„Santaka“ / Mano kelias iš tamsos į šviesą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-06 18:18

Dalinkitės:  


Mano kelias iš tamsos į šviesą

Niekada negalvojau, kad alkoholis daro tokią didelę žalą. Nuo jo kenčia alkoholikų žmonos, vaikai ir artimieji.

Noriu jums papasakoti savo istoriją.

Gyvenau mažame kaime. Kasdien matydavau geriančius vyrus ir moteris. Mūsų šeimoje niekas negėrė. Tik tada, kai už nudirbtus darbus močiutė vyrus vaišindavo degtine. Kaime taip priimta – už padarytą darbą užmokėti pilstuku. Man tai nebuvo keista. Tada supratau, kad taip turi būti.

Užaugau, išvažiavau gyventi į miestą. Sutikau draugą, kuris mėgo kilnoti stikliuką. Tada man tai netrukdė. Graži buvo mūsų draugystė. Neužilgo pajutau, kad laukiuosi. Teko susituokti. Net nepagalvojau, kad teku už alkoholiko.

Mūsų vedybinis gyvenimas buvo tikras košmaras. Vyras gėrė, tuo metu nedirbo. Laikas bėgo, vaikas augo, o mano vyras ir vaiko tėvas nepaliaujamai gėrė. Aš visada maldaudavau ir prašydavau, kad jis liautųsi. Vyras pažadus negerti tesėdavo dieną ar pusdienį. Jei išeidavo iš namų į miestą, visada grįždavo girtas. Namuose kildavo barniai. Jis išdrįsdavo pakelti ranką prieš mane ir sūnų.

Vyras mieste buvo žinomas, kaip „kietas“. Vyro girtavimas ir smurtas tapo nepakeliami. Kartojau sau, kad šito nepakęsiu, negaliu leisti, kad tai matytų sūnus. Dažnai mūsų namuose lankėsi policija. Taip prabėgo šešeri metai. Nusprendžiau, kad nebegaliu daugiau taip gyventi, reikia skirtis. Kartu su sūnumi pradėjome naują gyvenimą. Buvo be galo gera. Džiaugiausi, kad vaikas nepatiria smurto, nemato girto tėvo. Visada sau kartojau, kad alkoholiko vyro ar draugo man nereikia.

Dirbau dideliame kolektyve. Susipažinau su vaikinu. Pradėjom susitikinėti, užsukdavo į svečius. Ateidamas atsinešdavo šampano ar alaus, kad būtų linksmiau leisti laiką.

Tiksliai nepamenu, kiek tęsėsi mūsų draugystė, kol supratau, kad ir jis įklimpęs į alkoholio liūną. Mano draugas ir nuo alaus butelio pasigerdavo. Mane apėmė baimė.

Važiuodamas girtas su draugais padarė avariją, sumušė mašiną. Teko ją nusipirkti. Sutaisęs mašiną važinėjo girtas. Geriausias jo draugas buvo alaus butelis. Aš tuo metu kentėjau, o skųstis niekam negalėjau. Visi man sakė, kam tu su juo gyveni, jis tau ne vyras, vyk lauk iš savo buto.

Prisiminusi savo pirmąjį vyrą lyginau jį su dabartiniu draugu. Tarp jų buvo didelis skirtumas. Vyras girtas mane visaip skaudindavo, mušdavo, žemindavo. O draugas išgėręs būdavo be galo linksmas, švelnus. Mylėjo mane ir mano sūnų. Man atrodė, kad taip turi būti. Po metų ėmė išgėrinėti vis dažniau. Jo išgėrimai baigdavosi taip, kad nieko neprisimindavo, kur smigdavo, ten ir miegodavo.

Mane ėmė pyktis, erzino jo gėrimas. Supratau, kad nieko gero nebus ir pradėjau ieškoti pagalbos. Buvau girdėjusi apie kažkokią grupę, kur renkasi „pijokai“, ir jiems ten padeda. Pirmą kartą vedžiau savo draugą į grupę, laikydama už rankos, kaip pirmoką, kuris pirmą kartą eina į mokyklą. Man buvo baisu, nors žinojau, kad mūsų ten laukia. Mus sutiko šilti, draugiški, malonūs žmonės.

Šiandien jau šešeri metai, kaip mano draugas negeria. Aš tuo labai džiaugiuosi.

Aš nuėjau į Al-Anon grupę. Ten renkasi alkoholikų žmonos, draugės, artimieji. Aš tuo metu sakiau, kad man pagalbos nereikia, tai draugas turi bėdų. Laikui bėgant supratau, kad pagalba reikalinga ir man. Lankydama Al-Anon grupę, išmokau gyventi kitą gyvenimą, savyje atradau dvasinę ramybę, pradėjau mylėti save, žvelgiu kitomis akimis į šį spalvotą, gražų pasaulį. Esu laiminga, kad atradau Al-Anon grupę. Džiaugiuosi galėdama dalytis savo džiaugsmu, skausmu, bėdomis su kitais. Aš gyvenu šviesoje.



Jūsų artimieji girtauja? Jūsų gyvenimas nevaldomas? Galite sau padėti. Ateikite į Al-Anon grupę. Kontaktinis telefonas (8 614) 05 899.



Aldona




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas