„Santaka“ / Nužudytos mergaitės tėvas abejoja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-12-07 06:53

Dalinkitės:  


Vytautas Bražinskas netiki, kad dukrelę galėjo mirtinai sumušti jos motina.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Nužudytos mergaitės tėvas abejoja

Eglė KVIESULAITIENĖ

Trečiadienį Vilkaviškio kapinės amžinojo poilsio priglaudė tiek mažai gyvenimo džiaugsmo patyrusią pusantrų metukų Svajūnę. Tyrėjai dar aiškinasi, kas taip žiauriai smurtavo prieš mažą mergaitę. Mirusios dukrelės tėčiui atrodo, kad tikrasis kaltininkas dar nesuimtas.



Kūrė gyvenimą

Prie mažosios Svajūnės karsto tik su savo artimaisiais sėdėjęs Vytautas Bražinskas mintyse keikė tą dieną, kai sutiko savo dviejų dukrelių motiną Neringą. Jau kartą išsiskyrusi moteris turėjo sūnų iš pirmosios santuokos, tačiau jo neaugino. Vaikas augo pas močiutę.

Iki tol savų vaikų neturėjusiam Vytautui Neringa pagimdė dukrelę Eriką (mergaitės vardas pakeistas), kuriai dabar šešeri. Nors šeimos gyvenimas nesiklostė, pora gėrė ir pykosi, skyrėsi ir taikėsi, keitė gyvenimo draugus ir sugyventinius, Vytautas ir Neringa vis sueidavo. Iš pradžių jie turėjo kambarį vadinamajame bendrabutyje Vilniaus gatvėje, tačiau neįgalumą turinti Neringa, už savo teises mokėjusi kovoti visose institucijose, netrukus gavo socialinį būstą – butą viename Lauko gatvės daugiabučių. Jame apsigyveno drauge su Vytautu. Beje, vyras jau buvo teistas už smurtavimą. Po kelerių metų jiems gimė Svajūnė.



Pylėsi skundai

Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus specialistai neslėpė, kad tuomet, kai bute apsigyveno Neringa Šavelskienė, valdininkų kabinetų durys neužsidarydavo: nuolat eidavo kaimynai su žodiniais ir raštiškais skundais. Žmonės skundėsi, jog negali naktimis miegoti dėl nuolatinio triukšmo, sklindančio iš socialinio būsto. Iš buto girdėjosi riksmai, girtų kompanijų šėlsmas, dūžtančių stiklų garsai. Iškvietus policijos pareigūnus, triukšmas aptildavo. Toks Neringos ir jos draugų gyvenimo būdas pareigūnams nebuvo paslaptis.

V. Bražinskas įsitikinęs, kad dėl nesusiklosčiusio jų bendro gyvenimo kalta tik Neringa. Moteris mėgdavo linksmintis ne tik namuose. Ji turėjo aibes įvairaus plauko draugų, gyvenančių landynėmis virtusiuose namuose, dažnai ten nuklysdavo, vaikus palikusi draugių priežiūrai.



Mergaites paėmė

V. Bražinskas neslėpė, jog po tokių moters klajonių tarp poros kildavo konfliktų, o ypač tuomet, kai abiejų kraujas įkaisdavo nuo alkoholio. Visiems buvo aišku, kad tokioje aplinkoje, kurioje ramybės neturi net už sienų gyvenantys kaimynai, ne vieta augti dviem mažametėms mergaitėms. Todėl vos keturių mėnesių Svajūnė su penkerių metų sesute buvo išvežtos į globos namus. Tačiau valdiškoje įstaigoje mergaitės praleido tik penkis mėnesius.

Kai po vieno muštynėmis pasibaigusio barnio Vytautas teismo sprendimu turėjo išsikraustyti iš poros namų ir daugiau prie jų nesiartinti, Neringa vaikų teisėmis besirūpinančius pareigūnus įtikino, jog šeimos problemos baigėsi: smurtaujančio vyro namuose nebėra, tad mergaitės gali grįžti. Motina lankė dukras globos namuose, vežė joms dovanų, o kai susirgdavo, gulėdavo su jomis ligoninėje. Moteris atrodė esanti gera, mylinti motina.



Palikdavo draugams

Tuo tarpu Vytautas tvirtina, kad mergaites Neringa ir toliau palikdavo saugoti pavyzdingu elgesiu nepasižymintiems draugams bei draugėms. Būtent tada Neringa susidraugavo su tame pačiame daugiabutyje būstą nuomojusia jauna sugyventinių šeima. Pas juos moteris ne vienai valandai palikdavo mažąją Svajūnę, o mainais už paslaugą pasaugodavo draugų sūnelį. Būtent į šios poros (dabar gyvenančios Kapų gatvėje) namus lemtingą vakarą ir buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai.

Pasak V. Bražinsko, nei vaiko teisėmis besirūpinantys pareigūnai, nei socialinės darbuotojos nesigilino, kur dingsta mažamečių motina, – ši mokėdavo juos įtikinti. Vytautas mano, jog Neringai jis buvo reikalingas, tačiau socialinės darbuotojos nuolat kurstydavo, kad moteris atstumtų savo dukterų tėvą. Joms užkliūdavo, jei Vytautas užsukdavo į namus pasimatyti su Neringa ir dukrelėmis.



Nevykdė sprendimo

– O kaip aš neisiu, jei Neringa skambindavo ir prašydavo tai „pampersų“ atnešti, tai sakydavo maisto vaikams neturinti, – pasakojo mergaičių tėvas. – Aš labai mylėjau savo mergaites. Už tai, kad nevykdžiau teismo sprendimo, buvau dukart nuteistas administraciniu areštu. Kai įvyko ta nelaimė, kaip tik atlikau bausmę.

V. Bražinskas įsitikinęs, kad jei tąkart jis būtų buvęs namuose, šiandien Svajūnė būtų gyva. Vyras kaltina ir socialines darbuotojas, kurios privalėjo matyti, kas iš tiesų dedasi Neringos namuose. Pasak V. Bražinsko, kai kurios socialinės darbuotojos dirba „valdiškai“, vykdo „įstatymo raidę“, tačiau joms visai nerūpi vaikai ir jų jausmai.

Vytautas sakė negalįs suprasti auklėtojų elgesio tuo metu, kai šios į Svajūnės šermenis atvedė jos sesutę Eriką. Pamačiusi tėvą, mergaitė puolė jam į glėbį, tačiau tiek išgyvenimų pastaruoju metu patyrusį vaiką auklėtojos plėšte atplėšė – neva būti šalia vaiko V. Bražinskui draudžiama teismo sprendimu.



Įtaria sugėrovus

Nors vyras apie savo vaikų motiną gali pasakyti daug piktų žodžių, jis netiki, jog prieš Svajūnę būtų smurtavusi pati Neringa.

– Niekada nesu matęs, kad Neringa skriaustų savo mergaites, – sakė V. Bražinskas. – Svajūnė buvo labai prisirišusi prie mamos, visur iš paskos vaikščiodavo. Net būdama neblaivi, Neringa mergaičių tikrai netrankydavo. Kad galėjo lengvai suduoti, tikiu, bet kad rankas išnarintų, šonkaulius sulaužytų, galvą daužytų – šitaip tikrai negali būti.

V. Bražinskas įsitikinęs, jog Neringa kažką slepia. Galbūt ji nori apginti kažkurį iš savo sugėrovų, todėl neatskleidžia visos tiesos. Vyras pats tvirtina gavęs grasinančių žinučių iš nežinomų asmenų.

– Neteisinu Neringos – ji kalta, kad slėpė smurtą, nekvietė medikų. Gydytojai man sakė, jog akivaizdu, kad mergaitė buvo mušta ne vieną dieną. Įsivaizduoju, kokius skausmus vaikas kentė. Gal Neringa bijojo kam pasakyti, kad tik vėl neatimtų mergaičių, – svarstė V. Bražinskas.

Nusikaltimą tiriantys pareigūnai kol kas yra suėmę tik mergaitės motiną ir Svajūnę tą vakarą saugojusį Saulių A. Kitų įtariamųjų byloje nėra.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas