Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-20 08:46

---

Lietuvos vartotojų institutas pastaruoju metu sulaukia nemažai vartotojų klausimų apie genetiškai modifikuotą ir ekologišką maistą.

Klausimų apie genetiškai modifikuotą maistą analizė rodo dvi pagrindines tendencijas: neigiamą vartotojų požiūrį į jį ir nepakankamas žinias.

Kad vartotojų žinios apie genetiškai modifikuotą maistą yra menkos rodo ir Vyriausybės kanceliarijos užsakymu praeitų metų pabaigoje atlikto sociologinio tyrimo duomenys. 40 proc. apklaustų gyventojų apie genetiškai modifikuotus produktus nežino nieko, šiek tiek žino – 35 proc., vidutiniškai – 21 proc., daug – 3,6 proc.

Neigiamą vartotojų požiūrį lemia tai, kad iki šiol nėra ištirtas ir aiškus genetiškai modifikuotų produktų poveikis žmogaus sveikatai. Šį požiūrį stiprina ir tai, kad verslininkai maisto produktų etiketėse ne visada pateikia informaciją apie jiems pagaminti naudotus genetiškai modifikuotus produktus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikti patikrinimai tik patvirtino, kad verslininkai vengia atskleisti vartotojams, jog gaminant maistą yra naudojamos žaliavos, gautos iš genetiškai modifikuotų produktų. Pavyzdžiui, gaminant konditerinius gaminius nenurodoma, jog į juos dedamas margarinas, kurio sudėtyje yra aliejaus iš genetiškai modifikuotos sojos.

Nenurodžius, kad maisto produktuose yra genetiškai modifikuotų produktų, vartotojui ne tik atimama pasirinkimo teisė, bet ir kyla abejonių, kad tokių produktų rinkoje yra ir daugiau. Gal todėl pastaruoju metu padidėjo susidomėjimas ekologiškais produktais, kuriuos auginant negali būti naudojamos genetiškai modifikuotos sėklos, sintetinės cheminės medžiagos, o gaminiuose – sudedamosios dalys iš genetiškai modifikuotų produktų. Tačiau ir ekologiškų produktų srityje pakanka neaiškumų.

Lietuviški ekologiški produktai etiketėse žymimi sertifikavimo įstaigos EKOagros ženklu, kuris rodo kad produktas tikrai yra ekologiškas ir vartotojui negali kelti abejonių. Ekologiški produktai taip pat gali būti žymimi ES ekologiško produkto ženklu arba kitais ženklais, naudojamais ES valstybėse. Iš trečiųjų šalių į ES įvežamiems ekologiškiems produktams yra taikomos griežtos pripažinimo taisyklės ir kontrolė.

Vartotojų klausimai apie ekologišką maistą rodo, kad jie neskiria ekologiškų produktų nuo prekybos centruose parduodamų bio-produktų (biojogurtų, biogrietinės, biodešros).

Žodis „biologinis“ skirtingose šalyse ir kalbose reiškia skirtingus dalykus – kai kuriose valstybėse jis vartojamas ekologiškiems produktams žymėti, kai kuriais atvejais jis rodo, kad produkte yra tam tikrų gyvų mikroorganizmų, kai kam jis gali asocijuotis su biotechnologijomis – genetinėmis modifikacijomis. Nei biojogurtai, nei biogrietinės ar biodešros neturi ekologiško produkto sertifikato, ir nėra laikytini ekologiškais produktais.

Todėl naudojant žodelį bio- vartotojai gali būti klaidinami, jeigu nėra informuoti apie jo vartojimą skirtingose šalyse. Vartotojai taip pat neskiria ekologiškų nuo „natūraliais“ vadinamų produktų, kurie taip pat nėra tapatūs ekologiškiems. Didelės sumaišties įnešė ir neseniai pasirodęs naujas ženklas „Natūralus lietuviškas produktas“, kurio teisėtumu Lietuvos vartotojų institutas labai abejoja.

Dar viena vartotojų grupė tapatina ekologiškus produktus su ūkininkų ūkyje išaugintais produktais.

Vartotojų klausimų analizė parodė, kad jiems trūksta informacijos apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ženklinimą, kontrolės mechanizmą, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų produktų pateikimo į rinką, o taip pat apie ekologiškus produktus, jų vartojimo pranašumus.

Lietuvos vartotojų institutas mano, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio vartotojų švietimui, leidžiant įvairius leidinius, skatinant diskusijas masinėse informavimo priemonėse.



Zita ČEPONYTĖ

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---