„Santaka“ / Iš krašto istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-02-04 23:33

Dalinkitės:  


Antanavo koplyčios rūsiuose buvo slepiami 1863 m. sukilėlių ginklai.

Kęstučio INKRATOS nuotr.


Iš krašto istorijos

1863 metų sukilimo pėdsakais



Čystos Būdos mūšis



1863 metų sukilimo židiniu Marijampolės apskrityje tapo Antanavo dvaras. Čia vykusiame įtakingų bajorų susirinkime karštą kalbą pasakė bajoras Kiprijonas Akordas. Augustavo vaivadijos kariniu viršininku buvo išrinktas Šveikauskas. Kūrėsi sukilėlių būriai, vadovaujami K. Blonskio, V. Mročkovskio (V. Kaminsko), pulkininko A. Andriuškevičiaus, P. Suzino, S. Katiliaus.

Įdomios medžiagos iš gyventojų prisiminimų ir archyvų yra paskelbęs kunigas, istorikas Vaclovas Strimaitis. Istorinių apybraižų knygelėje „Bagotoji“ jis aprašo Čystos Būdos (Pilviškiai) mūšį, žmonių dar vadinamą Šilakojo mūšiu. Dar 1959 m. jis iš Bagotosios apylinkių gyventojų, aklo smuikininko Dainiaus Sutkaus užrašė baladę apie lenkmečio laikų mūšį, o iš Petrės Tampauskienės – dainą, kurioje skamba žodžiai: „Šilakojy ant kalnelio ten juos užkapojo, o Gavaltuvoj ant kapinių kūnus palaidojo“.

Tolimų įvykių aidas atskrieja net iki šių dienų. Kai šį rudenį su Antanavo seniūnu A. Urbonu aplankėme Šilakojo mišką, vietinis gyventojas prisiminė, kad jo mama pasakojusi, jog prie šio miško kazokai sukapoję K. Kalinausko sukilėlius. Kiek nustebino šio sukilimo vado vardo prisiminimas Suvalkijoje. Pasidomėjus išsamiau išaiškėjo, kad K. Kalinauskas sukilimui vadovavo Gardino apylinkėse, tad jo vardas buvo gerai žinomas mūsų kraštuose.

Istorikas V. Strimaitis sukilėlių neidealizuoja ir pateikia apie juos pikantiškų detalių. Pilviškių, Gavaltuvos ir Antanavo apylinkėse koncentravosi pagrindinės sukilėlių jėgos. Čia 1863 m. vasario 2 d. įvyko pirmasis ne tik Suvalkijoje, bet ir Lietuvoje sukilėlių susirėmimas su caro baudėjų kariuomene. Sukilėlių būriai rinkosi Bebruliškėse, nes čia buvo Pilviškių urėdijos centras ir eigulių mokykla. Pirmiesiems būriams vadovavo Čystos Būdos palivarko valdytojas K. Jastrzebskis (Jaščemskis). Šie būriai bei Marijampolės gimnazistai, vadovaujami mokytojo Žilinsko, ir buvo pirmieji, susikovę su caro generolo Suchodolskio vedamais trimis husarų eskadronais.

Pasak istoriko V. Strimaičio, sukilėliai turėjo lauko virtuvę, budelį koriką ir virvių. Laukdami paramos Čystoje Būdoje jie linksminosi su degtinės taurele rankose. Iš žvalgybos grįžęs Klimas (slapyvardis Jonas Bazilius) pranešė apie artėjančius baudėjus. Sukilėliai traukėsi prie Pilvės į Šilakojo mišką, kaudamiesi Regio lauke. Šį epizodą kunigas V. Strimaitis aprašo remdamasis išgyvenusio sukilimo dalyvio pasakojimu. Tas sukilėlis kaip elgeta miręs Bardauskuose, Gižų valsčiuje.

Nelygioje kovoje sukilėliai buvo raitelių užkapoti, likę gyvi slapstėsi Pilvės pakrantėse, kiti Nendrinių pašešupiuose ar pačiame Šilakojyje. Prie šio miško buvo užkapotas ir sukilėlių vadas, manoma, Čystos Būdos palivarko valdytojas K. Jastrzebskis. Jo žuvimo vieta buvo žymima kryžiumi, įkeltu į eglę. Šio krašto gyventojai išsaugojo tradiciją: dar ir dabar Šilakojo pakraštyje, eglėje, kabo kryželis.

Sukapotus sukilėlius (apie 30–40 žmonių ) mūšio lauke esą matė Kalvio Dielininkaičio žmona su dukra.

Kai kuriuos žuvusius sukilėlius pasiėmė giminės, kiti buvo palaidoti Gavaltuvos kapinėse. Esą tris vežimus dar nuvežė į Ąžuolų Būdos kapines ir palaidojo ties Lesickio kripta. Dar kiti palaidoti Kirsnokiškėje (Zakryzai arba Buizinė). Plioplių kapinėse palaidotas smulkusis bajoras Karvauskas. Gyvi išliko Demikis iš Talkiškių kaimo, Triešių Virpša ir Petruškevičius.

Šis mūšis žmonių atmintyje išliko visą šimtmetį. Prisimindami kautynes kaimiečiai sakydavę: „Tai buvo kaip prie Šilakojo“.



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas