„Santaka“ / Nuomonės tyrimų rezultatai – labai skirtingi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-03-04 07:26

Dalinkitės:  


Teisėja Eridana Palatanavičienė.

Nuomonės tyrimų rezultatai – labai skirtingi

„Teisėtvarkos“ puslapio skaitytojus padiskutuoti apie teismus ir žmonių pasitikėjimą šia institucija kviečia Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narė, Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana PALTANAVIČIENĖ. Teisininkei rūpi, kokios nuomonės apie teismų darbą yra mūsų rajono gyventojai.



Prieštaringi faktai

Teismas – institucijos pavadinimas, kurį žino kiekvienas: jaunas ir senas, nors kiek su šia institucija reikalų turėjęs ir tas, kuris joje niekada nebuvęs. Viešoje erdvėje nuolat akcentuojami žemi teismų reitingai ir menkas žmonių pasitikėjimas jais. Tačiau, jeigu jau žmonės nepasitiki teismais, tai kodėl mes, lietuviai, lyginant su Europos senbuviais, užimame tokią garbingą vietą tarp labiausiai minančiųjų teismų slenksčius? Pirmaujame tarp valstybių, kuriose vienareikšmiškai pripažįstama demokratija, teisinės valstybės prioritetas ir išpažįstamos bei toleruojamos prigimtinės žmonių teisės. Vadinasi, mūsų žmonės vis dėlto tiki savo tiesą apginsią teisme.

Dar keisčiau man, kaip teisėjai, atrodo tai, kad viešoje erdvėje pateikiami faktai neatitinka tų, su kuriais aš susiduriu kasdieniame savo darbe. Man niekada neteko išgirsti, kad teismas yra nevertas pagarbos ir pasitikėjimo. Pati, kaip teisėja, niekada nepajutau priešiškumo institucijai, kuriai aš atstovauju. Net atvirkščiai – dažnai tenka išgirsti ar net gauti raštiškas žmonių padėkas, kurios leidžia džiaugtis, kad drauge su kolegomis dirbame sunkų, tačiau reikalingą žmonėms darbą.



Nuomonė gniuždė

Prieš savaitę Nacionalinėje teismų administracijoje vyko renginys, kuriame buvome supažindinti su visuomenės nuomonių tyrimų rezultatais. Paskutinių tyrimų metu buvo apklausiami realiai bylose dalyvavę asmenys, o ne šiaip žmonės iš gatvės, todėl šie rezultatai mums labai svarbūs, ir, beje, džiuginantys. Tad drauge su kolege, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos nare, Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskiene nutarėme spaudoje pasidalyti savo įspūdžiais.

Ne vienus metus girdėdami viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, kurie nebuvo mums palankūs, jais stebėdavomės, nes sąžiningai atlikdami savo darbą natūraliai tikėdavomės palankaus požiūrio ir objektyvaus vertinimo. Žiniasklaidoje pateikta vienareikšmiškai negatyvi nuomonė apie teisėjų darbą, asmenybes, iškeliant ir suabsoliutinant atskirus faktus ir siekiant juos parodyti kaip sistemą, savotiškai gniuždydavo, menkindavo savivertę, versdavo abejoti ir neleido didžiuotis savo profesija. Ši psichologinė būsena neskatindavo siekti geresnių darbo rezultatų ar didesnių tikslų.



Apklausė dalyvius

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjo profesoriaus Gintauto Valicko atliktas tyrimas paneigė ankstesnes nuostatas. Tyrimo metu buvo apklausiami žmonės, dalyvavę teismo procese, jį stebėję ar kitaip susidūrę su teismų darbu. Būtent šie respondentai, kurių nuomonę iš esmės suformavo ne žiniasklaida, draugai ar kaimynai, o betarpiška asmeninė patirtis, apklausose nurodė, kad teismais pasitiki, teisėjų elgesį vertina kaip procedūriškai teisingą ir mano, kad teismų darbas gerėja.

Profesorius G. Valickas nurodė, kad tokią nuomonę išreiškė 75 procentai apklaustųjų. Apklausa parodė, kad palankiai teismų darbą ir teisėjus vertina aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, kurių amžiaus vidurkis nuo 26 iki 49 metų, taip pat studijuojantieji teisę.

Minėta respondentų grupė geriau vertina rajonų, o ne didžiųjų miestų teismų darbą, teisėjų procesinį elgesį. Stebėję procesą civilinėse bylose, geriau vertina civilinių bylų teisėjus, jų elgesį, įstatymų laikymąsi.

Suprantama, kad kiti visuomenės nariai, dažnai tiesiogiai nesusidūrę su teismų darbu, turi ir kitą nuomonę. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius žadėjo, kad tokie tyrimai bus tęsiami ir plečiami, nes jų tikslas – objektyviai pagrįsti visuomenės nuomonę ir rasti bendrus visuomenės ir teismų sąlyčių taškus.



Siūlė priemones

Apklausoje dalyvavę žmonės nurodė ir priemones, kaip pagerinti teismų darbą. Respondentai siūlė skatinti teisėjų gebėjimą išklausyti bei norą suprasti proceso dalyvius, mažinti teisėjų darbo krūvį, užtikrinti socialines garantijas, leisti teisėjams dirbti savarankiškai, nesiekiant daryti įtakos jų sprendimams.

Akivaizdu, kad siekis patenkinti visų visuomenės narių lūkesčius yra nerealus ir nebūtinas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje visuomet yra dvi priešingos ginčo šalys, taip pat teisinį visuomenės išprusimą ir daugelį kitų veiksnių, reikia suvokti, kad nepatenkintų teismo sprendimais visada bus. Tyrimas parodė, kad teismų darbą geriau supranta ir vertina išsilavinę žmonės, o tai reiškia, kad būtina šviesti visuomenę. Apie savo darbą daugiau kalbėti privalo ir patys teisėjai.

Pastaruosius keletą metų esame „užversti“ bylomis, tačiau stengiamės gerai atlikti darbą, išlaikyti dvasinę pusiausvyrą ir žmogišką orumą. Džiaugiamės, kad mūsų pastangos tarnauti žmogui ir jam padėti randa atgarsį visuomenėje.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas