„Santaka“ / Gausinti kolekcijas pareigūnui padeda draugai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-01-02 23:05

Dalinkitės:  


Įdomi Artūro Žemaitaičio kabinete saugoma mobiliųjų telefonų kolekcija yra pelniusi apdovanojimų, o dalis jos šiuo metu eksponuojama Policijos departamente.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Gausinti kolekcijas pareigūnui padeda draugai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Marijampolės AVPK dirbantis vilkaviškietis pareigūnas savęs rimtu kolekcininku nelaiko, mat hobiui tūkstančių litų neleidžia. Jo kolekcijos gimė tarsi savaime, o jas pildo giminės, draugai ir kiti apie neįprastą vyro hobį sužinoję žmonės.


Garaže ir kabinete


Jau porą dešimtmečių kasdien į darbą Marijampolėje vykstantis vilkaviškietis Artūras Žemaitaitis turi sukaupęs net dvi visiškai skirtingas, aplinkiniams nuostabą keliančias kolekcijas. Tarp bendradarbių – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų – Valdymo organizavimo skyriaus viršininkas garsėja mobiliųjų telefonų kolekcija. O Vilkaviškyje, netoli daugiabučių esančiame garaže, vyras kaupia sovietinius laikus menančias relikvijas.

– Abi mano kolekcijos gimė tarsi savaime, – apie pomėgį pasakojo A. Žemaitaitis. – Pirmiausia atsitiktinai atsirado keli egzemplioriai, o vėliau su draugų ir artimųjų pagalba jie užaugo iki kolekcijų.


Pašaukimas nedingo


Tačiau abi kolekcijos šiek tiek susijusios su tikruoju Artūro vaikystės pašaukimu – radiotechnika. Vilkaviškyje baigęs vidurinę mokyklą, vaikinas įstojo į tuomet prestižinę radiotechnikos specialybę Kauno politechnikos institute. Tik baigė ją visai ne laiku: kaip tik tuomet pradėjo žlugti radijo gamyklos, tad aukštąjį mokslą įgijusiam radiotechnikui teko darbuotis kino teatre inžinieriumi. Pora jo bendrakursių iškart įsidarbino policijoje, kur atlyginimai tuo metu buvo keliskart didesni. Netrukus draugai persiviliojo ir Artūrą.

A. Žemaitaitis sakė tokio savo žingsnio niekada nesigailėjęs, mat policijoje darbuotis jam patiko. Ne vienu karjeros laipteliu per porą dešimtmečių pakilęs pareigūnas jau turi užsitarnavęs pensiją. Tačiau radiotechnikai jo širdyje vis dar liko vietos. Nuo senojo pašaukimo prasidėjo ir jo kolekcijos.


Lobiai iš palėpių


Kartą, kraustydamas tėvų bei uošvių namų palėpes, Artūras rado kelis senus radijo aparatus. Iškart kilo idėja, jog tėvų jaunystę menantys daiktai gali papuošti niūrią tipinio kooperatinio garažo atmosferą. Taip jo lentynose atsirado pirmieji būsimos kolekcijos eksponatai.

Šalia senų rusiškų radijų greitai pradėjo rikiuotis latviški VEF’ai ir kitokie imtuvai, mat į Artūro garažą užsukę draugai ir kaimynai pradėjo vilkti viską, ką rasdavo savo tėvų namų palėpėse. Dabar garaže galima pamatyti apie septyniasdešimt įvairių radijų ir patefonų, iš kurių seniausias jau baigia aštuntą dešimtį metų.

Sparčiai gražėjančios garažo sienos ir spintelės kėlė entuziazmo visiems, kas užsukdavo. Šalia radijų jau rikiavosi patefonai ir magnetofonai, televizoriai, telefonų aparatai, o netrukus kilo idėja radijo aparatūros kolekciją praturtinti kitais sovietinių laikų reliktais. Pasirodė, kad išradingi Artūro draugai ir giminaičiai savo namų užkaboriuose turi prikaupę visokių lobių: sovietinių vėliavų, Lenino biustų, pionieriškų kaklaraiščių, būgnų ir trimitų, partinių ir karinių bilietų, skaičiavimo ir spausdinimo mašinėlių, alaus ir kitų gėrimų etikečių, gatvių iškabų, partijos CK vadovų portretų, karinių uniformų, medalių ir ženklelių, net to laikų autobusų bilietų ar „būdelėse“ kažkada įtaisytų taksofonų.


Gimsta tradicijos


Visus draugų ar garažo kaimynų suneštus eksponatus Artūras kantriai dėstė ir kabino, o prie kolekcijos prisidėjusius žmones fotografavo ir albume kūrė savo kolekcijos istoriją bei „nusipelniusių“ asmenų garbės lentą. Pavarčius albumą aiškėja, jog smagi Artūro draugų kompanija sukūrė ir savotiškas „muziejumi“ virtusio garažo tradicijas. Per tarybinės armijos dieną susirenkanti kompanija simboliškai išgeria iš senas vaišinimosi tradicijas menančios sovietinės šimtgraminės stiklinaitės.

A. Žemaitaičio kolekcija kasmet pasipildo keliomis dešimtimis naujų eksponatų, todėl dalis jų jau nebetelpa garažo lentynose.

– Eksponatus pradedu rūšiuoti: senesnius ir vertingesnius palieku „ekspozijoje“ garaže, o naujesnius išgabenu į kitą „saugyklą“, – pasakojo A. Žemaitaitis, į garažą vos beįtalpinantis savo „Audi“ automobilį.


Departamente – vienintelė


Ne mažiau įspūdinga Artūro kolekcija eksponuojama jo darbo kabinete. Ten lentynose glaudžiasi per 250 mobiliųjų telefonų.

Dalis šio rinkinio šventiniu metu kaip tik „vieši“ Policijos departamente, kur surengta pareigūnų kolekcijų ekspozicija.

Beje, mobilieji telefonai tarp daugelio įvairiausių tradicinių kolekcijų yra vieninteliai tokie eksponatai.

A. Žemaitaitis tvirtina, kad kol kas jam neteko sutikti žmogaus, kuris kolekcionuotų mobiliuosius telefonus. Nors surasti tokį bendramintį pareigūnas vilties nepraranda.

– Kai kurių modelių turiu sukaupęs po kelis egzempliorius, tad viliuosi kada nors juos išmainyti su kitu kolekcininku, – sakė vilkaviškietis.


Privertė darbas


Idėja rinkti mobiliuosius telefonus taip pat kilo tik tada, kai pareigūno stalčiuje prisikaupė kelios dešimtys nebenaudojamų modelių. A. Žemaitaičiui Marijampolės policijos komisariate buvo priskirta administruoti mobiliojo ryšio paslaugas, keisti pasenusius aparatus. Kadangi technika sparčiai vystėsi, o modeliai keitėsi, pareigūnai vis dažniau grąžindavo tarnybinius aparatus, kurie tapo niekam nereikalingi. „Valdiškus“ daiktus Valdymo organizavimo skyriaus viršininkas tiesiog metė į stalčių nežinodamas, kur juos reikėtų dėti. Kai šių prisikaupė daug ir įvairiausių modelių, sumanė išdėlioti lentynoje.

Tačiau ir tuomet vilkaviškietis dar nemanė, kad jo ekspozicija netrukus virs kolekcija. Į kabinetą užsukdavę kolegos ar interesantai labai domėjosi ir džiaugdavosi, jei kolekciją galėdavo papildyti savo senu aparatu. A. Žemaitaitis kruopščiai užsirašydavo telefoną dovanojusio žmogaus vardą. Tad ir dabar kiekvienas, prisidėjęs prie kolekcijos, gali rasti joje savo aparatą.

Kartais užsukęs į turgų A. Žemaitaitis nusiperka kokį įdomesnį naudotą aparatą, parvežtą iš Vokietijos ar Anglijos. Tačiau didelių investicijų tam nereikia, nes seni telefonai kainuoja vos kelis litus.


Tampa istorija


Dabar smagu prisiminti, kaip atrodė pirmieji į Lietuvą atkeliavę mobilieji telefonai. Šiuolaikinių jie neprimena nei dydžiu, nei funkcijų gausa. 1992 metais gamintas vienas pirmųjų „Nokia“ firmos aparatų kainavo kelis tūkstančius litų ir svėrė apie puskilogramį – 475 gramus. Pareigūnai tokių neturėjo, tačiau juokaudavo, kad turtingi verslininkai juos naudodavo ne tik ryšiui palaikyti, bet ir savigynai: vožtelėję tokiu kam per galvą galėjo gerokai apsvaiginti. Tačiau A. Žemaitaičio kolekcijoje yra ir senesnio modelio aparatas, kuris neturėjo kortelės, o informacija buvo specialiame lagaminėlyje (šį visada reikėjo nešiotis kartu). Telefonas buvo įkraunamas nuo automobilio akumuliatoriaus. Pareigūnas turi surinkęs informacijos ir apie kitus savo kolekcijoje esančius modelius.

Nors daugelis mūsų puikiai mena nesenus laikus, kai įsigijo pirmąjį mobilųjį telefoną, reikia pripažinti, kad tai jau tapo istorija. Dažnam įdomu pareigūno kolekcijoje rasti pirmąjį savo turėtą modelį ar patį populiariausią, kurį turėjo daugelis bendradarbių.

Tad galima tikėtis, jog A. Žemaitaičio surinktos kolekcijos netrukus turės didelį pasisekimą, o kai kurie jų egzemplioriai galbūt įgis neįkainojamą vertę.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas