„Santaka“ / Vizitas Vokietijoje: panašūs apskričių užmojai, panašios problemos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-28 07:22

Dalinkitės:  


Vizitas Vokietijoje: panašūs apskričių užmojai, panašios problemos


Marijampolės apskrities viršininko administracijos delegacijos vizitas Vokietijoje buvo trumpas, todėl didelių apibendrinimų apie tai, ką pamatėme, daryti nedrįstume. Ir kažin, ar ką nors jais nustebintume: daugelis ekonomikos, pramonės, kultūros pasiekimų, daugybė įvairiausių naujovių būdingos ne tik Vokietijai ar kitai Europos Sąjungos senbuvei, bet ir mūsų valstybei. Tačiau maloniai stebino tenykščių žmonių sugebėjimas džiaugtis mažais dalykais, pozityvus požiūris, pagaliau – žmonių tarpusavio santykiai.

Vizito Burgenlando apskrityje metu VšĮ Marijampolės ligoninės direktorei Audronei Kuodienei ir Marijampolės apskrities vaikų globos namų direktorei Rasai Šalaševičienei buvo sudaryta atskira programa. Joms suteikta galimybė apsilankyti ne tik apskrities ligoninėse, bet ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Aplankytos dvi – Naumburgo (Naumburg) ir Caico (Zeitz) ligoninės, kurios iki 2004 m. funkcionavo kaip atskiros. Dabar jos sujungtos, tikintis geresnio materialinio aprūpinimo (tai pasiteisino), ir specializuotos, siekiant gydymo kokybės.

Jaunų gydytojų trūkumas – problema, egzistuojanti ne tik mažose Lietuvos miestelių ligoninėse. Ji tokia pat aktuali ir minėtose Vokietijos klinikose. Medicinos mokslus baigę specialistai mieliau renkasi didelių, o ne mažesnių miestų gydymo įstaigas.



Naumburgo miestelyje esantys Vaikų ir jaunimo globos namai priklauso „Caritas“ organizacijai. Dauguma darbuotojų, kaip ir Lietuvoje, – moterys. Vaikai (daugiausia iš asocialių šeimų) nuo 3 iki 18 m. gyvena grupėmis (iki 10 vaikų). Vienu metu pagal sudarytus grafikus su jais dirba auklėtojas ir auklėtojo padėjėjas. Jų išsilavinimas nebūtinai pedagoginis.

Viešnias iš Lietuvos globos namuose sutiko auklėtoja, kuri yra baigusi buhalterinės apskaitos mokslus. Auklėtojas čia ne tik ugdytojas, bet ir virėjas, skalbėjas, valytojas, psichologas ir net finansininkas. Kiekvienai grupei kas mėnesį yra patvirtinama atskira sąmata. Pavyzdžiui, 8 vaikų grupei mėnesiui visoms išlaidoms, pradedant mokymosi, baigiant asmens higienos priemonėmis ir maistu, skiriama 3,4 tūkst. eurų.

Vaikai gyvena įvairiai: ir po 2, ir po 3–4 kambaryje, bet ne daugiau. Kiekviena grupė turi savo skalbyklą, virtuvę, valgomąjį, poilsio kambarį, po keletą vonios kambarių. Šiuose namuose sudarytos sąlygos gyventi ir jaunoms mamoms (nepilnametės gyvena ir pačios rūpinasi savo vaikais). Didelis dėmesys skiriamas darbui su vaikų šeimomis nes dauguma čia gyvenančių vaikų turi tėvus. Su jomis palaikomas glaudus ryšys: tėvai kviečiami į globos namus, lankomasi jų namuose, bendraujama laiškais. Savaitgaliais, švenčių, atostogų dienomis beveik visi vaikai važiuoja į savo tėvų namus.



Vienas iš pagrindinių globos namų uždavinių – savarankiškumo ugdymas. Vaikai mokomi kepti, virti, skalbti, pirkti ir t.t. Čia, kaip įprasta ir mūsų, lietuviškuose, globos namuose, sudarytos sąlygos vaikų veiklai: dailės, muzikos, šokių, sporto, technologijų moko šių sričių specialistai.

Lankytasi specialiojoje mokykloje, kurioje ugdomi vaikai, turintys fizinę ar psichikos negalias. Naumburgo miestelyje yra specialios dirbtuvės, kur dirba neįgalūs žmonės (Marijampolėje panašią veiklą vykdo Socialinės pagalbos centro Darbo terapijos padalinys). Neįgalieji – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji, kasdien vežiojami „Caritas“ autobusais (į spec. mokyklą – 30 km spinduliu, o į dirbtuves – 60 km spinduliu). Toks rūpestis neįgaliaisiais labai palengvina šeimos gyvenimą. Čia įrengti terapijos, relaksacijos kambariai, baseinas. Specialieji pedagogai, įvairių sričių specialistai su neįgaliaisiais daug dirba individualiai. Pamokoje kartu dirba ir dalyko mokytojas, ir specialusis pedagogas.

Dirbtuvėse, prižiūrimi darbo vadovų, dirba apie 500 skirtingo amžiaus žmonių, turinčių įvairaus sudėtingumo negalias. Dirbtuvės suskirstytos į „cechus“, juose daugiausia gaminama pusgaminių, kurie toliau tiekiami įvairioms įmonėms, gamykloms. Likusioji dalis pagamintos produkcijos keliauja į prekybą, į muges. Už darbą mokamas atlyginimas, bet jis nėra didelis, kadangi neįgalieji dar gauna pašalpas.



Burgenlando apskrities viršininko administracija pasirūpino labdara mūsų apskrities vaikų globos namams bei ligoninei – į Marijampolę grįžo pilnas automobilis dovanų. Tačiau reikėjo pamatyti, su kokiu džiaugsmu lietuvaičiams vaikams dovanėles rinko Naumburgo specialiosios mokyklos ir globos namų vaikai bei auklėtojai! Riedučiai, kamuoliai, drabužiai ir žaislai kiek vėliau bus atvežti Marijampolėn. Didžiausią įspūdį paliko nuoširdus šių žmonių džiaugsmas, kad jie gali ką nors dovanoti kitiems. Ir dalijasi tuo iš visos širdies.



Daiva KLIMAVIČIENĖ

Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovė spaudai



Publikuota: 2006-01-28 07:22:23

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai