„Santaka“ / Selekcinis mokestis skatins ūkininkus burtis į asociacijas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-03-06 07:48

Dalinkitės:  


Ūkininkas Eugenijus Valuckas sakė, kad selekcinis mokestis – neišvengiamas.

Autorės nuotr.


Selekcinis mokestis skatins ūkininkus burtis į asociacijas

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Metų pradžioje keli šimtai Vilkaviškio rajono ūkininkų gavo sąskaitas už 2011 m. sezoną augintų augalų sėklų selekciją. Kai kurie ūkiai turės sumokėti penkiaženkles sumas, tačiau nusiteikę su tuo nesitaikstyti. Bet ne visi žemdirbiai kelia triukšmą ir kratosi mokesčio. Mat prie šios minties jie buvo pratinami jau trejus metus ir suprato, dėl ko ir kam mokestis reikalingas.



Išsisukti nepavyks

Ramoniškių kaimo ūkininkas, Vilkaviškio ūkininkų sąjungos tarybos narys Eugenijus Valuckas sakė, kad nuo selekcinio mokesčio išsisukti niekam nepavyks, mat taip buvo suderėta jau stojant į Europos Sąjungą (ES). Septynerių metų pereinamasis laikotarpis pasibaigė, todėl stambieji javų, rapsų ir bulvių augintojai turi atidėti pinigų praeitų metų selekciniam mokesčiui. Tačiau dėl jo reikėtų derėtis.

„Šį darbą turėtų atlikti asociacijos. Štai jau buvo grūdininkų asociacijos pasitarimas, kėlėme šį klausimą, paskui kalbėsis ir daržininkai. Derėsimės su Lietuvos sėklininkystės asociacija. Tie, kas nepriklausys asociacijoms, galės mokėti tiek, kiek nustatyta dabar. Tada ūkininkai gal supras tokių organizacijų naudą“, – sakė E. Valuckas.



Honoraras selekcininkui

Pasak ūkininko, šis mokestis skatins žemdirbius pirkti sertifikuotą sėklą, mat tada selekcinio mokesčio mokėti nereikia. Jį sumoka platintojai. Mokestis atsiranda tada, kai į saugomų augalų sąrašą įrašytų sėklų medžiagą daugina patys ūkininkai. Tada reikia sumokėti honorarą selekcininkams už veislės autorystę.

Veislės išvedimas brangiai kainuoja, o kartą nusipirkęs brangios sertifikuotos sėklos ūkininkas jų kūrėją palieka „su nosimi“ – vėliau naudoja jo darbo vaisių savo ūkyje nieko nemokėdamas. E. Valucko nuomone, selekcinis mokestis, aišku, skatins didžiulę įvairių veislių pasiūlą. Todėl grūdų ar daržovių augintojų asociacijų pareiga būtų kontroliuoti, kurios iš jų vertos įtraukti į saugomų augalų veislių sąrašą, kurios – ne.



Ne pats didžiausias

Ūkininko nuomone, reikia džiaugtis, kad kol kas per įtemptas derybas su Lietuvos sėklininkystės asociacija ūkininkams pavyko susitarti dėl bene mažiausių ES rinkoje selekcinių mokesčių. Susitarta, kad 2011 m. selekcinis mokestis už javų hektarą bus 7 Lt, už rapsų hektarą – 15 Lt. 2012 m. selekcinis mokestis už javų hektarą padidės iki 8 Lt, už rapsų – iki 18 Lt, o 2013 m. pasieks galutinę ribą, t. y. už hektarą javų reikės mokėti 9 Lt, o už rapsų – 23 Lt. Už bulves selekcinis mokestis yra maksimalus nuo 2011 m. Jis siekia 70 Lt už hektarą. Selekcinio mokesčio nereikės mokėti ūkininkams, auginantiems mažiau nei 30 ha javų ir mažiau nei 10 ha bulvių. Svarbu žinoti, kad mokesčio nereikės mokėti ir ūkininkams, kurie išaugintos saugomos veislės derliaus dauginamąją medžiagą naudos savo ūkio reikmėms.



Reglamentuota įstatymais

Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas galioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Jame yra įvardyti du užmokesčio, mokamo selekcininkams, tipai: licencinis ir selekcinis. Licencinis užmokestis mokamas selekcininkui, kai šis parduoda ūkininkui arba kitam žemės naudotojui savo sukurtą veislę dauginti pagal licencinę sutartį.

Selekcinis užmokestis – ūkininko ar kito žemės naudotojo selekcininkui mokamas užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą.

Dėl selekcinio užmokesčio dydžio, mokėjimo trukmės tarp selekcininko ir žemės naudotojo sudaroma sutartis. Tačiau ir Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme, ir ES reglamente yra nuostata, kad jei tokia sutartis nėra sudaryta, selekcinis užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio licencinio užmokesčio, mokamo Lietuvoje už tos pačios augalų rūšies sertifikuojamos žemiausios kategorijos dauginamąją medžiagą.



Skelbia „karą“

Šiuo metu skelbiama nelegaliai parduodančiųjų saugomų veislių dauginamąją medžiagą „medžioklė“. Pirmi į kontroliuojančių institucijų taikiklį patenka tie, kurie žiniasklaidoje skelbiasi parduodantys sėklas.

Įstatymai yra gana griežti. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pardavinėti sertifikuotas sėklas neturint rašytinio selekcininko sutikimo arba nesudarius su augalo selekcininku licencinės sutarties draudžiama.

Nepaisančius šio draudimo fizinius asmenis numatyta bausti 1–2 tūkst. Lt, o juridinius – 2–5 tūkst. Lt bauda.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas