Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-06 18:08

---

Povilas, tik po poros savaičių pradėjęs daugiau kalbėti apie savo išgyvenimus suvokė, kuo viskas galėjo baigtis.

Autorės nuotr.

Susiorganizavo patys

Kai Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją pasiekė koncerto Laisvės gynėjų dienai Vilniuje, „Siemens“ arenoje, organizatorių kvietimas, kaip mat atsirado dvyliktokų iniciatyvinė grupelė, ėmusis rinkti norinčius važiuoti. Mokyklos vadovams, gerbiantiems kiekvieną mokinių iniciatyvą, teliko pasirūpinti autobusu ir sutvarkyti kitus organizacinius reikalus. Koncertas – nemokamas, kelionė – taip pat, todėl prisėdo visas autobusas: 48 vaikai ir direktoriaus įsakymu paskirtos dvi lydinčios pedagogės – direktoriaus pavaduotoja Jolanta Janulaitytė ir mokytoja Vilma Kriščiūnaitė. Kaip ir kitais išvykų atvejais, buvo aptartas maršrutas, laikas, kiekvienas ekskursantas, supažindintas su tvarka, pasirašė.

Kybartiečiai po koncerto skyrė laiko pasidairyti po „Akropolio“ pramogų centrą. 19 val. reikėjo sukti namų link, o 22 val. pasiekti Kybartus. „Bet susiklostė taip, kad dešimtą valandą tik pajudėjome iš Vilniaus“, – pasakojo J.Janulaitytė.



Nors ėjo atsargiai...

Pasibaigus koncertui, kybartiečiai sutarė autobusą palikti prie „Siemens“ arenos ir per kalniuką tiesioginiu keliu nueiti iki „Akropolio“. Gimnazistai – kai kurie jau ir pilnamečiai. Už rankučių jų vedžioti nereikia, todėl ėjo grupelėmis. Grįžtant apie pusę septynių mokytoja Jolanta nuo kalniuko pastebėjo lekiančias policijos ir greitosios pagalbos mašinas, bet tuo momentu visai neįtarė, jog nelaimė nutiko jos vaikams.

Du dvyliktokai ir du devintokai plačios Ozo gatvės pėsčiųjų perėjoje ramiausiai perėję dalį gatvės sustojo pėsčiųjų salelėje. Jie matė, kad nuokalnėn pirmąja juosta artėja automobilis, tačiau jis sustojo praleisti. Kybartiečiai neįsivaizduoja, kada ir iš kur antrojoje juostoje atsirado kitas automobilis, kuris riedėjo tiesiai į juos. Laimė, nedideliu greičiu.



Ištiko šokas

„Tik daug dienų praėjus atsiminiau, kad gulėjau ant plento. Atsimerkiau ir matau mašinų šviesas, kruviną ranką. Pakrutinau vieną koją, kitą, jaučiu, kad juda. Bandžiau stotis, bet kažkoks žmogus laikė už rankų, liepė nejudėti, ramino. Paskui daugiau nieko neatsiminiau. Kai atgavau sąmonę, nesupratau, nei kur aš, nei su kuo esu – taip buvo „užplaukę“, – pasakojo labiausiai nukentėjęs Povilas Paužas. Aukšto ūgio vaikinui mašina kirto per kojas, nuo smūgio jis nulėkė ant plento.

Povilo bendraklasį Mantą Micutą taip pat kliudė. Mantas sakė, jog buvo ištiktas šoko ir atsimena tik tiek, kad pakilęs nuo asfalto ieškojo nulėkusio bato.

Devintokas Aivaras pasakojo, jog per perėją „ėjo kaip įmanoma žmonėms eiti“, bet smūgis jį nubloškė netoli šaligatvio. Šoko ištiktas Aivaras nejautė didelio skausmo, o grįžtant pajautęs, bet nenorėjo skųstis. Kitą dieną tėvai nuvežė pas Vilkaviškio medikus.

Pasirodo, skilo dešinės rankos kaulas. Berniukui vis skaudėjo galvą, užsimerkęs vis matydavo baltą mašiną ir girdėdavo stabdžių garsą. Jo bendraklasis Mantas irgi parkrito, bet nukentėjo mažiau, ilgai skaudėjo sumuštą kelį, šoną.

Iš įvykio vietos Povilą išsivežė greitosios pagalbos mašina, kiti patys nuėjo iki autobuso.

Trylika metų mokykloje dirbanti mokytoja J.Janulaitytė dažnai lydi ekskursijas. Pedagogė sakė, jog pirmasis toks atvejis. Ji iš tikrųjų buvo išsigandusi, nežinojo, kaip elgtis, ką daryti: policija nebendrauja, jų akimis, tai – eilinis įvykis, tyrimas vyksiąs iki dviejų mėnesių.

Ligoninėje medikai Povilą apžiūrėjo rūpestingai, padarė nuotraukas. Būklę įvertinusi gydytoja tvirtino, jog „viskas bus gerai, tai – tik šokas“.



Pranešė tėvams

Ekskursantų autobusas dvi valandas laukė prie ligoninės ir dar pusvalandį prie policijos.

Vaikai siuntinėjo žinutes į Kybartus. Nenorėjusiam jaudinti tėvų Povilui mokytoja turėjo įkalbėti, kad jis pats praneštų anksčiau nei pasieks gandai. Vėliau jo mama Rima Paužienė redakcijai sakė, jog išvažiuojant sūnui į ekskursiją kirbėjo negera nuojauta, todėl iš pasikeitusio Povilo balso iškart suprato, jog kažkas negerai.

Rūpestingi vaikino tėvai, nors ir gavę vilniečių gydytojų išvadas, Povilą vežė patikrinti ir pas rajono medikus. Beveik savaitę vaikinas nelankė mokyklos. Tebeskauda kojas, atsirado didesnis savisaugos jausmas einant per gatvę.



Nori tiesos

Pirmadienį apie įvykį išvykoje mokykla pranešė Švietimo skyriui.

Šis įvykis nei šios, nei kitų mokyklų mokytojų ar mokinių neatbaidys nuo ekskursijų. Ir nukentėję vaikai bei kai kurie pakalbinti tėvai tvirtino, jog net nemano kaltinti mokytojos. Pasak J.Janulaitytės, vaikai elgėsi taip, kaip buvo sutarta: laiku ėjo į nurodytą vietą, per perėją, ne kuriame kitame miesto rajone. Ir apskritai su gimnazistais nekyla problemų dėl jų elgesio ar paklusnumo ekskursijose.

Povilas ir jo tėvai pasakojo apie nemalonumus, kurie prasidėjo vėliau. Kybartiečiai pasijautė nekaip, kai policijoje išgirdo vertinimą, jog jie, iš kaimo atvykę, gal nemokėjo pereiti gatvės. Povilo mama pasakojo, jog neigiamai nuteikia vairavusio žmogaus žmonos bandymai bendraujant telefonu viską išversti į kitą pusę.

„Pirmiausia džiaugėmės, kad vaikas liko gyvas, o paskui pradėjome nerimauti dėl pasekmių, todėl norime viską išsiaiškinti“, – sakė teisininkų pagalbos beieškanti Povilo mama.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---