„Santaka“ / Išgirsti, ką kalba širdis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-01-30 07:33

Dalinkitės:  


„Būkim savo gyvenimui švelnūs / Kad visiems mūsų meilės netrūktų“, – savo kūryba teigia Elena Bacevičienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Išgirsti, ką kalba širdis

Laima VABALIENĖ

Rajono literatų leidinių lentyną papildė antroji vilkaviškietės Elenos Bacevičienės eilėraščių knyga „Tai tik... laukimas“.

Kas prieš porą metų skaitė pirmąjį E. Bacevičienės rinkinį „Vilties ugnelės“, tikriausiai pajus, kad dabartiniai jos eilėraščiai kiek kitokių nuotaikų. Bet vėlgi, tai – kalbėjimas sau ir apie save. „Tarp būto, esamo ir būsimo – lyg voratinklio siūlelis plonytė, bet tvirta gija: čia bėgi vaikystės pievomis, čia vėl dalijiesi ateities vizijomis. Ir minant kelio dulkes šmėsteli mintis: „Jei kas duotų sparnus/ dabar jau mokėčiau skristi...“ Tik kažin... Save atrandi tik klupdamas, klysdamas, krisdamas ir vėl keldamasis su nauja viltimi“, – į E. Bacevičienės eilėraščius palydi žurnalistės Danutės Pulokaitės įžanginis žodis knygelės pradžioje.

Kiekvienas eilėraštis – galimybė kartu su autore šiek tiek paėjėti jos gyvenimo keliu. Išgyventi jos tikėjimą, nerimą, skausmą, meilę... Knygos pristatymą surengusi savoje erdvėje – Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos bibliotekoje, kurioje dirba jau ketvirtas dešimtmetis, E. Bacevičienė sulaukė gražaus būrio savo būties pakeleivių: gimnazijos bendruomenės žmonių, plunksnos brolių ir sesių iš literatų klubo „Seklyčia“, poezijos gerbėjų. Skambėjo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro gitaristų būrelio vadovės Svajūnės Venskūnaitės bei būrelio narių Dovilės Rikliūtės ir Viktorijos Dragan atliekamos dainos bei gitarų muzika. Ir, be abejo, – E. Bacevičienės kūryba, skaitoma pačios autorės, gimnazijos pedagogių, kolegių bibliotekininkių, tautodailininkės Jolitos Kojutienės, kurios grafika papuošė leidinio puslapius. Knygos viršelyje – tarsi iliustracija eilėraščiui „Gandrų ruduo“ – Juozo Lukoševičiaus nuotrauka.

„Susirinkome švęsti gyvenimo. Švęsti pasiremiant Elenos knyga. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad galime iš jos pasimokyti gražios poetinės kalbos, prisiliesti prie jos troškimų, ieškant gyvenimo pilnatvės“, – sveikindama autorę kalbėjo „Seklyčios“ klubo vadovė Jovita Grakavinienė.

E. Bacevičienė yra viena brandžiausių šio literatų klubo narių. Jos eilėraščiai ne kartą buvo spausdinti „Santakoje“, skambėjo įvairiuose renginiuose, praėjusį pavasarį Elena tapo Mažojo poezijos pavasario laureate.

Iš gyvenimo gilumos trykštanti kūrybinė versmė nesenka. „Elena bene kiekvieną dieną mus kažkuo nustebina. Sako: „Parašiau, gal galite paklausyti? Ar gerai, ar gražu?“ Mes esame tarytum pirmosios vertintojos“, – bendravimo su kolege akimirkomis dalijosi Nijolė Šidlauskienė.

Galima suprasti, kad kartu su E. Bacevičiene dirbančios moterys yra viso kūrybinio proceso liudininkės. Išleisti pirmąją knygą Eleną ilgai įkalbinėjusios, dabar jos sako, jog dėl antrosios įtikinėti nereikėjo.

O kadangi E. Bacevičienės širdis dar pilna žodžių, tai ir trečiosios knygos ilgai laukti galbūt nereikės.






Iš Elenos Bacevičienės knygos „Tai tik... laukimas“



Dar tiek mažai mačiau,

Nors saulė ratais sukasi.

Ne vieną kartą keitėsi

Mėnulio pilnatis.

Ant kelio pasitiesusi

Klaidžius rūkus ir ūkanas.

Laiku sijoju geliančias mintis.

Širdis smarkiau suvirpa,

Kada užklumpa nerimas,

Kai atminty iškyla,

Ką bandžiau nuslėpti.

Lyg žemuogės ant smilgos –

Viena puse dar žalios –

Karoliai rožinio byrės.



***

Ne gėlė aš esu, tik – takažolė

Ir kai kam skersai taką užkloju.

Su manim nieks nesieja pavasarių

Ir gražių dainų neaukoja.



Tik norėčiau – žmogus jeigu eitų

Per mane, kai vėsa aš alsuoju,

Mano žemę mylėtų. Ir liestų

Basom nesupurvintom kojom.



***

Prikelk, pakelk ir leisk

Pilnatvės ugniai degti,

Kad dar kitiems ir sau

Sava suspėčiau tapti.

Kad kristų liūdesys

Tiktai mažais lašeliais

Ant veido, ant akių,

Ant nukeliauto kelio.

Pro ašaras sunku

Įžvelgt žmogaus gerumą...

Liepsnok, širdie, liepsnok,

Tegul šviesu dar būna.



***

Kai noriu sušilti,

Glaudžiuos mintimis

Prie žmogaus,

Prie draugo, bičiulio,

Prie artimo tvirto peties...

Gal kerinčios vakaro sutemos

Švelniu gerumu prisiglaus

Ir tūpsis prie kojų

Šešėliai

Kačiukais vilties.

Širdis kai sušyla

Nuo vieno vienintelio žodžio,

Atrodo,

Kad visą pasaulį

Tada apkabinti galiu.

Ir sklaidosi pilkas, skaudus,

Nuobodus ir vienodas

Akimirkos gedulas,

Manęs nepašaukęs vardu.





Gandrų ruduo



Nurudavusios ražienos

Braižo kojas.

Iškalenti rytmečiai seniai.

Dar truputį tik pabūti noris,

Kol kvėpuoja gyvastim lizdai.



Kitąmet ir vėl auginsim viltį –

Kūdikius ir gandriukus

Kartu...

O dabar tik kilti kilti kilti,

Vėjo gūsį glostyti sparnu.



Dar sugrįšim, žadam

Neužtrukti,

Ne visi, deja, mes – ne visi...

Kai šalia draugų visiems mums trūksta,

Meilę išvaitosim širdimi.



***

Matyti noriu žemę ir medžius,

Dangaus platybėj praskrendantį paukštį,

Ant vieškelio dulkėto suskaičiuot žingsnius

Ir laukti laukti laukti laukti...

Rugpjūtyje iš krintančių žvaigždžių

Sau pasiskirčiau tobulą likimą:

Gyvenčiau antrąkart kitu vardu,

O trečiąkart – sutikus mylimą...

Tarp nuoskaudų, tarp melo, tarp kančios

Ugnelė džiaugsmo švysteli ir gęsta...

Ketvirtą kartą – viskas nuo pradžios,

Juk viskas nuo pradžios – save atrasti.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas