„Santaka“ / Senolę jaudina giminių skolos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-11-30 09:49

Dalinkitės:  


Ona Smilgienė sako, kad dabar jai nieko netrūksta, tačiau gyvenimą graužia mintys apie neatgautus pinigus.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Senolę jaudina giminių skolos

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vieniša likusi močiutė tapo giminių nesantaikos objektu. Solidaus amžiaus moteris dabar siekia tik vieno: atsiimti pinigus, kuriuos išdalijo giminaičiams.



Rėmė giminaičius

Keturkaimio kaime (Kybartų sen.) visą gyvenimą tvarkingai nugyvenusios Onos Smilgienės bėdos prasidėjo po to, kai prieš pusantrų metų mirė jos vyras Leonas. Vaikų neužgyvenusi pora koja kojon žengė 61-erius metus, vienas kitą palaikė ir džiaugsme, ir bėdoje. Todėl į amžinybę iškeliavus 81-erių Leonui, jau ir taip sveikatos bėdų kamuojama Onutė visai sukrito. Bandžiusią verstis savomis jėgomis moterį vieną dieną artimieji rado pargriuvusią prie lovos ir nebegalinčią atsikelti. Nuo tos akimirkos Onutė nevaikšto, o judėti gali tik stumiama invalido vežimėlyje.

Dar tuomet, kai buvo gyvas jos Leonas, abu pasišnekėdavo, kas būtų, jei kuris liktų vienas. Tuomet vyras sveikatos problemų turinčią savo moterį vis guosdavo, kad yra daug giminaičių, krikšto vaikų, kurie padėsią bėdos atveju. Juk abu, kai buvo dar stiprūs, augino gyvulius, yra padėję ne vienam giminaičiui, rėmę finansiškai, maloninę dovanomis. Geranoriškai dovanotos sumos siekdavusios ne kelias dešimtis, o tūkstančius litų.



Pritrūko šilumos

79-erių O. Smilgienė puikiai prisimena, kaip pati įsiprašė priimama pas Vilkaviškyje gyvenančią krikštaduktę Algimantą Vitkauskienę. Algima (taip giminės vadina Onutės sesers dukrą A. Vitkauskienę) sutiko priimti senolę ir ją globoti. Juolab kad Onutė atvažiavo ne tuščiomis, o atsivežė 8 tūkstančius litų, kuriuos nutarė paskirti krikšto dukros būstui ir ten įsirengti sau kambarį, kuriame gyvens, bei specialiai invalido poreikiams pritaikytą sanitarinį mazgą. Onutė sakė dėl to negalinti priekaištauti: gražūs bei patogūs buvo ir erdvus jos kambarys, ir „dušinė“. Tačiau dukterėčios namuose močiutei pritrūko ramybės bei dėmesio. Pasak senolės, ten ne tik nuolat krykštavo maža anūkė, lakstydavo ir lodavo šuo, bet ir skambėdavo muzika, lankydavosi draugai. Per dienas iš lovos nepajudanti Onutė jautėsi vieniša ir niekam nereikalinga. Bendravimo ir žmogiško jautrumo stokos „neatpirko“ net geros gyvenimo sąlygos.

Tačiau labiausiai senolę įžeidė tai, kad visus jos slaugai skirtus 800 litų per mėnesį pasiimdavusi giminaitė pareikalavo, jog Onutė maistą pirktųsi už savus pinigus.

– Iš savo pensijos turiu pirktis vaistus, sauskelnes, mokėti už kapų priežiūrą. Tai iš kur man tų pinigėlių viskam gali pakakti, juk pensija – tik 760 litų... – aimanavo O. Smilgienė.



Išvažiavo į kaimą

Po vieno iš konfliktų senolė paskambino Keturkaimyje gyvenančiai giminaitei ir paprašė ją išsivežti.

Virginija Nešukaitienė, pas kurią šiuo metu gyvena ligota senutė, sakė net nemaniusi, jog močiutės seserį teks globoti būtent jai. Nedideliame namelyje įsikūrusi V. Nešukaitienės šeima dar pati augina mokyklinio amžiaus vaikus, todėl vietos namuose tikrai ne per daug.

– Kai vasarą Onutė pradėjo man skambinti ir prašytis priimama, tikrai nemaniau, kad ji ketina pas mane gyventi, – pasakojo Virginija. – Maniau, jog nori sugrįžti į savo Keturkaimį trumpam pavasaroti, pakvėpuoti kaimo oru, atsipūsti nuo svetimuose namuose tvyrančios įtampos. Žinojome, kad pas Algimą podei sunku priprasti, kad jai ten negerai, paskambinusi nuolat verkdavo. Tačiau kai močiutė pasakė taip nebegyvensianti, o geriau išgersianti tablečių ir išvis pasitrauksianti, sėdome su vyru į mašiną ir išlėkėme į Vilkaviškį. Nuo to laiko Algima su mumis nebekalba – mano, jog mes dėl pinigų išsiviliojome močiutę į kaimą.



Senutę išnaudojo

Tiesa, drauge su ligota močiute į Nešukaičių namus parkeliavo ir slaugos pašalpa bei močiutės pensija. O. Smilgienė neslepia, kad už priežiūrą sumokanti ir šiai giminaitei. Juk nepaeinančią senutę tenka ir prausti, ir valgydinti, ir kasdieninės higienos reikalus sutvarkyti. Tačiau senolė jaučiasi gerai, mat ja rūpinasi ne tik Virginija, bet ir jos vyras, vaikai. Ne viską galinti valgyti močiutė džiaugiasi, kad jaunoji šeimininkė gamina skanų maistą, prisitaiko prie jos senatvinių užgaidų, randa laiko bendrauti, paguosti ir nuraminti.

Atrodytų, jog dabar Onutė galėtų laimingai leisti senatvės dienas. Tačiau moterį kankina rūpestis dėl pinigų. Kasdien močiutė žiūri į skolos lapelį, kuriuo grąžinti 5 tūkstančius litų įsipareigojo jos namelį pirkusi jauna giminaičių šeima. Dar 8 tūkstančiai litų liko investuoti į A. Vitkauskienės namus. Tuos pinigus senolė taip pat norėtų atsiimti.

O. Smilgienei graužia širdį ir tai, kad po Leono mirties giminaičiai, kurių turi ir iš savo, ir iš vyro pusės, iš jos namų tempė ką panorėję. Dingo patalynės komplektai ir antklodės, kilimai, televizoriai ir indai. Senutei netgi teko sumokėti šimtus litų už vieno giminaičio naudojamą internetą, nes vyras sudarė sutartį jos vardu. Pagalvojusi, jog visiems rūpi tik viena – kaip iš jos išpešti pinigų, senolė negali nesigraudinti. Didžiausią nerimą močiutei kelia tai, kad ji gali numirti taip ir neatgavusi visų skolų.



Skolų neneigia

Močiutė konsultavosi su teisininkais, pagalbos kreipėsi į žurnalistus, tačiau pinigų kol kas neatgavo.

– Aš juk neneigiu tų 8 tūkstančių litų, kuriuos turiu atiduoti podei, – sakė A. Vitkauskienė. – Betgi negaliu jų „nuplėšti nuo sienų“, į kurias pinigai buvo investuoti. Pati gaunu tik invalidumo pašalpą, tai iš kur galiu paimti tiek lėšų? Tikrai nemaniau, jog taip išeis. Tikėjausi, kad podė pas mane praleis likusias senatvės dienas. O matot kaip gavosi! Bet pažadėjau nuo Naujųjų metų kas mėnesį grąžinti po 500 litų, o pavasarį parduoti sodą ir atiduoti likusią skolą. Taip ir padarysiu. Todėl niekaip nesuprantu, kodėl močiutė visaip mane juodina, šmeižia. Čia tik Virginija ją kursto taip daryti...

Pirkę O. Smilgienės namą ir skolingi likę giminaičiai taip pat to neneigia. Skolos lapelyje jie įsipareigoję visą sumą grąžinti vėliausiai iki kitų metų vidurio. Taip ir ketina padaryti.

Gerai Onutę pažįstantys senieji keturkaimiečiai gaili ligotos senutės, kažkada dosniai savo pinigais šelpusios giminaičius. Tačiau dabar, kai pagalbos reikia jai pačiai, giminės dovanas seniai pamiršo. Ir iš gausios giminės vargiai atsirastų toks geraširdis, kuris priglaustų senolę savo namuose šiaip, be jokio atlygio ir naudos...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas