Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-03 19:23

---

Šypsnys ant lūpų

Galima gyvenimu eiti nieko nepastebint. Galima visame kame įžvelgti tik nedoras užmačias, intrigas, klastą… Dėl visko niurzgėti ir viskuo piktintis. Valdžios sprendimais, mažu atlyginimu, šiukšlių perpildytu konteineriu, prišnerkštu daugiabučio koridoriumi, balomis, kurias braidei šią atlydžio savaitę…

Bet ar ne teisūs buvo mūsų senoliai sakę, jog gyvename tik vieną kartą ir per trumpai, kad pakaktų laiko kam nors daugiau, išskyrus džiaugsmą. Taip ir jaučiu, kaip daugelis iš karto pasišiaušia, kad džiaugtis nelabai yra kuo. Kasdieninės problemos suraukė mūsų veidus ir prigesino akis. Tik ar būtinos didelės dovanos ir staigmenos, kad jos vėl nušvistų.

Gal kartais užtenka ir tų mažmožių – iš pirmo žvilgsnio nepastebimų dalykėlių, iš kurių ir sulipdytas visas mūsų gyvenimas, kurie visada yra greta.

Ar pastebėjote, pavyzdžiui, skubėdami į darbą, jog šis rytas jau šviesesnis už vakarykštį. Arba kaip malonu upelyje už „Maximos“ žiemojančioms antims patrupinti sužiedėjusią bandelę ir stebėti, kaip jos būriu puola prie maisto. Arba telefono ragelyje išgirsti savo vaiko balsą: „Kaip laikais, mama?“ Arba kur nors užtrukus skubėti namo pas mylimą ir laukiantį žmogų, kuris šypsosis nuo minties, kad tu pareisi…

Neseniai į redakciją buvo atėjusi moteris, kad su gimtadieniu pasveikintų buvusią palatos kaimynę, su kuria tebendravo vos porą dienų, bet kurios dvasinė šiluma ir šiandien jai spindi. O prieš porą dienų kolegei paskambino rašinio herojė ūkininkė ir pasidžiaugdama juokavo, kad „Santakos“ dėmesys jų ūkiui buvo reikšmingas: viena juodmargė atsivedė dvi telyčiukes…

Žinoma, tai – smulkmenos, bet nuo jų skaidrėja mūsų sielos. Kaip ir nuo pajautos, kad artėja pavasaris. Žmonės sako, kad nuo Grabnyčių – vasario 2-os dienos – prasideda kreiva vėžė: vis dažnesni atodrėkiai, pastoges papuošiantys varvekliai. Prieš akis ir švenčių virtinė: Valentino diena, Vasario 16-oji, Užgavėnės...

Artėjant šioms datoms vėl kartojasi kasmetiniai pasigraudenimai, kad lietuviams Valentino diena tampa svarbesnė už Nepriklausomybės šventę. Šalies politikai ir istorikai skambina pavojaus varpais dėl nykstančio patriotizmo mokyklose, baisėdamiesi, kad jaunimas daug mieliau šėlsta širdelėmis iškaišytuose vakarėliuose nei trispalvėmis papuoštuose renginiuose. Tačiau ir europarlamentaras Vytautas – Landsbergis pabrėžia, kad „Tėvynės meilė – tai ne ideologija, tai – širdies dalykai“. Tad gal ir nereikia piktintis meilei skirta diena. Išmoksime mylėti savo artimą, mylėsime ir tą gimtą kraštą, kuriame gyvename. Nors ir dabar jam tikrai nesame abejingi. Remiantis apklausų duomenimis, jei pasikartotų tragiški 1991-ųjų sausio 13 d. įvykiai, daugiau kaip 62 proc. lietuvaičių savo krūtinėmis vėl užstotų Lietuvos nepriklausomybę.

Bet vėlgi skeptikai purto galvą: ar tautišką trispalvę nenurungs žvaigždėtoji Europos vėliava? Lietuviai veržte veržiasi iš savo krašto visomis prasmėmis. Užsidirbti – į Angliją ar Airiją, ilsėtis – į Kanarus, mylėtis – į Paryžių, nardyti – į Egiptą…

Sakoma, nepavydėk kitam laimės. Gal kitoms akims ir mūsų gyvenimo kasdienė rutina yra nepasiekiamo džiaugsmo siekis.

Nuviję pilkas mintis apie politiką, pasižiūrėkime į savo nugyventą dieną. Tikrai joje rasime bent vieną tą malonų mažmožį, kurį prisiminus lūpose blykstelės šypsnys, ir mūsų būtis įgis šviesesnių spalvų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---