„Santaka“ / Kalėdos ten, kur nėra žiemos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-12-21 06:51

Dalinkitės:  


Dirbtinė sniego sala pritraukia daugybę įvairaus amžiaus ir rasių vaikų.

Autorės nuotr.


Kalėdos ten, kur nėra žiemos

Esu vilkaviškietė, šiuo metu besisvečiuojanti Jungtinėse Amerikos Valstijose pas savo dukras. Mano dvi dukterys jau seniai gyvena Hjustono mieste, Teksaso valstijoje. Turėdami laisvo laiko bei savaitgaliais mes labai daug važinėjame, dukros stengiasi parodyti man kuo daugiau Amerikos gyvenimo.

Man patinka domėtis viskuo, kas dar nepatirta, nežinoma. „Santakoje“ jau buvo išspausdinti mano įspūdžiai apie Vaiduoklių šventę – Heloviną („Vaiduoklių šventė Amerikoje“, „Santaka“, Nr. 132), šįkart nusprendžiau papasakoti, kaip JAV švenčiamos Kalėdos.

Gruodžio mėnuo, o Teksase lauko temperatūra yra apie 22–25 laipsnius šilumos. Įsivaizduokite žydinčius krūmus, žalią žolę ir didelę sniego salą ant jos, kur krykščia įvairaus amžiaus ir įvairių rasių vaikai. Kai kurie iš jų netgi pirštines užsimovę, bet dauguma basnirčia įsistoję į lengvą avalynę, vilkintys rūbais trumpomis rankovėmis. Plikomis rankomis vaikai tą sniegą mėto vieni į kitus, bando kojomis jame įminti duobes, netgi glaudžia prie veido, kad pajustų jo šaltį ir drėgmę.

Kaip gražiai blizga tirpstantis baltas sniegas juoduose tankiuose tamsiaodžių vaikučių plaukuose, nuo kurių vanduo šalta srovele teka už kaklo ant įkaitusios nugaros. Tai pajutęs mažylis klykdamas lekia pas mamą, nes nesupranta, kas gi jam ten kanda į nugarą.

Nusišluostęs ašaras ir vandens sroveles, vaikas vėl veržiasi kuo greičiau ant šlapio sniego, kuris nuo šilumos ir vaikų kojų jau pradeda tirpti. Netoliese stovi vienišas pripučiamas kalnelis, skirtas vaikų šokinėjimui ir raičiojimuisi. Prie jo ateina tik pavieniai, jau sušlapę ir snieguoti vaikučiai. Nuo juoko, krykštavimo ir susižavėjimo šūksnių skamba visas pramogų parkas, nes už kelių metrų ant nedidelės nuokalnės – jau kita sniego sala. Ten padarytos provėžos, ir vaikai nuo kalniuko viršaus jomis leidžiasi žemyn, atsisėdę ant specialių plastikinių lakštų. Rogučių parduotuvėse paprasčiausiai nėra. O ir kas jas pirks, jeigu natūralaus sniego čia taip pat beveik niekada nebūna...

Tiktai dabar, kalėdinių švenčių proga, Hjustone stambių kompanijų savininkai ir vadovybė rengia savo darbuotojų vaikams štai tokias pramogas – su dirbtiniu sniegu, šiltu maistu lauke, mini zoologijos sodu su naminiais gyvūnėliais, prie kurių galima privažiuoti tikro traktoriaus priekaboje susėdus ant šiaudų ryšulių. Ir, žinoma, būtinai su Seneliu Šalčiu bei jo dovanomis – kaipgi be nuotraukos su juo?

Nors mažesnieji, tėvų stumiami artyn prie svetimo žmogaus su barzda, verkia, bet susigundę tiesiama dovanėle eina artyn. Po to patys sužavėti savo drąsa skuodžia pas laukiančius tėvus ir laimingi puola jiems į glėbį. Pradėjus temti, kai sniego lieka jau tik nedidelė dalis, atkakliausius šventės dalyvius pradžiugina spalvingas fejerverkas.

Mums, šiauriečiams, kasmet vaikštantiems po tikrą purų sniegą, tokia pramoga kelia šypseną, o šiems pietų krašto vaikams tai yra nepamirštama ir be galo įspūdinga šventė.

Amerikiečiai Kalėdas pavertė nesibaigiančia viso gruodžio mėnesio švente. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems savo firmų darbuotojams bei jų sutuoktiniams vadovai rengia prašmatnias nemokamas šventines vakarienes restoranuose ir pokylių salėse, kur skamba gyva muzika ir dalijami prizai: televizoriai, grotuvai, kiti stambūs elektronikos aparatai, taip pat – įvairių parduotuvių ir restoranų dovanų kortelės.

Kabinetuose ir darbo vietose niekada nebūna jokių vaišių ar pramogų – tik restoranuose. Čia maisto būna labai gausu, didelė jo įvairovė, tačiau alkoholis – normuotas. Kiekvienam žmogui duodami du bilietėliai dviem nemokamo gėrimo taurėms. Jeigu kas turi potraukį didesniam kiekiui, perkasi pats. Tiesa, galima bilietėlį „iškaulyti“ ir iš tų, kurie išvis nevartoja spiritinių gėrimų, o tokių čia irgi yra nemažai.

Nepaisant visko, nė vienų iškilmių metu nebūna tokių, kurie prisivaišintų iki perdėto linksmumo. Tokiose šventėse dalyvauja ir įmonių direktoriai, ir vadybininkai, ir nekvalifikuoti darbininkai. Čia jie visi lygūs vienos firmos darbuotojai – be jokių rasių ar pareigybių skirtumų.

Pats Hjustono miestas visą mėnesį, iki pat Kalėdų, yra labai spalvingas ir šviesus. Čia labai populiaru visus gyvenamuosius namus ir aplinką išpuošti spalvotomis mirksinčiomis lemputėmis, įvairiomis šviečiančiomis figūromis, girliandomis apkarstyti lauke augančius medžius.

Ištisi kvartalai tarsi konkuruoja dėl dekoracijų gausos ir įvairovės. Rodos, dar nebuvo atvejo, kad kas nors pasisavintų šias be jokios apsaugos stovinčias puošmenas.

Tiesa, teko stebėti vieną linksmą nutikimą, kai vietinės amerikietiškojo futbolo komandos gerbėjas pievelėje priešais savo namus iš spalvotų girliandų „išdekoravo“ visą sumažinto dydžio futbolo aikštę. Pro šalį ėjęs jaunimas sugalvojo pažaisti šioje „aikštelėje“. Suprantama, pasibaigus žaidimui pralaimėjo tik… girliandų lemputės.

Puošmenos paprastai išlaikomos iki pat Naujųjų metų. Tiesa, kai kur net jau kitą dieną po Kalėdų visos grožybės nurenkamos ir paslepiamos iki kitų kalėdinių švenčių.



Angelė ZAVECKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas