„Santaka“ / Ekologinis ūkininkavimas ir vilioja, ir baugina

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-01 20:19

Dalinkitės:  


Tarp tų, kurie išsakė žemdirbiams aktualias problemas, buvo ir Kybartų krašto ūkininkas Leonas Mackevičius.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ekologinis ūkininkavimas ir vilioja, ir baugina

Birutė PAVLOVIENĖ

Pirmoji šiais metais Ūkininko diena buvo skirta aptarti ekologinio ūkininkavimo problemas, tikslus, perspektyvas. Tai analizavo Žemės ūkio rūmų specialistė, Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos „Gaja“ tarybos narė Edita Karbauskienė. Ją papildė VĮ „Ekoagros“ specialistas Remigijus Gerulis, kuris teoriškai ir praktiškai aptarė ekologinių ūkių sertifikavimo klausimus. Gausų susirinkusių žemdirbių būrį nuvylė tik tai, kad susitikti su jais ir atsakyti į rūpimus klausimus neatvyko nė vienas Žemės ūkio ministerijos atstovas.



Susidomėjimas didėja

Mūsų rajone sertifikuoti 36 ekologiniai ūkiai. Prašymų juos sertifikuoti pernai buvo pateikta beveik pusšimtis. Lietuvoje sertifikuota apie 2000 ekologinių ūkių, bet tai sudaro vos vieną procentą žemės ūkio naudmenų.

Ekologinio ūkininkavimo srityje pirmauja Biržų, Molėtų, Ukmergės, Trakų, Šalčininkų ir kiti rajonai, kuriuose vyrauja nederlingos žemės. E.Karbauskienė sakė, kad su vilkaviškiečiais tenka susitikti ne pirmą kartą, todėl galima teigti, kad susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu didėja ir Suvalkijoje. Šios Ūkininko dienos renginio metu „Ekoagros“ specialistų Remigijaus Gerulio ir Raimondos Sasnauskaitės dalytas taisykles, kokie reikalavimai keliami ekologiniam ūkiui, instrukcijas, kaip užpildyti prašymus, paėmė apie dvidešimt naujų pretendentų.



Pasigendama aiškumo

Dabar daug kalbama, kad žmonės vis labiau nori maitintis sveikai, valgyti maistą, pagamintą iš švarių produktų. Ekologinis ūkininkavimas padeda išsaugoti ir gamtą. Bet mūsų šalyje pagrindinis variklis steigti tokius ūkius kol kas, deja, labiausiai siejasi su noru gauti išmokas. Kita vertus, Lietuvoje nėra strategijos, kuri ekologiškų ūkių šeimininkams leistų matyti jų verslo perspektyvą. Įstatymai, kiti norminiai aktai per metus keičiasi po keletą kartų. E.Karbauskienė sakė, jog nėra ko tikėtis, kad šiemet bus kitaip.

Be to, ko vertos ūkininkų pastangos auginti ekologišką produkciją, kai ji patenka į „bendrą katilą“. Jame atsiduria ir pienas, ir mėsa. Pranešėja paaiškino, kad sveikai užaugintą gyvulį galima paskersti bet kurioje sertifikuotoje skerdykloje.

Bet jeigu augintojas nenori jį atiduoti masinės gamybos konvejeriui, skerdeną turi pasiimti pats. Bagažinėje jos negabensi, reikia laikytis specialių transportavimo taisyklių, todėl dingsta bet koks noras individuliai rūpintis tokios mėsos realizavimu, kuris didesnio pelno dėl padidėjusių išlaidų neduos.

Niekas neskaičiuoja, kiek pastangų, įdėtų auginant ekologišką produkciją, nueina veltui, kai daržovės, grūdai sušeriami tik gyvuliams. Pajevonietė, kuriai nepavyko realizuoti medetkų, sakė, kad šių vaistažolių daugiau nesėjo. Ekologiškai augino avižas, ir jų derlių atidavė tėvų ūkiui.



Išeitis – suburti

Ekologiškai ūkininkaujančius gąsdina, ar nepasikeis nuostata išmokas mokėti ne už pasėlių hektarus, bet už parduotos ekologinės produkcijos kiekį. Ūkininkaujama dažniausiai smulkiuose ūkiuose, kurių produkcija sunaudojama savoms reikmėms, realizuojama turguose, mugėse. Didieji perdirbėjai, prekybos centrai mažų produkcijos kiekių nepageidauja. Auginanantys sveikus produktus raginami visą procesą – nuo gamybos iki realizavimo – sutelkti savo rankose, kaip tai daroma užsienio valstybėse. Yra šalių, kur 40 procentų ekologiškos produkcijos paimama betarpiškai iš ūkininko kiemo. Lietuvoje tokie pavyzdžiai skaičiuojami tik vienetais.

Aukštaitijoje yra susibūrusių ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių kooperatyvų, parengusių projektus ir gavusių paramą įsirengti saugyklas, daržovių fasavimo linijas ir kt. Ekologiškai Gižų krašte ūkininkaujantis, „Gajos“ bendrijai priklausantis Vitas Adomavičius Ūkininko dienos metu platino anketą, kurioje vienas iš klausimų buvo, ar vilkaviškiečiai pritartų kooperavimosi idėjai. Atsakymai buvo vienareikšmiai: „Taip, reikia vienytis“. Diskusijų metu kai kurie siūlė surengti ekskursiją į Molėtų rajoną, kuriame daug patirties sukaupusi „Gojelio“ bendruomenė.



Užsikrauna atsakomybę

Pasak seminaro metu kalbėjusių pranešėjų, dar vis tenka girdėti nuomonių, kad ekologiškai ūkininkaujantiems išmokos nukrinta savaime. Bet taip gali kalbėti tik tie, kurie nesupranta, kokios atsakomybės imasi žmonės, atsisakę įprastinio ūkininkavimo, o pasirinkę ekologinį. Jei apleisi lauką piktžolėmis, išmokų nematysi. O kiek priekaištų išgirsi iš kaimynų, į kurių laukus suskris usnių ar balandų sėklos. Pagrindinė priemonė gintis nuo piktžolių – mechaninis dirvos dirbimas, agrotechnika, sėjomainos. Tai irgi reikia išmanyti. Todėl vien entuziazmo kurti ekologinį ūkį neužtenka, būtinos ir žinios. Negalima naudoti cheminių trąšų, o tik specialias. Kenkėjai naikinami tik biologiniu būdu. Sėti galima tik tokias sėklas, kurios sertifikuotos ekologiniam ūkininkavimui. Nustatyta, kokias išlaikyti zonas nuo įprastai ūkininkaujančio kaimyno, kelių, geležinkelių ir t.t.

Ekologinio ūkio reikalavimai „neskriaudžia“ ir gyvulių augintojų. Pavyzdžiui, 50 procentų pašarų turi būti užsiauginama savo ūkyje, privaloma įrengti mėšlides, srutų surinktuvus. Tvarte turi būti natūrali šviesa – maždaug tokia, prie kurios skaitomas laikraštis. Per metus 150 dienų gyvulius reikia laikyti gryname ore ir t.t.

Ne tik mūsų rajone, bet ir kitur vykstančiuose panašiuose seminaruose žemdirbiai tvirtina, kad jiems vis sudėtingiau tvarkyti ekologinio ūkio dokumentaciją. Ūkio negalima sumažinti nė aru. Žemė turi būti nuosava arba išsinuomota penkeriems metams. Problemų dėl išmokų kyla, kai savininkai nutraukia žemės nuomos sutartis. O tokie atvejai vis dažnėja. Jei ekologinis ūkis padidinamas daugiau kaip dviem hektarais, visus dokumentus reikia tvarkyti iš naujo.



Abejotinos naujovės

Šiandien beveik nesiskiria kainos už produkciją, užaugintą chemizuotuose ir ekologiškuose ūkiuose. Pastarųjų šalininkai tai vadina pasityčiojimu iš to smulkaus ūkininko, kuris dar bando kaime išlaikyti sparčiai nykstantį gyvenimo būdą, senosios patirties tradicijas.

Sparčiai braunasi abejotinos naujovės, kurios duoda greitą ekonominę naudą. Žemės ūkio rūmų specialistė Edita Karbauskienė sakė, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, įsileidžia genetiškai modifikuotus augalus ir jų produkciją. Be abejo, Lietuvą būtų galima paskelbti zona, kurioje neauginama tokių augalų. Bet tai priklauso nuo aukščiausios šalies valdžios sprendimų.

Labiausiai tikėtina, kad Lietuvoje auginsime genetiškai modifikuotus cukrinius runkelius, rapsus. Nestinga įrodinėjančių, jog niekas nepatvirtino, kad genetiškai modifikuoti augalai ir jų produkcija kenksminga žmogui. Bet juk kažkada ir „dustą“ (DDT miltelius) saujomis bėrėme ant kopūstų galvų, nes jie, atseit, buvo „nekenksmingi“.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas