„Santaka“ / Ten, kur rojus: įspūdžiai iš kelionės į tolimąjį Tailandą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-06 18:14

Dalinkitės:  


Viena iš Tailando šventyklų.

Autorės nuotr.


Ten, kur rojus: įspūdžiai iš kelionės į tolimąjį Tailandą

Kliūtys pakeliui prie krioklų

Vykstame į Khao Yai nacionalinį parką. Jis yra aukštai kalnuose. Naktį praūžė liūtis, tad kelias šlapias, vietomis nuo kalnų nuplautos nuošliaužos. Lietaus Tailande nėra, ten būna tik liūtys, kurios prasideda staiga, vanduo pliaupia galinga jėga. Staiga viskas nurimsta, vėl šviečia saulė, čiulba paukščiai. Mūsų svečiavimosi metas Tailande sutapo su liūčių sezonu, tad šį reiškinį teko stebėti ne kartą.

Mūsų autobusas pūškuodamas kyla ir kyla į kalnus, už lango vis keičiasi vaizdai: bambukų giraitės žemumoje, aukščiau – galingi lapuočiai maišosi su spygliuočiais, visur kabo daug lianų, ant kai kurių supasi beždžionėlės. Matėme visai arti besiganančių laukinių buivolų kaimenę, nemažą būrį laukinių ožkų. Labiausiai apsidžiaugėme pamatę džiunglėse bežaidžiančius drambliukus.

Mūsų tikslas – džiunglių keliukais nusigauti iki nacionalinio parko pasididžiavimo – krioklių. Gidas mus įspėja, kad einant neišsigąstume, jei aplink kojas šokinės mažos dėlės...

Neapsidžiaugiame, bet pasiryžtame viskam... Keliukas visai siauras, aplink čiulba paukščiai, ant kojų tikrai raitosi mažutės dėlytės... Pagaliau prieiname nedidelę upę, tiltas po liūties apsemtas, visas po vandeniu, bet, atsiraitoję kelnes, sėkmingai perbrendame į kitą krantą. Netrukus pasiekiame jau žymiai platesnę upę – liūties vanduo tiltą per ją paslėpė giliai po vandeniu. Mums beveik norėtųsi įveikti ir šią kliūtį, bet gidas nusprendžia, kad tai pakankamai pavojinga. Belieka grįžti atgal... Krioklius mes visgi pamatome, nes vairuotojas nuveža prie jų iš kitos pusės.

Kriokliai nuostabūs – vanduo krenta iš be galo didelio aukščio, susidaro tarsi laiptai, kurių įdubose galima maudytis. Sušokame į vandenį ir nesuprantame, kas darosi: padus kažkas gnaibo, lengvai kandžioja.... Jausmas ne iš maloniųjų. Gidas paaiškina, kad tai – žuvytės, kurios nuo padų stengiasi nuimti senas odos ląsteles – tiesiog kosmetinė procedūra!



Palaima kūnui ir sielai

Atvykstame į garsųjį Tailando kurortą – Patają. Gyvename viešbutyje ant Indijos vandenyno kranto. Miestas didelis, sugebame net pasiklysti, bet tai išeina tik į gerą – surandame jūros gėrybių turgų. Čia galima nusipirkti ką tik sugautų krevečių, krabų, aštuonkojų, kalmarų, omarų, įvairiausių žuvų. Prekeiviai visai neįkyrūs, tad vaikštome ir mūsų akys mėgaujasi puikiais vaizdais.

Pataja, kurortinis miestas, man nelabai patiko. Jis labai primena mūsų Palangą – visa pakrantė – vien tik viešbučiai, daug žmonių, begalė prekeivių. Vakarais centrinė gatvė virsta beveik „raudonųjų žibintų“ kvartalu. Atitinkamai pasipuošę žemo ūgio ir smulkaus sudėjimo tailandietės siūlo užeiti į barus, kavines, kur rodoma įvairi erotinė programa. Labai daug masažo kabinetų, kur atliekamas tradicinis tajų masažas.

Kūno masažu aš nesusidomėjau, nes buvo tiesiog gaila laiko, mat masažas trunka apie 3–4 valandas. Užtat vieną vėlų vakarą apsilankiau viešbutyje esančiame masažo salone, kuris dirba iki pusiaunakčio, ir užsisakiau kojų pėdų masažą. Tikra palaima ne tik kūnui, bet ir sielai: buvau patogiai paguldyta į odinį krėslą, vis klausinėjama, ar man patogu, ar ko netrūksta, kokios arbatos norėčiau, kokio kvapo smilkalus uždegti ir t.t. Kiekvienas pėdos centimetras buvo spaudžiamas pirštais ir specialiais mediniais pagaliukais, maigomas, glostomas, tepamas įvairiais šiltais aliejais. Išmasažuotos buvo ne tik pėdos, bet ir kojos iki kelių. Procedūra baigėsi lengvu galvos ir sprando masažiuku. Viskas truko apie pusantros valandos ir kainavo apie 20 litų. Išėjau iš salono ir tiesiog nejutau jokio kojų nuovargio, buvo gera ir lengva.



Krokodilų ferma ir orchidėjų sodai

Besiilsint Patajoje, aplankėme specifinį tailandietišką renginį – transvestitų šou.

Koncertas patiko, figūros ir rūbai pritrenkiantys – viskas būtų puiku, jei nežinotum, kad visos šokančios ir dainuojančios „merginos“ iš tiesų yra... vyrai. Po koncerto „atlikėjos“ išeina į gatvę, fotografuojasi su publika, žaviai šypsosi...

Kur kas įdomesnė išvyka buvo į krokodilų fermą. Prisižiūrėjome be galo daug tamsiai žalių didžiulių prieš saulutę snaudžiančių „gyvų rąstų“. Krokodilų ferma prasidėjo nuo to, kad inkubatoriuje buvo išperinti 68 kiaušiniai, o dabar ten gyvena daugiau nei 28000 krokodilų! Neatsispyriau pagundai paragauti krokodilienos kepsniukų – visai skani minkšta šviesi mėsytė, kažkiek primenanti vištienos skonį.

Patajoje yra ir visoje Azijoje garsus orchidėjų sodas, kur surinkta beveik visos pasaulyje žinomos orchidėjų ir palmių rūšys, labai daug kaktusų rūšių. Kaktusai auginami šiltnamiuose. Ne, tikrai neapsirinku – būtent šiltnamiuose, tik saugomi jie yra ne nuo šalčio, o nuo pernelyg didelio karščio.

Šio nuostabaus sodo teritorija tokia didžiulė, kad mes pavargome net besivažinėdami po ją atviru mikroautobusiuku. Tame sode yra geriausias Azijoje dramblių šou. Ar galite įsivaizduoti dramblį, važiuojantį triračiu? Arba taikliai mėtantį kamuolį į krepšinio lanką? Arba spiriantį futbolo kamuolį į vartus? Aš mačiau visa tai ir net dar daugiau – mačiau dramblius, piešiančius paveikslus... Po renginio vyko aukcionas, vienas iš dramblio piešinių parkeliavo ir į Lietuvą.



Poilsis po palmėmis

Paliekame žemyninę Tailando dalį ir plaukiame keltu į Kho Chang salą. Keltas tokio senumo, jog galvojome, kad vargu ar įveiksime tą trumpą atstumą. Krantas matosi, bet niekaip prie jo neartėjame... Pagaliau keltas pūškuodamas prisišvartavo.

Ši sala – antra pagal dydį Tailande. Didžiausia yra Puketas, kuris labiausiai nukentėjo nuo cunamio. Saloje gyvenimas visiškai kitoks, nei žemyninėje dalyje: visai mažai žmonių, beveik nėra mašinų, viešbučiai vienas nuo kito atskirti įlankėlėmis, miškeliais.

Pagaliau tikras poilsis! Ir vaizdelis, kaip atvirukuose: į vandenyną palinkusios palmės, baltas pakrantės smėlis, kuriame galima rasti daug įvairiausių kriauklių... Vakare viešbučio teritorijoje uždegama daug raudonų žvakių, kurių kvapas nubaido uodus.

Tik liūdna, kad šiame rojaus kampelyje mes buvome taip trumpai. Į realybę sugrąžino keltas, kuris plukdė atgal į žemyninę dalį – jis buvo dar senesnis ir lėtesnis, nei jo „brolis“ prieš dvi dienas. Apsidžiaugėme pagaliau pasiekę savo autobusą, kuris mus vežė į Bankoką apie 10 valandų. Pakeliui matėme ryžių laukus, ananasų plantacijas, kaučiukmedžių giraites.

Dar viena para – ir aš Lietuvoje. Sunku buvo atsipeikėti po patirtų įspūdžių, juk pagyvenau kitokios kultūros šalyje, kur visi vienas kitam paslaugūs, šypsosi natūraliomis šypsenomis, visada geras oras ir šviečia saulė.

Esu laiminga, kad sergu „nepagydoma liga“ – keliavimu, nes tik pažindama skirtingų kultūrų žmones vis labiau atrandu save, suprantu supančią aplinką. Be to, patirtų kelionėse įspūdžių nepavogs joks vagis – tai neįkainojamas turtas!



Dijana OLIŠAUSKIENĖ

Kelionių agentūros „Jūrinė Šarka“ vadovė




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas