„Santaka“ / Daugiau rūpesčio kelia ne asteroidai, o ūkanotas dangus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-02-25 07:28

Dalinkitės:  


Gintas Rudzevičius sakė, jog pernai astronominiams stebėjimams naktys buvo ypač nepalankios.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Daugiau rūpesčio kelia ne asteroidai, o ūkanotas dangus

Eglė MIČIULIENĖ

Virš Čeliabinsko (Rusija) vasario 15 d. sprogęs masyvus meteoritas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 priminė, jog mūsų Žemė – tik mažutė dalelė judančių objektų pilnoje kosminėje erdvėje.

Apie tai, kas vyksta danguje ir kokių naujienų iš jo dar šiais metais galime tikėtis, kalbėjomės su astronomu mėgėju Gintu RUDZEVIČIUMI.



Registruoja kataloge

Pokalbį su Gintu, savo tėvų sodyboje Keturvalakiuose turinčiu privačią observatoriją, pradėjome nuo paskutinių įdomių astronominių įvykių.

Vasario 15-osios vakare vos už 27 tūkst. kilometrų nuo Žemės praskriejo pusės futbolo aikštės dydžio (45 metrų skersmens) asteroidas 2012 DA14. Anot astronomų, mūsų masteliais tai būtų tas pats, kaip kulka praplėštų rankovę, bet nekliudytų rankos odos. Jei asteroidas į Žemę būtų pataikęs, būtų įvykęs sprogimas, maždaug pusantro šimto kartų galingesnis už sprogimą Hirosimoje.

Pasak G. Rudzevičiaus, asteroidų – pastoviai skraidančių kosminių kūnų – Saulės sistemoje yra daugybė ir paties įvairiausio dydžio. Visi didieji asteroidai (maždaug nuo 1 iki 1000 km dydžio) yra atrasti ir užregistruoti kataloge, jų trajektorijos yra žinomos.

„Tokių asteroidų, skraidančių artima orbita su Žeme, šiuo metu kataloge užregistruota apie 1 milijonas. Yra žinoma, jog nė vienas iš tų didžiųjų į Žemę „užsukti“ nežada, o kiek aplink mus skraido mažesnių kosminių kūnų, niekas nežino. Jie bet kurią sekundę gali įlėkti į Žemę – ir niekas iš anksto apie tai nežinos, nes su teleskopu jų pastebėti praktiškai neįmanoma. Remtis galima tik statistika. Pavyzdžiui, į Lietuvos teritoriją per paskutinius 100 metų yra nukritę 3 meteoritai“, – kalbėjo astronomijos mėgėjas.



Atrado... stomatologas

Įdomu, jog pro Žemę praskriejusį asteroidą 2012 DA14 pirmi pastebėjo ne mokslininkai, turintys pačius galingiausius teleskopus, o dantų chirurgu dirbantis astronomas mėgėjas iš Ispanijos Jaime Nomenas.

Laimei, pastarasis dangaus kūnas Žemės nesiekė, priešingai nei pusdieniu anksčiau virš Čeliabinsko sprogęs meteoritas.

„Šis meteoritas pagal savo skridimo orbitą greičiausiai taip pat turėjo praskristi pro šalį, bet jį paveikė Žemės trauka, ir meteoritas pakeitė trajektoriją. Gerai, kad jis sprogo maždaug 30 kilometrų aukštyje – tai išgelbėjo visą rajoną. Jei sprogimas būtų įvykęs vos keliomis sekundėmis vėliau, filmuotų šio įvykio kadrų dabar tikrai nematytume – visos apylinkės būtų nušluotos nuo Žemės paviršiaus“, – sakė G. Rudzevičius.

Beje, tą pačią dieną meteoritai nukrito ir Kuboje, Japonijoje, JAV, kai kuriose kitose šalyse. Manoma, jog jie buvo iš tos pačios „kompanijos“ kaip ir Čeliabinsko meteoritas, tik gerokai mažesni. Gali būti, jog pro pat Žemę praskriejęs asteroidas 2012 DA14 irgi buvo iš to paties būrio.



Dideli pinigai

Meteoritai neša ne tik nuostolius. Už kiekvieną kosminio kūno gabalėlį galima gauti nemažai pinigų.

Asteroidą, kuris praskriejo pro Žemę, žinovai spėjo įvertinti maždaug 200 milijardais dolerių. Deja (o gal – gerai), menami milijardai išskrido atgal į kosmosą.

Tačiau, kaip minėta, į Žemę kasmet nukrenta ne vienas kosminis kūnas. Jų kainos – taip pat „kosminės“.

Tokie pirkiniai domina ir mokslininkus, ir kolekcininkus. Juk meteoritas – ypač retas radinys, be to, turi kitokių savybių nei Žemėje esančios medžiagos.

„Pavyzdžiui, Žemės geležis ir geležis iš kosmoso turi tą pačią cheminę struktūrą, tačiau medžiagos tankis – jau kitas. Tokio paties dydžio Žemės geležies gabalėlis svers 7 gramus, o „kosminės“ geležies – jau 8 gramus. Tokia metalo struktūra Žemėje yra neįmanoma. Kolekcininką ir traukia šis unikalus daiktas, kurio Žemėje atrasti ar pagaminti yra neįmanoma“, – pasakojo G. Rudzevičius.

Mažas, į saują telpantis asteroido gabaliukas vertinamas maždaug 25–30 tūkst. litų. Ekspertų tvirtinimu, priklausomai nuo sudėties, aukcionuose dangaus kūnų fragmentų kainos yra 20 kartų didesnės nei analogiško svorio gryno aukso. Pernai gegužės pabaigoje Marso uolienos gabalėlis, telpantis suaugusio žmogaus delne ir padengtas blizgia juoda pluta, buvo praduotas už 43,75 tūkst. JAV dolerių. Šis „akmenukas“ buvo apsilydęs 2011 metų liepos mėnesį Maroke nukritusio meteorito gabalėlis.

Bene žymiausio pasaulyje meteorito Villamette gabalas 2007 m. aukcione buvo įvertintas 1,3 milijono dolerių.

Dar įdomiau, jog kolekcionuojami ne tik meteoritai. Už tūkstantines sumas pardavinėjami ir daiktai, į kuriuos meteoritai atsitrenkė, pavyzdžiui, pašto dėžutės ar automobiliai.



Švytės kometa

Lietuvai nei nuostolių, nei lobių su meteoritais neatnešęs dangus šiemet žada dovanoti nuostabų reginį: kometą, kuri gali būti iki penkiolikos kartų ryškesnė už mėnulio pilnatį.

Isono kometa per teleskopus bus matoma jau vasaros pabaigoje. Tikimasi, jog plika akimi neeilinį ir labai retą reiškinį matysime jau nuo lapkričio pabaigos iki sausio vidurio.

Prognozuojama, jog kometa bus gerokai didesnė už Mėnulį ir matoma net dienos metu.

Dar prieš Isono kometą danguje sušvytės kita jos „giminaitė“. Kometa 2014 L4 pasirodys jau kovo mėnesį, tačiau plika akimi jos greičiausiai nematysime, vaizdu bus galima mėgautis tik per teleskopus.

Mokslininkai kometų sudėtį lygina su nešvariais ledo kamuoliais, susimaišiusiais su akmenimis ir dulkėmis.

Priartėjusi prie Saulės kometa dėl didžiulio karščio pradeda intensyviai garuoti ir pasipuošia įspūdinga ryškia uodega.

Žmonijos istorijoje kometos danguje sušvito ne kartą. Žinoma, jog Napoleoną karo metu taip pat lydėjo kometa. Tamsūs ir prietaringi žmonės nuo senų laikų kalbėdavo, kad danguje sužibusi uodeguota žvaigždė – karo ar kitos didelės nelaimės pranašas.

„Be abejo, jokios įtakos (kaip, pavyzdžiui, Saulė ar Mėnulis) žmogui kometa neturi, nes ji yra per maža. Jau nekalbu apie karo pranašavimą ar kitas nesąmones. Kometa – tiesiog retas ir gražus reiškinys. Galima tik juokaujant pasakyti, kad jei ankstesniais metais kometos reikšdavo blogį, tai dabar tikėkimės, kad persivertus tūkstantmečiui ir prasidėjus naujai erai jos pradės nešti gėrį“, – šyptelėjo astronomas.



Signalas žmonijai

Jau šešerius metus per teleskopą dangų stebintis G. Rudzevičius sakė, jog 2012-ieji tokiems stebėjimams buvo visiškai netinkami, mat beveik visos dienos buvo apniukusios. Lietuvoje sąlygos astronomams ir šiaip nėra palankios, nes dangus dažniausiai debesuotas. Giedrų naktų per metus būna tik apie 50.

„Galima sakyti, jog net ir giedrą dieną į dangų mes žiūrime per dešimties metrų vandens sluoksnį. O norint stebėti kosmosą ir ypač – jį fotografuoti, reikia visiškai giedro dangaus. Deja, pernai tokių naktų buvo vos pora“, – apgailestavo Gintas, kuris iš savo observatorijos ne tik stebi dangų, bet ir daro įspūdingas kosminių objektų nuotraukas.

Tačiau paniuręs dangus turėtų liūdinti ne tik astronomus, bet ir visus žmones. Tai – gamtos įspėjimas žmogui apie neatsakingą jo elgesį. Oro ir vandens tarša, gamtos išteklių pereikvojimas, dideliais mastais naikinami Žemės plaučiai – kertami Amazonės miškai ir kita prieš gamtą nukreipta veikla sukelia joje negrįžtamus pokyčius. Tirpstantys ledynai, atmosferoje besikaupiantis drėgmės kiekis, anot G. Rudzevičiaus, yra beprasidedančios globalinės katastrofos požymiai.

„Jei ir toliau taip elgsimės, gali būti, kad mūsų anūkai saulę ir mėnulį matys tik vaizdo įrašuose. Jei norime išsaugoti pasaulį ir ketiname ką nors daryti, tai reikia daryti jau dabar“, – sakė astronomijos mėgėjas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas