„Santaka“ / Nuomonės tyrimų rezultatai – labai skirtingi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Išsinuomotų 1 arba 2 kambarių butą Vilkaviškyje. Tel. 8 625 53 553.
Galioja iki: 2019-01-17 08:22:33

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-03-04 07:26

Dalinkitės:  


Teisėja Eridana Palatanavičienė.

Nuomonės tyrimų rezultatai – labai skirtingi

„Teisėtvarkos“ puslapio skaitytojus padiskutuoti apie teismus ir žmonių pasitikėjimą šia institucija kviečia Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narė, Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana PALTANAVIČIENĖ. Teisininkei rūpi, kokios nuomonės apie teismų darbą yra mūsų rajono gyventojai.



Prieštaringi faktai

Teismas – institucijos pavadinimas, kurį žino kiekvienas: jaunas ir senas, nors kiek su šia institucija reikalų turėjęs ir tas, kuris joje niekada nebuvęs. Viešoje erdvėje nuolat akcentuojami žemi teismų reitingai ir menkas žmonių pasitikėjimas jais. Tačiau, jeigu jau žmonės nepasitiki teismais, tai kodėl mes, lietuviai, lyginant su Europos senbuviais, užimame tokią garbingą vietą tarp labiausiai minančiųjų teismų slenksčius? Pirmaujame tarp valstybių, kuriose vienareikšmiškai pripažįstama demokratija, teisinės valstybės prioritetas ir išpažįstamos bei toleruojamos prigimtinės žmonių teisės. Vadinasi, mūsų žmonės vis dėlto tiki savo tiesą apginsią teisme.

Dar keisčiau man, kaip teisėjai, atrodo tai, kad viešoje erdvėje pateikiami faktai neatitinka tų, su kuriais aš susiduriu kasdieniame savo darbe. Man niekada neteko išgirsti, kad teismas yra nevertas pagarbos ir pasitikėjimo. Pati, kaip teisėja, niekada nepajutau priešiškumo institucijai, kuriai aš atstovauju. Net atvirkščiai – dažnai tenka išgirsti ar net gauti raštiškas žmonių padėkas, kurios leidžia džiaugtis, kad drauge su kolegomis dirbame sunkų, tačiau reikalingą žmonėms darbą.



Nuomonė gniuždė

Prieš savaitę Nacionalinėje teismų administracijoje vyko renginys, kuriame buvome supažindinti su visuomenės nuomonių tyrimų rezultatais. Paskutinių tyrimų metu buvo apklausiami realiai bylose dalyvavę asmenys, o ne šiaip žmonės iš gatvės, todėl šie rezultatai mums labai svarbūs, ir, beje, džiuginantys. Tad drauge su kolege, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos nare, Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskiene nutarėme spaudoje pasidalyti savo įspūdžiais.

Ne vienus metus girdėdami viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, kurie nebuvo mums palankūs, jais stebėdavomės, nes sąžiningai atlikdami savo darbą natūraliai tikėdavomės palankaus požiūrio ir objektyvaus vertinimo. Žiniasklaidoje pateikta vienareikšmiškai negatyvi nuomonė apie teisėjų darbą, asmenybes, iškeliant ir suabsoliutinant atskirus faktus ir siekiant juos parodyti kaip sistemą, savotiškai gniuždydavo, menkindavo savivertę, versdavo abejoti ir neleido didžiuotis savo profesija. Ši psichologinė būsena neskatindavo siekti geresnių darbo rezultatų ar didesnių tikslų.



Apklausė dalyvius

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjo profesoriaus Gintauto Valicko atliktas tyrimas paneigė ankstesnes nuostatas. Tyrimo metu buvo apklausiami žmonės, dalyvavę teismo procese, jį stebėję ar kitaip susidūrę su teismų darbu. Būtent šie respondentai, kurių nuomonę iš esmės suformavo ne žiniasklaida, draugai ar kaimynai, o betarpiška asmeninė patirtis, apklausose nurodė, kad teismais pasitiki, teisėjų elgesį vertina kaip procedūriškai teisingą ir mano, kad teismų darbas gerėja.

Profesorius G. Valickas nurodė, kad tokią nuomonę išreiškė 75 procentai apklaustųjų. Apklausa parodė, kad palankiai teismų darbą ir teisėjus vertina aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, kurių amžiaus vidurkis nuo 26 iki 49 metų, taip pat studijuojantieji teisę.

Minėta respondentų grupė geriau vertina rajonų, o ne didžiųjų miestų teismų darbą, teisėjų procesinį elgesį. Stebėję procesą civilinėse bylose, geriau vertina civilinių bylų teisėjus, jų elgesį, įstatymų laikymąsi.

Suprantama, kad kiti visuomenės nariai, dažnai tiesiogiai nesusidūrę su teismų darbu, turi ir kitą nuomonę. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius žadėjo, kad tokie tyrimai bus tęsiami ir plečiami, nes jų tikslas – objektyviai pagrįsti visuomenės nuomonę ir rasti bendrus visuomenės ir teismų sąlyčių taškus.



Siūlė priemones

Apklausoje dalyvavę žmonės nurodė ir priemones, kaip pagerinti teismų darbą. Respondentai siūlė skatinti teisėjų gebėjimą išklausyti bei norą suprasti proceso dalyvius, mažinti teisėjų darbo krūvį, užtikrinti socialines garantijas, leisti teisėjams dirbti savarankiškai, nesiekiant daryti įtakos jų sprendimams.

Akivaizdu, kad siekis patenkinti visų visuomenės narių lūkesčius yra nerealus ir nebūtinas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje visuomet yra dvi priešingos ginčo šalys, taip pat teisinį visuomenės išprusimą ir daugelį kitų veiksnių, reikia suvokti, kad nepatenkintų teismo sprendimais visada bus. Tyrimas parodė, kad teismų darbą geriau supranta ir vertina išsilavinę žmonės, o tai reiškia, kad būtina šviesti visuomenę. Apie savo darbą daugiau kalbėti privalo ir patys teisėjai.

Pastaruosius keletą metų esame „užversti“ bylomis, tačiau stengiamės gerai atlikti darbą, išlaikyti dvasinę pusiausvyrą ir žmogišką orumą. Džiaugiamės, kad mūsų pastangos tarnauti žmogui ir jam padėti randa atgarsį visuomenėje.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Koks finansiškai Jums yra sausis?
Po švenčių labai trūksta pinigų.
Toks, kaip ir visi kiti mėnesiai.
Finansiniai reikalai pagerėjo.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas junginys „dvigubas dublis“?
Junginys dvigubas dublis (angl. double double ) gali būti vartojamas kalbant apie žaidėją, kuris per vienas rungtynes pelnė dviženklį skaičių taškų ir atkovojo dviženklį skaičių kamuolių. Kalbininkai siūlo vartoti junginį dvigubas dviženklis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas