Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-06 17:56

---

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovei Danutei Viltrakienei ir vyresniajai specialistei Marijai Kvaraciejūtei tenka rūpintis likimo nuskriaustais vaikais.

Autorės nuotr.

Tikriausiai tik visiškai suaugęs žmogus gali suvokti, kaip jam iš tikrųjų sekėsi vaikystėje. Visi puikiausiai žinome, kad vaikystė – lemiamas žmogaus vystymosi laikotarpis. Deja, mūsų visuomenėje labai daug skriaudžiamų vaikų. Gana dažnai jais manipuliuojama, jie ignoruojami, paliekami.

Kiekvienoje šalies savivaldybėje yra skyrius ar tarnyba, kurios svarbiausias tikslas ir yra rūpintis likimo nuskriaustais vaikais.

Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko apsaugos tarnyboje dirba keturios darbuotojos. Joms vadovauja Danutė VILTRAKIENĖ. Su vedėja kalbamės apie tarnybos darbą, rūpesčius, tikslus.



– Koks yra Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbas?

– Tarnyba įgyvendina pagrindines Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 metų Vaiko teisių konvencijos nuostatas, vykdo vaiko teisių apsaugą, įstatymų nustatyta tvarka gina jo teises ir interesus, organizuoja ir prižiūri likusių be tėvų globos vaikų rūpybą (globą), įvaikinimą. Pats svarbiausias mūsų tikslas – užtikrini vaiko teisių apsaugą. Tarnybos specialistės vaiko teises gina ne tik jo paties, bet ir globėjų šeimose, valstybės ir Savivaldybės institucijose, jo interesams atstovauja teismuose, dirba prevencinį darbą su socialinės rizikos šeimomis, kt.

– Įvairiuose globos namuose kiekvienais metais vaikų vis daugėja. Kokiais atvejais jiems nustatoma globa ar rūpyba?

– Globa vaikui gali būti nustatyta, kai juo nesirūpina tėvai, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį smurtą. Gali būti ir kitokių priežasčių. Pavyzdžiui, jei tėvai mirę arba vaiku negali pasirūpinti dėl ligos.

– Tikriausiai nėra lengva paimti vaiką iš šeimos? Vyrauja nuomonė, kad kartais vaikas globos namuose kenčia labiau, nei pačioje blogiausioje šeimoje. Ką Jūs manote apie tai?

– Be abejo, iš karto atėmus vaiką iš šeimos ir atidavus jį globos institucijoms, visų problemų neišspręsi. Vaikas iš šeimos turėtų būti paimamas tik kraštutiniu atveju. Todėl mes ir skiriame daug dėmesio būtent socialinės rizikos šeimoms. Tarnybos įskaitoje jų yra netoli keturių šimtų. Šiose šeimose auga beveik tūkstantis vaikų. Per praeitus metus į įskaitą buvo įrašyta per šimtą naujų šeimų, kuriose vaikai patyrė fizinę, moralinę ar psichologinę prievartą, buvo neprižiūrimi.

Tarnybos specialistės su tokiomis šeimomis nuolat palaiko ryšį, daug bendrauja, dažnai lankosi jų namuose. Esame pasiskirstę seniūnijas, todėl tikrai gerai pažįstame savos seniūnijos socialinės rizikos šeimas. Tik tada, kai matome, kad tėvų gyvenimo būdas neatitinka vaikų poreikių ir tėvams taikytos poveikio priemonės vis tiek būna nerezultatyvios, ribojame tėvų valdžią.

– Koks tokių vaikučių likimas?

– Kiekvienas vaikas turi būti mylimas ir glaudžiamas, net jei buvo paliktas savo artimiausių žmonių. Tūkstančiai tokių mažylių auga įvairiose Lietuvos vaikų globos institucijose. Mūsų tarnyba vienus vaikus įkurdina Kybartų specialiosios internatinės mokyklos globos grupėje, kitus – Alvito šv. Kazimiero namuose, kai kuriuos – Marijampolės apskrities vaikų globos namuose. Yra keletas mažylių, kuriuos globoja Alytaus sutrikusio intelekto vaikų kūdikių namai. Tačiau daugiausia tokių vaikų auga globėjų šeimose.

Mūsų tarnyba siekia, kad daugiau vaikų augtų šeimose, o ne institucijose. Tačiau čia, deja, susiduriame su rimtomis problemomis. Rajone labai mažai yra tokių žmonių, kurie pageidauja globoti svetimą vaiką. Dažniausiai tam ryžtasi seneliai ar artimi giminaičiai. Pasitaiko atvejų, kad net ir giminės nenori tokio „vargo“.

– Teko girdėti, kad Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namai išsiskiria iš kitų. Čia ypač stengiamasi kurti artimą šeimai aplinką, daug dėmesio skiriama dvasiniam vaikų ugdymui ir pan.

– Galiu tik patvirtinti, kad tai tiesa. Šie vaikų globos namai įkurti prieš septynerius metus. Jų įkūrėjas ir puoselėtojas yra klebonas kun. Vytautas Kajokas. Šiuose namuose jauki aplinka, dirba puikios darbuotojos. Čia šilumą ir supratimą nuolat randa sunkiai besiverčiančių, probleminių ir asocialių šeimų vaikai. Šiuose namuose jie gauna ne tik sotų kąsnį, bet ir dvasinę bei materialinę paramą. Tai vieninteliai rajone tokio pobūdžio globos namai, kuriuose viskas daroma netradiciškai. Vasaromis klebonas organizuoja jaunimo poilsio stovyklas.

– Ar pasitaiko atvejų, kad vaikai grąžinami į savo tikrąsias šeimas?

– Mes vadovaujamės laikinosios globos principu – stengiamės vaiką grąžinti į šeimą. Todėl nuolat organizuojame prevencinį darbą su socialinės rizikos šeimomis, kurių vaikai buvo įkurdinti globos institucijoje. Praeitais metais, dėl pagerėjusios situacijos kai kuriose šeimose, į jas buvo grąžinta apie septyniasdešimt vaikų.

– Minėjote, kad vaiko interesams tenka atstovauti ir teisme. Paaiškinkite išsamiau, kokios Jūsų funkcijos šioje srityje.

– Tarnybos darbuotojų krūvis, atstovaujant vaikui ir ginant jo teisėtus interesus teismuose, nuolat didėja. Per praeitus metus dalyvavome net 260 teisminių bylų posėdžių. Dažniausiai teismuose teko dalyvauti dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvystės nustatymo ir nuginčijimo, tėvų valdžios ribojimo, baudžiamosiose bylose. Taip pat atstovauti vaikams ir nagrinėjant įvaikinimo, bendravimo su tėvais, vaiko išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo, globėjo pakeitimo ir kitas bylas.

– Jūsų tarnybai tenkanti misija išties yra labai kilni. Tikriausiai daugelis vaikučių Jūsų dėka suradę prieglobstį pasijunta saugesni, mylimesni. Kokias užduotis, einant šia kryptimi, keliate sau?

– Meilė, supratimas ir pagarba gydo emocines žaizdas, moko pasitikėti savimi ir kitais. Mes manome, kad labai svarbu vaikams įskiepyti dvasines vertybes, stengtis suteikti kaip tik įmanoma jiems kuo tvirtesnį pagrindą, ant kurio jie galėtų statyti savo gyvenimą.

Todėl mūsų svarbiausios užduotys ir yra plėsti tėvų švietimo bei mokymo sistemą, nukreiptą į šeimos stiprinimą, tėvystės įgūdžių ugdymą, tinkamai organizuoti vaiko globą, siekti gerinti globos kokybę, sukurti jos kontrolės sistemą, stengtis vaiką grąžinti į šeimą arba rasti jam gerus įtėvius ar globėjus.



Daiva JUŠKEVIČIENĖ

Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyresn. informacijos specialistė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---