„Santaka“ / Sunkiai ir už nedidelę algą jaunimas dirbti nenori

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-02-11 07:55

Dalinkitės:  


Darbo biržos pastatas Vilkaviškyje nebūna tuščias: čia organizuojami motyvaciniai susirinkimai, susitikimai su darbdaviais, kitokios priemonės, padedančios įsidarbinti.

Autorės nuotr.


Sunkiai ir už nedidelę algą jaunimas dirbti nenori

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Paskutiniu metu darbo birža kaltinama neveiklumu ir nekompetencija. Tačiau šios įstaigos specialistai mano, kad taip gali teigti tik tie, kurie nėra susipažinę su institucijos veikla.



Ne vien registratorė

Pasak Marijampolės teritorinės darbo biržos (TDB) Vilkaviškio skyriaus vedėjos Redos Besasparienės, kiekvienoje sistemoje yra ką tobulinti. Tačiau šiuo atveju daugiau atsakomybės turėtų prisiimti patys bedarbiai. Dažniausiai jų ir darbo biržos tikslai labai skiriasi, dėl to kyla nemažai konfliktinių situacijų. Jei į šią instituciją žmonės ateitų ne vien dėl pažymų ar pašalpų, bet ir norėdami dirbti ar siekti mokslo, būtų paprasčiau.

Darbo birža ne tik registruoja bedarbius, bet atlieka ir daug kitų funkcijų. Per praeitus metus vien Marijampolės apskrityje suteikta paslaugų 15 209 darbo neturintiems asmenims: tarpininkauta įdarbinant 8482 žmones, finansuojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3434 asmenys, veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 3293 apskrities gyventojai. Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyrius paslaugų suteikė 4427 asmenims: tarpininkauta įdarbinant 2159 žmones, priemonėse dalyvavo 873 gyventojai, verslą pradėjo 466 žmonės. Daug lėšų investuota integruojant bedarbius į darbo rinką. Galbūt ne visi supranta, kad kiekvienas dirbti pradėjęs žmogus – sutaupytos lėšos socialinėms ir kitoms pašalpoms.



Jaunimo dalis nedidelė

Vilkaviškio skyriaus vedėja R. Besasparienė pateikė skaičius, kurie byloja darbo biržos naudai. Iki šių metų sausio mėn. Vilkaviškio skyriuje buvo įsiregistravę 3777 darbo ieškantys asmenys, iš jų 3075 bedarbiai. Lygiai prieš metus darbo ieškojo 4032 žmonės, iš jų 3361 tuo metu buvo bedarbiais. Taigi nedarbas Vilkaviškio rajono savivaldybėje per metus sumažėjo nuo 13,3 iki 12,5 proc.

Iki vasario 1 d. Vilkaviškyje užregistruoti 4264 ieškantys darbo asmenys (3532 bedarbiai). Nedarbas tuo metu siekė 14,3 proc. Iš visų bedarbių 44,9 proc. – moterys, 28,1 proc. – vyresni nei 50 metų asmenys, 56,7 proc. – kaimo gyventojai. Ilgalaikiai bedarbiai, registruoti darbo biržoje daugiau nei metus, sudarė 20,2 proc.

Jaunimo iki 25 metų nedarbas Vilkaviškyje per praeitus metus sumažėjo nuo 9,8 iki 7,7 proc. Iki šių metų sausio mėn. Vilkaviškio skyriuje buvo užsiregistravę 417 jaunuolių. Praeitais metais jų buvo 533. Tarp bedarbių iki šių metų sausio mėn. jaunimas sudarė 13,6 proc., o tuo pačiu praeitų metų periodu – 15,9 proc. Iki vasario 1 d. užregistruotas 491 jaunas bedarbis. Tai sudaro 13,9 proc. visų užregistruotųjų.



Dauguma nekvalifikuoti

Tarp šįmet iki vasario 1 d. užregistruotų jaunų žmonių tik 39,3 proc. yra įgiję profesiją ar kvalifikaciją. Tik 1,8 proc. turi aukštąjį universitetinį, 7,1 – aukštąjį neuniversitetinį, 24 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija, 5,3 proc. – pagrindinį su profesine kvalifikacija, 1,2 proc. – pradinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą.

Iš 298 nekvalifikuotų jaunuolių 143 turi vidurinį išsilavinimą, 86 – pagrindinį, 57 – pradinį, 12 neįgiję jokio išsilavinimo.

Dėl ko nepavyksta įsidarbinti jaunimui, paaiškina pateikti skaičiai. Pagrindinė priežastis – kvalifikacijos stoka: 60,2 proc. jaunų bedarbių – nekvalifikuoti. Toks pat procentas jaunų žmonių gyvena kaimuose ir turi problemų dėl susisiekimo: didelė dalis neturi vairuotojo pažymėjimo ar automobilio, be to, kiekvieną dieną važinėti į darbą uždirbant minimalų atlyginimą dažnai finansiškai neapsimoka. Dar viena priežastis – maža darbo patirtis ar jos neturėjimas. Anot darbdavių, jauni žmonės nėra patikimi darbuotojai – padirba mėnesį ar du ir keičia darbą arba išvyksta į užsienį.



Mieliau veža kontrabandą

Mūsų darbdaviai atlyginimais kol kas negali konkuruoti, o jauni žmonės – maksimalistai. Jiems reikia daug ir iš karto. Pasak R. Besasparienės, jaunimas labai neobjektyviai vertina situaciją: išsilavinimo neturi arba jis menkas, tačiau uždarbio jaunimas nori didelio ir darbo tikisi lengvo. Be to, jauni žmonės dažnai įgyja rajono darbo rinkoje nepaklausias profesijas, tada grįžta į tėvų namus ir neieško darbo ten, kur jo yra, nes nenori išsikelti iš gimtojo miesto. Gana dažnai absolventai net nesiruošia dirbti pagal įgytas profesijas, nenori dirbti ten, kur darbų yra, arba darbo visiškai nepageidauja. Galbūt tai paaiškina vis didėjantis nubaustų už kontrabandos gabenimą jaunų žmonių skaičius, matomas iš Kauno teritorinės muitinės gaunamuose sąrašuose.



Labiausiai trūksta vairuotojų

Kasmet darbo biržos atlieka darbdavių apklausas bei sudaro sekančių metų įsidarbinimo galimybių barometrus šalies bei apskričių mastu.

Remiantis šiais barometrais šalyje didžiausias galimybes įsidarbinti šįmet turės tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, padavėjai-barmenai, virėjai, pardavėjai-kasininkai, suvirintojai, metalo, medžio apdirbimo staklininkai, plataus profilio statybininkai, miškų ūkio darbuotojai, elektros, elektronikos inžinieriai, IT specialistai, pardavimų, transporto vadybininkai, gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, finansininkai.

Labai ribotas galimybes įsidarbinti šiemet turės floristai, kirpėjai, kosmetologai, manikiūrininkai, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir pedagogai, teisininkai, turizmo vadybininkai, ekonomistai ir psichologai.

Mūsų apskrityje daugiausia reikės tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, įvairių maisto pramonės darbininkų (formuotojų, fasuotojų, mėsininkų), siuvėjų-operatorių, padavėjų-barmenų, plataus profilio statybininkų, IT specialistų, gydytojų, transporto, pardavimų vadybininkų, kineziterapeutų.

Mažiausiai galimybių bus kirpėjams, floristams, stogdengiams, staliams, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, teisininkams, socialiniams pedagogams, agronomams, zootechnikams.

Vilkaviškio rajone šiuo metu reikia siuvėjų-operatorių, aukštos kvalifikacijos buhalterių, padavėjų, virėjų, stalių-staklininkų, mėsos iškaulintojų, pavasarį reikės statybininkų. Pasak R. Besasparienės, darbdaviams labiausiai reikia aukštos kvalifikacijos ir dirbti norinčių žmonių.



Pataria ir moko

Vilkaviškio darbo biržos specialistai bendradarbiauja su rajono mokyklomis, mielai pataria karjerą planuojantiems vyresniųjų klasių moksleiviams, į ką atsižvelgti renkantis mokymosi profilį ar profesiją. Informacija apie reikalingas darbo vietas naudojama įvairių darbo biržos užsiėmimų metu bedarbių motyvacijai bei savęs vertinimui. Ja domisi Turizmo ir verslo informacijos centras ir, aišku, darbdaviai.

Nekvalifikuotam jaunimui darbo birža siūlo profesinio mokymo priemonę, kuria naudojantis padengiamos ne tik profesinio mokymo, kelionės arba apgyvendinimo išlaidos, bet mokama ir stipendija. Tiesa, kad nebūtų piktnaudžiaujama, pasirašomos trišalės, dvišalės arba savarankiško darbo sutartys, kuriose numatyti finansiniai įsipareigojimai už sąlygų nevykdymą. Įgijęs profesiją bedarbis įsipareigoja ne trumpiau kaip pusmetį dirbti. R. Besasparienė sakė, kad ši sąlyga dažnai išgąsdina, todėl labai sunku rasti norinčių mokytis jaunuolių.

Šia priemone turėtų būti suinteresuoti pasinaudoti ne tik nekvalifikuoti jaunuoliai, bet ir darbdaviai, nes tai – galimybė gauti reikalingą darbuotoją: praktika, kuri sudaro pusę mokymo laiko, atliekama įmonėje, mokymo turinys derinamas su darbdaviu, o mokslus baigęs asmuo bent jau 6 mėnesius turi dirbti įmonėje. Bedarbis įgyja paklausią kvalifikaciją, gauna 700 Lt stipendiją ir po mokslo baigimo turi garantuotą darbo vietą. Kvalifikacijos pažymėjimas galioja ir užsienyje.

Darbo birža ir toliau iš dalies kompensuoja jaunimo iki 29 m. įdarbinimą per Darbo įgūdžių įgijimo, rėmimo bei įdarbinimo subsidijuojant priemones. Yra galimybė dalyvauti viešųjų darbų priemonėje, gauti verslo liudijimo įsigijimo išlaidų kompensaciją.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas