|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-01-21 16:48
Oksanos ir Vladimiro Brižinskų šeimoje augančios dukros (iš kairės) Reda, Inga, Ieva, Rūta ir jų pusseserė Inesa, kaip ir kiti vaikai, gavo žaislų.Autorės nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
Pirmą kartą labdarą parsigabeno patys čigonai, o šį kartą Pilviškių seniūnijos ūkininkų Valuckų pastangomis siunta iš Vilniaus buvo parvežta iki Ramoniškių. Po to jau Kybartų seniūnas Kęstutis Rakauskas ir jo padėjėjas Jeronimas Janulaitis, sėdę į naująjį seniūnijos automobilį, per du kartus suvežiojo Kybartų čigonams skirtas dėžės ir dėželes. Gyvenimo praktika rodo, jog labdaros dalybos sukelia įvairių problemų, todėl be jokio lydraščio gauti paketai buvo pristatyti į Smėlyno gatvės namą Nr.22, kur gyvena aktyvesnėmis laikomos Oksanos ir Vladimiro Brižinskų bei bendrapavardžių Vandos ir Ginto Brižinskų šeimos. Čigonai savo bendruomenės neįsteigę, jau daug metų neturi ir anksčiau Kybarčiukuose gyvenusio barono. Tarpininke tarp „Lauros“ bendrijos ir Kybartų čigonų sutikusi pabūti Vilkaviškio rajono bendruomenių asociacijos pirmininkė Lina Kružinauskienė. Atsiradus galimybei padėti Kybartų romams, seniūnija bendruomenių asociacijai parengė sąrašą, į kurį įtraukta apie 90 žmonių. Seniūnas K.Rakauskas sakė, jog ne iškart pavyko prikalbinti Smėlyno gatvės namo gyventojus Brižinskus, kad jie priglaustų labdarą ir ją išdalytų savo tautiečiams. Teko net „pagąsdinti“, kad jeigu nesutinka priimti siuntos, ją atiduos Invalidų draugijai ar kitoms panašioms organizacijoms. Vladimiras Brižinskas pasakojo, kad gavę labdarą praėjusią savaitę čigonai netruko išsidalyti paketus, kuriuose buvo maisto produktų: miltų, kruopų ir pan. Vaikai pasiskirstė jiems skirtas dovanas – lėles, meškiukus ir kitokius žaislus. Pasirinko žmonės rūbų, bet mūsų lankymosi metu kieme dar gulėjo iškuista drabužių krūva. Vanda Brižinskienė ir kiti kalbėjo, kad likę jau tik tai, ko už centus arba net veltui gali gauti skudurynuose, ir net vargstantis čigonas nenori atrodyti kaip kaliausė. Bet gal dar kas nors užsuks ir ras sau tinkantį megztinį ar kitokį rūbą? Todėl Gintas Brižinskas sutiko, jog labdaros likučius reikėtų pridengti arba sunešti į pašiūrę. Laikyti juos savo butuose šeimos neturi galimybių. Oksana ir Vladimiras su aštuoniais vaikais gyvena viename kambaryje. Ne visiems namiškiams užtenka net lovų, miegoti sugulama ir ant grindų. Vanda ir Gintas taip pat turi tik vieną kambarį. Kai taip ankšta, sunku palaikyti kasdieninę tvarką, todėl galima tik stebėtis, kaip neišvartyti visą dieną išbūna ant lovų sukrauti nuo čigonų buities neatskiriami pagalvių kalnai, o kiti daiktai irgi turi savo vietą. Vanda sakė, jog didžiausia problema dabar yra kiauras namo stogas. Jį pataisyti prižadėjęs „labai geras žmogus, ponas rajono meras Algirdas Bagušinskas“, kurio rūpesčiu vėjų perpučiamas namas buvo apkaltas ruberoidu. Čigonai džiaugėsi, jog meras davė automobilį grupei tautiečių šiomis dienomis dėl pasų ir vizų nuvykti į Vilnių, į Rusijos ambasadą. Visaip aukštindami rajono mero dorybes, gyventojai kalbėjo, kad šiam valdžios žmogui Kybartų čigonai gali atsidėkoti tik prašydami Dievo palaimos. Tiesa, Vanda merui, kaip ir kitiems žmonėms, galėtų nukelti kortas, bet to pasiūlyti turbūt nedrįs, nes... „Merui juk negalima meluoti“, – nuoširdžiai prisipažino pašnekovė. Publikuota: 2005-01-21 16:48:15 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|