„Santaka“ / Vilkaviškietės mokslininkės atradimai gelbės žmones nuo vėžio

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-02-08 06:23

Dalinkitės:  


Vilniaus universiteto Biomedicininės fizikos laboratorijoje Reda Kubiliūtė (kairėje) kartais dirba iki paryčių – florescuojančių tirpalų savybes su mokslų daktare Jurga Valančiūnaite ir jaunesniuoju mokslo darbuotoju Viliumi Poderiu tiria lazerių pagalba.

Vilkaviškietės mokslininkės atradimai gelbės žmones nuo vėžio

Eglė KVIESULAITIENĖ

Chemijos mokslų daktarė, universiteto lektorė, privačios firmos bendrasavininkė, pelnyti apdovanojimai už Lietuvos vardo garsinimą iš šalies Premjero ir Prezidento rankų – tai tik dalis vilkaviškietės Redos Kubiliūtės pasiekimų. Puslaidininkių fizikos institute, Vilniaus universiteto Chemijos fakultete bendradarbiaujanti bei dienas ir naktis Onkologijos instituto Biomedicininės fizikos laboratorijoje praleidžianti jauna mokslininkė tiki, kad jos atradimai ankstyvosios vėžio diagnostikos srityje išgelbės ne vieno žmogaus gyvybę.


Chemija nedomino


Beveik prieš devyniolika metų vidurinę mokyklą Vilkaviškyje (dabartinę „Aušros“ gimnaziją) baigusi Reda juokauja, kad jos buvusiai chemijos mokytojai tuomet nė į galvą nebūtų šovę, kad mokinė, kuriai penkiabalėje sistemoje rašydavo tik ketvertą, kada nors taps mokslinį laipsnį apsigynusia chemike. Redos tėvai taip pat labiau tikėjo, kad duktė links į humanitarinius mokslus. Nuo mažumės labai užsispyrusi, mokslo atkakliai siekusi aktyvi mergaitė mokykloje visuomet buvo tarp pirmūnų, tačiau labiausiai dievino lietuvių kalbą ir literatūrą.

Tačiau baigusi vidurinę mokyklą Reda vis dėlto pasuko į Vytauto Didžiojo universitetą, kur pasirinko aplinkotyros studijas. Studentė dažnai klausydavo paskaitų apie šiuolaikines grėsmes gamtai, bet pasigesdavo argumentų ir įrodymų, kuriuos galėtų pateikti chemiją išmanantis dėstytojas. Todėl kai bakalauro laipsnį įgijusią R. Kubiliūtę profesorius Audrius Maruška pakvietė toliau studijuoti chemijos magistrantūroje ir grįžti dirbti į universitetą, studentė ilgai nedvejojo.


Prabėgo greitai


Reda prisimena, kad sunku jai tikrai nebuvo, nes iš vidurinės mokyklos buvo gavusi gerus chemijos mokslo pagrindus. Todėl greitai ne tik pavijo, bet ir pralenkė chemiją nuo pirmo kurso studijavusius bendramokslius. Be to, anksčiau Redos nežavėjusi chemija pasirodė besanti labai įdomi, puikūs dėstytojai sunkiai suvokiamus dalykus mokėjo išaiškinti paprastais žodžiais ir pavyzdžiais.

Merginos galva visuomet buvo pramušta visuomenine veikla. Jau nuo mažų dienų mama Redą stabdydavo, kad savo aktyvumu neužgožtų kitų bendramokslių. Bet studijų metais mamos šalia nebuvo, tad R. Kubiliūtė būrė jaunųjų mokslininkų būrelius, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose konkursuose, projektuose su moksleiviais, organizavo konferencijas, renginius.

Tačiau veiklos ir mokslo jaunai merginai vis dar buvo negana, todėl niekas nenustebo, kai Reda pasiryžo rašyti disertaciją ir apsiginti chemijos mokslų daktarės laipsnį. Ketveri metai doktorantūros studijų, kuriuos R. Kubiliūtė praleido ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos Torūnės M. Koperniko universitete, Prancūzijos Liono nanotechnologijų institute, prabėgo labai greitai.


Tėvai nepatikėjo


Redos tėvams atrodė labai keista, kai duktė pasuko į chemiją. Tačiau vilkaviškiečiai Aldona ir Stasys Kubiliai buvo įpratę, kad dukterį visuomet svaigino mokslai. Todėl į norą siekti vis aukštesnių laipsnių jie žiūrėjo atlaidžiai. Prie Redos veiklumo įpratę tėvai nebesistebėdavo, kad duktė nuolat stažuodavosi užsienyje, laimėdavo įvairius projektus bei konkursus – jiems tai atrodė savaime suprantama.

Tačiau tuomet, kai Reda mamai pranešė, kad apsigynė disertaciją ir tuoj pat vyks į prezidentūrą, kur ją už gerą darbą ketina apdovanoti Prezidentas Valdas Adamkus, A. Kubilienė nepatikėjo. Jai pasirodė, kad duktė juokauja. Nuo to momento vilkaviškiečiai Kubiliai suprato, kad jų duktė ne tik studijuoja savo malonumui, bet ir daro didelius darbus, kurie aukštai vertinami.


Keitė gyvenimą


Ir toliau siekti žinių norėjusi Reda visus nustebino, kai jau turėdama mokslų daktaro laipsnį nutarė įgyti pedagoginį išsilavinimą. Studijuodama Šiaulių pedagoginiame institute ji dirbo Raseinių „Šaltinio“ vidurinėje mokykloje. Tačiau ir tapusi eiline chemijos mokytoja R. Kubiliūtė negalėjo apsiriboti vien pamokomis. Su moksleiviais ji darė projektus, populiarino chemijos mokslą, o netrukus laimėjo konkursą ir drauge su keliais geriausiais Lietuvos mokytojais išvyko į Portugaliją, kur atliko eksperimentus, kaip informacines technologijas panaudoti pamokose.

Mokslų daktarės laipsnį įgijusi vilkaviškietė vieną dieną panoro keisti gyvenimą – išvykti dirbti į Vilnių. Sostinėje ji matė didesnes galimybes. Jauną mokslininkę ypač traukė Onkologijos instituto profesoriaus, habilituoto daktaro Ričardo Rotomskio atliekami tyrimai. Išklausęs, kuo domisi ir ką geba jauna tituluota chemikė, profesorius jai patikėjo naują sritį – dirbti su aukso nanodalelėmis.

– Visi žinome apie aukso gydomąsias savybes, tačiau nanodalelių poveikis žmogaus organizmui nėra visiškai atskleistas, – aiškino R. Kubiliūtė. – Gavau labai sunkią užduotį – susintetinti aukso nanodaleles bei ištirti jų struktūrą ir savybes.


Diagnozuos greičiau


Daugelis galbūt net nežino, kad aukso nanodalelė yra šimtą tūkstančių kartų mažesnė už plauko storį ir pasižymi tokiomis savybėmis, kurių neturi mums įprastas auksas. Susmulkintas iki nanodalelių auksas tampa tirpus, tokią dalelę apšvietus ultravioletiniais spinduliais jis pradeda švytėti įvairiomis spalvomis.

Pasitelkus medicininės diagnostikos prietaisus aukso nanodaleles galima pritaikyti įvairioms ląstelėms ar audiniams vaizdinti. Aukso nanodalelės gali būti naudojamos medicininėje diagnostikoje – rentgeno, kompiuterinės tomografijos tyrimuose, elektroninėje mikroskopijoje. Pavyzdžiui, suleidus specialaus tirpalo su aukso dalelėmis į organizmą, jos gali tiksliai nukeliauti vėžinių ląstelių link, o apšviestos specialiais spinduliais – parodyti vėžio apimtą vietą. Jas naudojant bet kokio vėžio diagnostika, ypač ankstyvosios stadijos, būtų efektyvesnė.


Pelytėms padėjo


Anot mokslininkės R. Kubiliūtės, kitas aukso pritaikymo medicinoje būdas yra jo nanodalelių suaktyvinimas infraraudonaisiais spinduliais. Po to jos tarsi pašildytos įsiskverbia į vėžines ląsteles ir jas numarina. Chemoterapinius vaistus leidžiant kartu su aukso dalelėmis organizmas geriau juos pasisavina, nes nanodalelės medikamentams padeda lengviau ir greičiau skverbtis.

Kol kas tokie tyrimai su žmonėmis neatliekami, tačiau Reda atliko badymus su pelytėmis. Šios „pacientės“ po mokslininkės injekcijų gyveno ilgiau nei tos, kurioms nebuvo suleista nanodalelių. Pamatę, kad tai visai nauja ir labai perspektyvi sritis, šiais tyrimais „užsikrėtė“ ir daugiau mokslininkų. Dabar šia tema rašoma keletas disertacijų. Vilkaviškietė tiki, kad jos atlikti tyrimai bus pritaikyti praktinėje diagnostinėje medicinoje.


Dirba su vyru


Sukurti produktai ne visada pasiekia rinką, dažnai išradimai guli stalčiuose, o apie galimybes panaudoti naujoves versle mokslininkai nedrįsta net pasvajoti. Tačiau R. Kubiliūtei šioje srityje pasisekė. Jos su bendraminčiais įkurta bendrovė „AurumDot“ laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros pernai surengtą konkursą ir gavo valstybės paramą išradimus parduoti kaip komercinius produktus. Bendrovė Onkologijos instituto Biomedicininės fizikos laboratorijoje sintetinamas aukso nanodaleles bei jų pritaikymo būdus svajoja parduoti pasaulinėse rinkose, siūlydama geresnę kokybę bei kainą. Norint su aukso dalelėmis įsitvirtinti rinkoje, mokslininkei dar teks ilgokai padirbėti laboratorijoje.

Reda pasakojo, kad įsijautusi į darbą laboratorijoje ji kartais praranda laiko pojūtį, todėl gali ten praleisti visą naktį. Tačiau R. Kubiliūtės vyras, taip pat mokslininkas Nerijus Dzingelevičius dėl to nepriekaištauja. Namuose jie ilgai dalijasi įspūdžiais apie savo atradimus chemijoje, diskutuoja, ginčijasi iki paryčių. Reda sako, kad pasirinkusi mokslininkės kelią sugebėjo atsiriboti nuo mažiau svarbių dalykų, nekreipti dėmesio į buities smulkmenas, todėl net ir labai apsikrovusi darbais viską suspėja. Tik apgailestauja, kad retai randa laiko grįžti į tėviškę, tačiau su mama telefonu pasikalba kasdien.

(Tęsinys kitame numeryje)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas