„Santaka“ / Atgarsiai 2

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-12-19 07:13

Dalinkitės:  


Atgarsiai 2

Ne viskas taip blogai, kaip atrodo Perskaitę 2012 m. gruodžio 11 d. „Santakoje“ Vytauto Paunksnio straipsnį „Asmeninė nuomonė apie Čyčkų kaimo bendruomenės veiklą“, čyčkiečiai pasipiktino ir pasijuto tikrai įžeisti.

Kaip galima rašyti tokią neteisybę ir manyti, kad tuo bus patikėta? Kaip galima šmeižti žmones, kurie rūpinasi ir stengiasi dėl viso kaimo? Ir kaip šitaip gali rašyti tos pačios bendruomenės narys?

Šis straipsnis – tai tik vieno žmogaus asmeninė nuomonė. O mes norime išsakyti visų kaimo gyventojų, o ypač – Čyčkų kaimo bendruomenės tarybos narių, kažkada žaidusių futbolo veteranų ir berniukų komandų narių, kaimynų ir žmonių, kurie nepelnytai drabstomi purvais, nuomonę.

Kiek prisimename, Čyčkuose tokių „cirkų“ tikrai nebuvo. Mūsų bendruomenė gyvuoja jau dešimt metų. Šiemet ruošiamės paminėti jubiliejų ir visai nesitikėjome tokios „dovanos“ iš vieno mūsų bendruomenės nario.

Čyčkiečiai nuo seno garsėjo kaip draugiški, vieni kitiems padedantys, užjaučiantys ir vieningi žmonės.

Dauguma mūsų čia gimė, augo, sukūrė šeimas, tad vieni kitus puikiai pažįstame ir gerbiame. Jei dirbame – visi kartu, jei linksminamės – visi kartu.

Taip, labai gerai pastebėta: „rieda traukinys“ per Čyčkus, tačiau jame yra vietos kiekvienam. Tik gaila, kad ne visi į tą traukinį nori įlipti bei kartu važiuoti su „kaimiečiais“. Taip, Asta Jurevičienė visada su mumis! Ji – mūsų kaimo kultūrinio gyvenimo siela. Tai žmogus, kurio galėtų pavydėti ne viena bendruomenė. Tai kūrybingas, atsakingas, sumanus, išmanantis apie projektus, išklausęs daugybę mokymų, kompetentingas, nuoširdus ir draugiškas žmogutis, kurį mes labai mylime. Jei nebūtų Astos, tai nežinia, kur „tas traukinys nuvažiuotų“, o gal tik suktų ratus apie Čyčkų kaimo stadioną...

Ne paslaptis, jog mūsų visų kasdieniniais rūpesčiais gyvena Čyčkų kaimo seniūnaitis Algirdas Jurevičius.

Mes kartais net nepastebime, kai ilsimės savo šeimose, o jis iki vėlumos valo užpustytus kelius, kad visi laiku suspėtume į darbus. Kai iš krano nebėga vanduo, pirmiausiai skambiname Algirdui, ir gedimų tarsi nėra. Atrodo, paprasta, kasdieniška, elementaru, bet... Be seniūnaičio kaimas kaip be rankų. O ar paklausėme, iš kur lėšos visiems šiems reikalams? Ar paprasčiausiai padėkojome? Ne visi...

O dar smagiau, kad šie veiklūs žmonės aplink save geba suburti darnią, aktyvią ir vieningą komandą – bendruomenės tarybą (nors straipsnyje bandoma įtikinti, kad taip nėra).

Taip, mūsų finansinius reikalus bendruomenėje tvarko D. Jurevičienė. Ją išrinkome ne pagal pavardę, kaip teigiama, bet pagal jos turimą kvalifikaciją ir atliekamą darbą. Rinkdami tarybą, mes į giminystės ryšius nežiūrėjome, nes mums buvo ir yra reikalingi veiklūs bei darbštūs žmonės. Tokie, kokie dabar ir yra.

Visada su dideliu džiaugsmu priimame naujoves, o į bendruomenę – naujus žmones. Visiems vietos užtenka.

Jos užteko ir straipsnio autoriui, tik staiga jis panoro išlipti „iš traukinio“ ir kelionę tęsti vienas, besiblaškydamas po įvairiausias institucijas. Likusieji ir toliau puikiai žino savo rūpesčius ir vargus, džiaugsmus ir svajones. Nesireklamuojame per spaudos puslapius, kas kiek investuoja į kaimo gerovę. Neviliojame žmonių tuščiais pažadais, nepykdome vieni kitų išgalvotais dalykais, nejuodiname mums artimų ir brangių žmonių. Mums tai – nepriimtina. Mes tik paprasčiausiai dirbame! Pas mus visiems atviros durys ir niekas jų nesaugo, o ypač dabar, kai kiekvieną bendruomenės narį kviečiame padirbėti ir prisidėti prie mūsų didžiausios svajonės – bendruomenės namų renovacijos...

Artėja šv. Kalėdos. Sako, kad šiuo metu vyksta stebuklai. Gal jie įvyks ir pas mus – ir toliau gyvensime taip, kaip gyvenome iki šiol.

Taip norisi visiems kaimo žmonėms palinkėti kažko gero, svarbaus, nepakartojamo... Mes tai padarysime, visi kartu savo kaimelyje įžiebdami šventinę eglę, tardami vieni kitiems pačius nuostabiausius žodžius.

O kaip „Asmeninė nuomonė apie Čyčkų kaimo bendruomenės veiklą?“ Tokie straipsniai mus dar labiau suvienija ir tarsi užburia naujiems darbams. Svarbiausia, kad mes žinome visų žmonių nuomonę apie Čyčkų kaimo bendruomenės veiklą.

Beje, lietuvių liaudies išmintis sako: „Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia...“ Ir tai yra tiesa!

Linkime Vytautui Paunksniui ir visai jo šeimai, kad Kristaus gimimo šventė apdovanotų Juos dvasiniu džiaugsmu ir ramybe...



Čyčkų kaimo gyventojai

(101 parašas)



NUO REDAKCIJOS. Čyčkų kaimo bendruomenės ir Vytauto Paunksnio konfliktas nesibaigia. Tai liudija „Santakos“ redakciją ir rajono Policijos komisariatą gruodžio 13 d. pasiekęs pareiškimas dėl neteisėto laisvės atėmimo. Pareiškime policijai V. Paunksnis rašo, jog gruodžio 12 d. Alvito pagrindinės mokyklos salės persirengimo kambaryje jį užsipuolė grupė Čyčkų kaimo bendruomenės narių. Užblokavę išėjimą, jie neleido išeiti ir reiškė nepasitenkinimą dėl „Santakoje“ spausdintų V. Paunksnio straipsnių tol, kol šis telefonu pagalbos kreipėsi į policiją. V. Paunksnis pareiškime tvirtino patiriąs ir kitokį kai kurių vietinių gyventojų terorą.

Policija, kelias dienas tikslinusi įvykio aplinkybes, ketina atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo sudėties.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas