„Santaka“ / Kaukšėdamas batsiuvio plaktuku milijonų neuždirbsi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-02-18 07:41

Dalinkitės:  


Vytauto gatvėje įsikūrusioje avalynės taisykloje naujus batus gamina senieji amato meistrai.

Autorės nuotr.


Kaukšėdamas batsiuvio plaktuku milijonų neuždirbsi

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Vilkaviškis turi senas batsiuvių ir avalynės taisytojų tradicijas. Oficialiai mieste dirba bent trys batus taisančios įmonės. Visos jos išaugusios iš senojo sovietinio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato (BGAK) ir mena daug geresnius laikus. Tačiau skųstis linkę ne visi.



Batsiuvystės mokykla

Vytauto gatvėje, pirties patalpose, įsikūrusią Jono Bendoraičio įmonę drąsiai galima vadinti batsiuvystės tradicijų tęsėja. Verslininkas į šį pastatą 1992 m. atkeliavo su visa įranga, kurpaliais ir žmonėmis, kažkada priklausiusiais vadinamajam „buitiniam“. Buvusi miesto pirtis pakvipo oda ir klijais.

Iš pradžių J. Bendoraitis čia patalpas nuomojosi, o vėliau įsigijo pusę pastato, kur įkurdino vienuolika batsiuvystės versle įdarbintų žmonių. Aišku, paprastoje taisykloje tiek jų būtų nereikėję, tačiau čia avalynė ne tik lopoma, bet ir siuvama bei parduodama nauja. Ten pat, kur atnaujinti priimami seni batai, išrikiuoti ir naujutėliai, pasiūti čia dirbančių meistrų. Modelius kuria ir gamina patys darbuotojai. Įmonės savininkas važiuoja į įvairias parodas, domisi naujovėmis ir bendrauja su tokiomis garsiomis firmomis kaip šveicarų „Rieker“, vokiečių „Caprice“. Vilkaviškiečiai gamina ne tik įprastą avalynę, bet ir batus žvejams, medžiotojams. Jų gaminiais prekiaujama ne tik mūsų šalyje. Batai vežami ir į Estiją, Latviją bei kitas šalis.

– Negaliu pasakyti, kad gyvename labai gerai, bet ir trūkumo nejaučiame, – sakė J. Bendoraitis. – Skolų neturime, atlyginimus darbuotojams išmokame, ir tikrai ne nustatytus minimalius. Bėda, kad trūksta jaunų specialistų.

Cechuose plaktukais kaukši ir siuvimo mašinas burzgina vilkaviškiečiams nuo seno pažįstami meistrai. Patys batsiuviai mato, kad batų taisytojų paslaugų žmonėms prireikia dažnai, tačiau, jų nuomone, ši profesija nyksta. Šių darbuotojų tiesiog niekas neruošia, naujus žmones tenka apmokyti patiems. Neseniai į pensiją išleista per 40 metų batsiuvykloje dirbusi Birutė Stankevičienė.



Prisiduria prie pensijos

Prieš gerą pusmetį nedidelį kioskelį Maironio gatvėje, priešais ligoninę, atidarė beveik 30 metų Vilkaviškyje gyvenantis armėnas Karlenas Vugufianas. Tiesa, pats jis save kildina iš Egipto sostinės Kairo. K. Vugufianas sakė, kad su tėvais jis emigravo į Armėniją, nes tikriesiems egiptiečiams krikščionims musulmonų apgyventoje šalyje vietos nebeliko. Ieškodamas ramybės prieš trisdešimtmetį Karlenas atvažiavo į Lietuvą, kur pradėjo dirbti Vilkaviškio BGAK, o vėliau plačiai išplėtojo batsiuvystės verslą. Sovietiniais laikais armėnų siūti batai turėjo didelę paklausą, nes didelio avalynės pasirinkimo nebuvo. Vėliau, kai atsirado įvairių firmų apavo ir žmonės galėjo įsigyti ką panorėję, K. Vugufianui ėmė nesisekti. Tai vienur, tai kitur jis nuomojosi patalpas, skirtas batsiuvystės paslaugoms teikti, griebėsi ir šašlykų kepimo, tačiau geri laikai negrįžo. Su kukliomis pajamomis žmogus išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau gyvenimas ir toliau neglostė – susikaupė skola už buto šildymą, į duris pradėjo belstis antstoliai. Dabar batsiuviui už skolas tenka atiduoti pusę pensijos. Iš likusios dalies, kiek daugiau nei 300 litų, reikia maitintis ir mokėti mokesčius. Tad batsiuvio kioskelis jam – tikras išsigelbėjimas. Visada paslaugus ir šnekus armėnas prisitraukė nemažai klientų, tad per dieną galvos nuo atneštos avalynės nepakelia. Jis džiaugiasi, kad turi darbo ir gali prisidurti pragyvenimui.



Labiausiai laukia pavasario

Vienybės gatvėje, savo namuose, avalynės taisyklą turintis Vaidas Čibirka – irgi „buitinio“ mokinys. Vyriškis sakė, kad šiuo metu batsiuviai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Žiemą labai sumažėja klientų, tad tenka laukti pavasario.

– Sausį patento net nepirkome, nes žmonės batų nenešė. Visai užsidaryti negalėjome, nes klientams buvo neatiduota pataisyta avalynė. Vasario mėnesį patento jau reikės, nes žmonės jau ėmė varstyti duris, – sakė V. Čibirka.

Kelti kainų verslininkas sako negalintis, nes tada išvis neliks klientų. Nors žiemą žmonių srautas ir nedidelis, bet uždaryti avalynės taisyklos V. Čibirka neketina. Jis pats turi savo įmonę, o ir batsiuvystės paslaugos, kai atšyla orai, atneša papildomą litą. Be to, verslininkas mano, kad dėl prastos batų kokybės ir mažos perkamosios galios darbo neturėtų pritrūkti.

Meistrams tenka ne tik batus taisyti. Tačiau viską riboja pabrangę verslo liudijimai ir pasikeitusi jų išdavimo tvarka. Pavyzdžiui, rankinių, balnų ir avalynės taisymui reikia pirkti du skirtingus verslo liudijimus. Vilkaviškio rajono savivaldybėje jų kaina – po 300 litų metams.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas