„Santaka“ / Geidžiamiausios dovanos – pinigai ir čekis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-12-19 06:35

Dalinkitės:  


Artėjant šventėms „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė Suvalkijos žurnalistams pristatė kalėdinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimo rezultatus.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Geidžiamiausios dovanos – pinigai ir čekis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jei dar nenupirkote kalėdinių dovanų, pats laikas būtų išgirsti, ką dauguma žmonių labiausiai norėtų rasti po šventine eglute. O jeigu jūsų dovanėlės jau supakuotos, tiesiog pasitikrinkite, ar pataikėte į dešimtuką.


Perkame ne tai


Tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas atskleidė kiek netikėtą mūsų, lietuvių, bruožą. Pasirodo, jog dovanų šiemet žadame pirkti visai kitus dalykus, nei norėtume patys gauti. Dažniausiai ketinama dovanoti kosmetikos ir parfumerijos, nors ji užima tik ketvirtąją vietą tarp pageidaujamų dovanų, o knygos, kurias lietuviai nustūmė į perkamų dalykų dešimtuko galą, – tarp laukiamiausių.

Tiems, kam labiausiai patinka netikėtos ir intriguojančios dovanos, nustebtų išgirdę, kad lietuviai labiausiai iš Kalėdų Senelio norėtų gauti dovanų čekį arba grynųjų pinigų... O mėgstantiesiems palepinti kūną grožio ir vandens procedūromis netikėta būtų išgirsti, jog dauguma žmonių tokių dovanų nei norėtų, nei patys dovanotų.

Beje, pinigams ir dovanų čekiams pirmenybę teikia jauni, 18–25 metų amžiaus, žmonės, o vyresni labiau norėtų knygų. Rajonų gyventojai nuo miestiečių skiriasi tuo, kad prioritetą teiktų gryniesiems pinigams, o ne dovanų čekiams, tačiau patys ketina grynuosius dovanoti rečiau nei miestiečiai ir gyvenantieji kaimo vietovėse. Kaimo gyventojai šiek tiek dažniau nei kiti draugus ir šeimos narius ketina pradžiuginti juvelyriniais dirbiniais ir aksesuarais. O moterys dažniau norėtų gauti rankų darbo dovanų. Vakarų šalių gyventojų norai kiek panašūs į mūsiškių: labiausiai jie geidžia knygų, drabužių ir avalynės.


Tiki stebuklais


Kalėdinis laikas išsiskiria tuo, kad šiuo metu lietuviai labiau nei bet kada tiki stebuklais. Tai rodo keturiskart išaugę loterijos bilietų, kuriuos žmonės perka ir sau, ir artimiesiems, pardavimai. Penai lietuviai nupirko loterijos bilietų už 140 milijonų litų, o tai triskart daugiau lėšų, nei sugebėjome paaukoti labdarai. Vienam suaugusiam mūsų šalies žmogui tenka apie 30 loterijos bilietų per metus. Tyrimai rodo, kad jų daugiausia išperka mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Beje, nors kalėdinis dovanų bumas, atrodytų, yra neišvengiamas, kone penktadalis rajonų gyventojų jų išvis neketina pirkti, o daugiausia apklaustųjų tam išleis iki 100 ar 200 litų. Tokių, kurie kalėdinėms dovanoms skirs daugiau nei tūkstantį litų, vos vienas procentas. Tuo tarpu Vakarų Europos valstybių gyventojai dovanoms vidutiniškai skirs po 300 eurų, pusę iš jų – vaikams.


Užklumpa netikėtai


„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė atskleidė kelerių metų mūsų šalyje atliktų tyrimų rezultatus, kurie gerokai skiriasi nuo užsienio šalių. Pasirodo, jog lietuvius Kalėdos kasmet užklumpa „netikėtai“, t. y. kalėdinių išlaidų jie neplanuoja ir pinigų iš anksto nesusitaupo. Sunkiam gruodžiui iš anksto ruošiasi tik vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys iš pensijos. Lyginant jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių planavimo įgūdžius finansų specialistams nuostabą kelia tai, kad mažas pajamas turinčios šeimos planuoja netgi mažiau. Užklupus kalėdinėms išlaidoms, jie linkę imti greituosius kreditus – tai civilizuotai pinigus tvarkančiam vakariečiui visiškai nepriimtina.

Pasak O. Bložienės, tokiais finansų planavimo „įgūdžiais“ mes labiausiai primename graikus ir rusus. O, pavyzdžiui, vokiečiai ir šveicarai Kalėdoms pradeda ruoštis jau prieš kelis mėnesius.


Nuostolis ekonomikai


Vakarų finansų specialistai teigia, kad Kalėdos – pats neefektyviausias laikas paskirstyti prekes ir paslaugas tarp vartotojų. Trečdalis europiečių pernai buvo nepatenkinti gauta kalėdine dovana, o tai – nuostolis ekonomikai. O. Bložienė šį faktą iliustravo pavyzdžiu, kai vyras iš žmonos gautą kalėdinę dovaną – megztinį su briedžio ragais – įkiša į giliausią spintos lentyną ir niekada jo neapsirengia. Taigi ekonomika šiuo atveju patiria 99 proc. nuostolį.

Nuostolių būtų kur kas mažiau, jei dovanotume tuos daiktus, kurie iš tiesų reikalingi. Ko gero, ne vienam mūsų teko gauti statulėlių su Kalėdų seneliais, eglutėmis ir pan., kurias, kaip ir tą megztinį su briedžio ragais, nukišome į tolimiausią kampą.

Tačiau tyrimai rodo, jog kalėdinis stalas lietuvių namuose šiemet turėtų būti turtingesnis nei pernai. Sumažėjo tokių, kurie vaišėms ketina išleisti mažiau nei 100 litų, o didžioji dalis tam ketina skirti 100–200 litų. Tiesa, bus ir tokių, kurie šventiniam maistui nepagailės daugiau nei 500 litų, panašiai tiek pat tautiečių neketina vaišėms išleisti nė lito. Šioje grupėje – turtingiausi šalies gyventojai, kurie dažniausiai šventes sutinka ne namuose, o egzotiškuose kraštuose arba slidinėdami kalnų kurortuose. Vakariečiai kalėdiniam stalui vidutiniškai skirs po 200 eurų. Dar apie 90 eurų jie ketina išleisti kalėdiniams kultūros renginiams.


Maistui – daugiau


Taigi lietuviai maistui, kaip visuomet, skirs didesnį dėmesį nei dovanoms. Tai ypač būdinga rajonų gyventojams. Finansų specialistams toks pasirinkimas nekelia nuostabos, nes ir kasdieniniame lietuvio biudžete išlaidos maistui sudaro bene didžiausią dalį.

Apie 30 proc. atlyginimo daugelis išleidžia maisto produktams. Turint omenyje, jog šiemet šventinis savaitgalis tęsis net 5 dienas, suvalgysime dar daugiau.

Vis dėlto liūdniausia, kad ne tik suvalgysime, bet ir išmesime... Kas antras lietuvis prisipažįsta, jog nuolatos išmeta maisto produktų. Tai rodo, jog mes nemokame planuoti išlaidų ir perkame, kas pakliūva, o ne tai, ko iš tiesų reikia.

Nors tiek šventinės vaišės, tiek išlaidos dovanoms Lietuvoje, palyginti su Vakarų šalimis, yra gana kuklios, tikrai nesame paskutiniai Europoje. Suprantama, mums dar toli iki didžiausiais išlaidautojais laikomų airių, kurie Kalėdoms planuoja išleisti po 1000 eurų.

Labiausiai išlaidas šiemet linkę mažinti graikai ir portugalai, o didinti – ukrainiečiai, lenkai, rusai ir vokiečiai. Tokie tyrimai atliekami jau 15 metų 18-oje šalių.

Kad mūsų šalies žmonėms Kalėdos taptų vis smagesne švente, Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė pataria labiau planuoti savo išlaidas ir nemėtyti pinigų nereikalingiems pirkiniams bei džiaugsmo neteikiančioms kalėdinėms dovanoms.

Svarbiausia – atsižvelgti į savo finansines galimybes, kad pošventinis laikas neatneštų daug galvos skausmo.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas