„Santaka“ / Veiklūs „kalniniai“ jau džiaugiasi parama

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-28 06:42

Dalinkitės:  


Vaidutė ir Albinas Kartavičiai, susidomėję Europos Sąjungos parama, ja naudotis paskatino ir kaimynus.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Veiklūs „kalniniai“ jau džiaugiasi parama

Birutė PAVLOVIENĖ

Keletas Girėnų kaimo ūkininkų prieš porą metų „susigundė“ teikti paraiškas gauti paramą pagal „Kaimo plėtros plano“ priemones ir šiuo metu jau džiaugiasi, kad žygis, kurio teko imtis, nenuėjo veltui.



Žvyras – ne javams

Girėnuose ūkininkaujančius Vaidutę ir Albiną Kartavičius, kaip ir kitus šioje kalvotoje žemėje gyvenančius žmones, lygumose įsikūrę kaimynai vadina „kalniniais“. „Ko jau ko, o kalvų ir žvyro mes tikrai turime iki soties“, – sakė Albinas.

Vyras dabartiniame 38 hektarų ūkyje atsakingas už augalininkystę ir techniką, nes jam, buvusiam vairuotojui, tai artimesnė sritis. Vaidutė, pagal specialybę zootechnikė, kolūkio laikais dirbo fermos vedėja. Todėl visiškai suprantama, kad pradėjus ūkininkauti šeimininkės žinioje atsidūrė gyvulininkystės sritis. „Ir namai“, – pridūrė guvi pašnekovė, pasakodama, jog didžiuliame ne gyvenvietėje, o jau vienkiemyje pertvarkos metais iškilusiame name darbo nestinga.

Pasak Albino, gero javų derliaus „ant žvyro“ neužauginsi. Todėl Kartavičiai jų sėja tik apie penkis hektarus. Pasisodina bulvių, užsiaugina runkelių. Visa kita – didžioji žemės dalis – pievos ir ganyklos. „Šiuo metu turime 23 galvijus, iš jų – 11 melžiamų karvių. Ko gero, Girėnuose mes jų laikome daugiausia“, – sakė Vaidutė.



Kaimynų „seimas“

Paprašyta papasakoti, kaip Girėnų ūkininkai „susigundė“ tapti kaime pirmaisiais, teikusiais paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą, V.Kartavičienė sakė, kad dėl to „kalta“ mūsų „Santaka“. „Kai 2004 metų rudenį joje perskaičiau straipsnį, kad baigiasi paraiškų teikimo terminai, ir vėliau jau gali nebūti pinigų, lyg žaibas trinktelėjo: tai ko mes snaudžiame?“ – kalbėjo girėniškė.

Pagauta entuziazmo, tada ji sukvietė pasitarti kaimynų „seimą“ – Romą ir Juozą Augustaičius, Romą Lukšį. Ir taip visi nusprendė, kad reikia lipti į „traukinį“, kuriuo važiuojant blogiau tikrai nebus.

Tarp smulkių ir vidutinių balansuojantys Girėnų ūkininkai paruošti paraiškas, verslo planus, sutvarkyti kitus dokumentus neieškojo pagalbininkų didelius pinigus už šias paslaugas plėšiančiose firmose. Susirado specialistę Bartninkų krašte. Kartavičiai pateikė paraiškas dviem paramos rūšims – „Standartų laikymasis“ („Pieno direktyva“) ir „Pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimo rėmimas“.

Vaidutė sakė, kad į pastarąją paramos rūšį galėjo pretenduoti ne visi. Viena iš sąlygų ribojo žemės kiekį – jos turėjo būti ne daugiau kaip 20 hektarų. „Aš tuo metu valdžiau dar tik 19,29 ha“, – sakė Albinas.



Planavimo sunkumai

Šeimininkas pasakojo, kad ilgiausiai užtruko, kol susirinko komercinius pasiūlymus.

Dėl jų važiavo į Kauno, ir į Alytaus firmas, ieškodami, kur ir už kiek pirks hidroforą, melžtuves, pieno šaldymo įrangą, stacionarų vakuumo įrenginį ir mobilų įrenginį su rezerviniu maitinimu. Mechanizuotai karves galės melžti ir ganiavos metu lauko aikštelėje.

Pagal „Standartų laikymosi“ („Pieno direktyvos“) paramos rūšį viską reikėjo suplanuoti dvejiems metams. Duodamos lėšos skaičiuojamos 8 karvių ūkiui, vienais ir kitais metais – po 7800 litų.

Pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimui penkerius metus kasmet skiriama po 1000 eurų. Viską, kas bus įsigyjama, reikia suplanuoti penkeriems metams į priekį, numatyti, ką konkrečiai pirksi kiekvienais metais. Albinas sakė, kad tokie reikalavimai – nevykęs Europos „išmislas“. Juk neįmanoma numatyti, kas ūkyje gali nutikti visai netikėtai.

Pavyzdžiui, atrodė, kad pernai traktoriui padangų dar nereikės, todėl jas pirkti numatė tik šiemet. O padangos iš rikuotės išėjo pernai, per šienavimo įkarštį. „Be padangų nevažiuosi, todėl pirkome nežiūrėdami plano grafikų, o ar sąskaitos bus pripažintos galiojančiomis – nežinome“, – kalbėjo A.Kartavičius.



Mažiems – nejuokinga

Tiems, kurių ūkių ar įmonių veiklos apimtys skaičiuojamos šimtais tūkstančių ar milijonais litų, parama, kuria džiaugiasi Girėnų „kalniniai“, gal atrodys juokinga. „Mes į jos pusę nespjauname“, – kalbėjo Vaidutė Kartavičienė.

Ji sakė, kad pernai pagal abi paramos rūšis gavo daugiau kaip 10 tūkstančių litų. Tokia pat suma priklausio ir šiemet. Iš viso pagal minėtas dvi paraiškas ūkininkai gaus daugiau kaip 30 tūkst. litų.

Ūkio šeimininkai vardijo, kad pernai įsigijo hidroforą, dvi italų gamybos melžtuves, vakuumo įrenginius, statybinių medžiagų. Šiemet už europines lėšas pirks pieno šaldymo įrangą.

Daug ko (atsarginių dalių traktoriams, statybinių medžiagų ir kt.) įsigis pagal restruktūrizuojamo ūkio rėmimo plano grafiką, išdėstytą likusiems ketveriems metams. Kartavičiai sakė, kad tikrintojų nesibijo, nes puikiai supranta, jog gaunamas lėšas galima panaudoti tik taip, kaip nurodyta verslo planuose. Priešingu atveju pinigus galima išieškoti teismo tvarka. Jei dabar sugalvotų pasitraukti iš prekinės gamybos, gautas lėšas irgi turėtų sugrąžinti.

Vaidutė sakė, kad ūkininkauti dar turi ir noro, ir jėgų. Dabar, kai karvių nereikia melžti rankomis, jau daug lengviau. Iš pradžių, žinoma, ne visoms lietuviškoms juodmargėms patiko šeimininkų rankas pakeitę tegul ir švelnūs itališki aparatai, kurių nepalyginti su kolūkinėse fermose naudotomis „tampyklėmis“. Ilgiausiai juos ignoravo tik viena pirmaveršė, „apdovanojusi“ spyriais ir mėlynėmis.



Domisi ir toliau

Kalbėdami apie ateities užmojus, Vaidutė ir Albinas sakė, kad svarbiausias klausimas, kam reikės palikti ūkį: sūnūs užaugo, sukūrė šeimas, gyvena Matlaukyje, turi savo užsiėmimus.

„Žemės ūkis mūsiškių netraukia“, – kalbėjo tėvai. Gal todėl ir didelių planų stambinti ūkį jie neturi. Karvių skaičių dar didins, bet ne daugiau kaip iki 13–14. Pernai pirko sausroms atsparios žolių sėklos ir užveisė naują 5 hektarų ganyklos plotą. Šiemet laukuose įsirengs melžimo aikštelę. Meistrų samdyti nereikės. Ūkyje apskritai daug ką padaro nagingos šeimininko rankos.

„Po to, kai pateikėme pirmas paraiškas, ėmėmė daugiau domėtis galimybėmis pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Turime apie keturis hektarus pelkių, kurių anksčiau nevertinome. Dabar už jų priežiūrą galima gauti neblogas išmokas, todėl jau irgi padavėme dokumentus šiai paramos rūšiai“, – sakė V.Kartavičienė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas