Ramanauskas. Direktorius juokavo, kad Nobelio premiją būtų galima skirti tam, kas išvestų tokią katinų veislę, kuri gyventų soduose. Aišku, ir peliautų.

Trešnių sodo priežiūros darbams tenka samdyti žmonių. Jei iš žemės ūkio, šiuo atveju – iš sodininkystės, bendrovė gautų ne mažiau kaip 50 procentų pajamų, mokant darbininkams atlyginimus būtų galima taikyti ne 290 litų, o 330 Lt neapmokestinamąjį minimumą.

„Bet mes pajamų dar visai negauname, todėl žemės ūkio sritis „saviškiais“ mūsų nelaiko. Galime taikyti tik 290 litų neapmokestinamąjį minimumą. Su šia problema susiduria ir kiti sodininkai, kurie produkcijos dar nerealizuoja, o tik investuoja į savo ūkį“, – kalbėjo A.Ramanauskas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---