„Santaka“ / Vilkaviškiečių ūkininkų gretos – gausiausios

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-25 17:04

Dalinkitės:  


Algirdas Pilipavičius žemdirbiams linkėjo, kad šie metai nebūtų blogesni nei pernykščiai.

Autorės nuotr.


Vilkaviškiečių ūkininkų gretos – gausiausios

Birutė PAVLOVIENĖ

Apie ūkininkaujantį rajono kaimą kalbamės su Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju Algirdu PILIPAVIČIUMI.



Aukščiausios pozicijos

– Kiek šiuo metu turime ūkininkų?

– Ūkininko ūkio registre įsiregistravę 3300, Žemės ūkio ir kaimo valdų registre – 7400 ūkininkų. Ūkininko ūkio registro, į kurį įrašomas fizinio asmens žemės kiekis, dokumentas reikalingas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti dyzelinius degalus.

Neįsiregistravęs Žemės ūkio ir kaimo valdų registre ūkininkas negali pretenduoti į jokią Europos Sąjungos paramą.

Pagal Ūkininko ūkio registro dalyvių skaičių mūsų rajonas Lietuvoje yra pirmoje vietoje, pagal ūkininkų skaičių valdų registre – trečioje.

– Ar keičiasi ūkininkų skaičius šiuose registruose?

– 2004 metais Ūkininko ūkio registre buvo 2800 ūkininkų. Tai 500 mažiau nei pernai. Atvirkščią procesą stebime Žemės ūkio ir kaimo valdų registre: 2004 metais jame buvo įsiregistravę 8220 ūkininkų arba 820 daugiau nei pernai. Besiregistruojančių Ūkininko ūkio registre daugėja, nes visiems aktualu gauti pigesnių dyzelinių degalų. Žemės ūkio ir kaimo valdų registre ūkininkų skaičius mažėja dėl kelių objektyvių priežasčių. Vyresnio amžiaus žemdirbiai, pasinaudodami Europos Sąjungos parama, pasitraukia iš prekinės gamybos, ir jie daugiau negalės pretenduoti į Europos Sąjungos paramą. Be to, 2004 metais galiojo nuostata, jog galėjo būti kelios valdos. Pavyzdžiui, žmona buvo įregistravusi savo valdą, kurioje buvo karvės, vyro įregistruotai valdai priklausė pieno kvota ir pan. 2005 metais viskas turėjo būti sukoncentruota vienoje valdoje.



Ūkiai stambėja

– Šalyje dominuoja smulkus ūkis. Gal Vilkaviškio rajone yra kitaip?

– Aišku, kad ne. Bet ūkių dydis kinta. 2003 metais vidutinis mūsų rajono ūkininko žemės plotas buvo 7,3 hektaro, 2004 metais – 11,2, pernai – 12,4 hektaro. Lietuvoje ūkio vidurkis – 12,2 ha.

– Koks atotrūkis tarp smulkiųjų ir didžiųjų?

– Stambiausias mūsų rajono ūkininkas Julius Mickevičius valdo apie 900 hektarų.

Žinoma, ne visa žemė yra nuosava, nes jos kiekis ribojamas: fiziniam asmeniui nuosavybės teise leidžiama turėti 300 hektarų, žemės ūkio bendrovėms – 2000 ha.

– Ar mūsų rajone yra ūkininkų, turinčių 300 hektarų nuosavos žemės?

– Aš tokio nežinau.

Be minėto J.Mickevičiaus, kiti didžiausi ūkininkai – Arūnas Maksvytis, Sigitas Žilinskas,Vincas Mačiulis, Kazimieras Venckus – rajone valdo 460–700 hektarų žemės, kuri taip pat ne visa nuosava. Tarp šimto stambiausių mūsų ūkininkų mažiausias jų valdomas žemės plotas – 91 hektaras.

– Jūsų nuomone, kam sunkiau: turinčiam keletą ar šimtus hektarų?

– Negalėčiau rasti tokių svarstyklių, kad pasverčiau, kuriam – sunkiau, kuriam – lengviau. Kiekvienas atvejis – individualus, priklausantis nuo žmogaus, jo pasiruošimo, charakterio, gabumų.

– Kaip būtų galima vertinti mūsų žemdirbių pasiruošimą ūkininkauti?

– Ši sąvoka labai plati, apimanti mokslo žinias, diplomus, praktinę patirtį. Nemažai Lietuvos ūkininkų turi pradinį išsilavinimą ir tik 4 procentai – aukštąjį. Manyčiau, kad ir mūsų rajone situacija yra panaši. Bet daugybė pavyzdžių rodo, jog gerai ūkininkauti galima turint vien gyvenimo praktikos „diplomą“. Jeigu pažiūrėsime į mūsų didžiažemių šimtuko sąrašą, matysime, kad daugelis iš jų įgiję aukštąjį žemės ūkio mokslų srities išsilavinimą.



Dominuoja augalininkystė

– Apibūdinkite ūkininkavimo kryptis, perspektyvas.

– Rajone dominuoja augalininkystė: maistiniai kviečiai, cukriniai runkeliai ir rapsai. Grūdininkystė labai aiškių perspektyvų neturi. Prieš septynerius metus už toną grūdų žemdirbiai gaudavo 700 litų. Pernai už toną maistinių grūdų vidutiniškai mokėjo 320 litų, už toną pašarinių – 260 Lt. Bet šiuo metu kainos stabilizavosi. Jos svyruos, bet trijų šimtų litų zonoje, matyt, išliks. Su tokia kaina ūkininkai jau susitaikė, ir tie, kurie sėja 50 ha ir daugiau javų, vienokį ar kitokį pelną gauna. Todėl grūdus mūsų žemdirbiai augino ir augins, nes kaip nesėti javų Suvalkijoje. Jų plotai po truputį didėja. Pernai buvo deklaruota 18,6 tūkst. ha vasarinių ir 20,6 tūkst. ha žieminių javų.

– Vis dažniau girdisi, kad „juodos dienos“ artinasi cukrinių runkelių augintojams.

– Iki šiol cukriniai runkeliai buvo pelningiausia kultūra. Rentabilumas svyravo tarp 20 ir 40 proc. Apie cukrinių runkelių perspektyvą šiandien reikia kalbėti remiantis tuo, ką reglamentuoja įvairūs dokumentai, ES veiklos norminiai aktai ir kt. Tikėtina, jog Lietuvoje liks vienas cukrinių runkelių perdirbėjas – „Danisco Sugar“. Jeigu taip atsitiks, aišku, jog bus siekiama augintojų zoną turėti kuo arčiau perdirbimo įmonių: Kėdainių, Panevėžio.

Tada neliks punkto Pilviškiuose. Apskritai tikriausiai išliks tik Kėdainių fabrikas, nes ten įdiegtos naujausios technologijos. Manyčiau, kad svarstymų stadijoje yra klausimas, kokią ateitį pasirinkti Marijampolės cukraus fabriko savininkams. Fabriko likvidavimo atveju jie gautų dideles Europos Sąjungos išmokas. Mano žiniomis, maždaug dviejų metų pelną.

Kodėl nesurizikuoti? Juk visi mato: Pasaulinė prekybos organizacija „spaudžia“ Europos Sąjungą, ši daro nuolaidas, ir ateityje cukraus pramonės apimtys Lietuvoje mažės. Bet gal kol kas sakykime, jog tai tėra mano pamąstymai. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime. Rajone cukrinių runkelių plotai jau mąžta. 2004 metais buvo auginama 2160 hektarų, pernai – 1888 ha. Augintojai analizuoja šio savo verslo galimybes. Juk nuo 2007 metų numatomos ir vis mažėsiančios cukrinių runkelių supirkimo kainos.

– Kur išeitis? Daugiau mūsų rajono žemdirbiams sėti rapsų?

– Kai už toną mokama 600–650 litų, tai nėra labai pelninga, bet jei kainos šiais metais pakils iki 720 litų, tada rapsus auginti jau bus tikrai verta. Prognozuoju, kad mūsų rajone šios techninės kultūros plotai didės. Žymiai išsiplės ne tik dėl to, kad mažiau bus auginama cukrinių runkelių. Rapsai – geras priešsėlis javams. Rapsus superka prie Vilkaviškio įsikūręs grūdų centras „Linas ir viza“. Priešingoje kelio pusėje, senojo cukrinių runkelių punkto teritorijoje, „Arvi“ firma stato rapsų spaudyklą.

– Aktualus klausimas – melioracija.

– Kiekvienais metais iš valstybės biudžeto rajonas tam gaudavo apie 1,1 milijono litų.

Tai – tikslinės lėšos, naudojamos tvarkyti, rekonstruoti drenažo sistemas, melioracijos griovius. Šių darbų vykdymo tvarka pasikeitusi. Anksčiau užtekdavo parašyti prašymą, ir melioratoriai jau važiuodavo šalinti defektų. Dabar geriausiu atveju tai bus daroma po metų. Taip pat nustatyta, kuriais atvejais ūkininkas turi skirti ir savo lėšų. Šiemet melioracijos srities poreikiams rajonas gauna 1,6 milijono litų. Deja, kalkinimo darbams lėšų nenumatyta, o vilkaviškiečiams tai labai svarbu, nes apie 20 procentų dirvų yra per rūgščios ir jose gaunamas mažesnis derlius.



Startuota vėliau

– Ką galima pasakyti apie vilkaviškiečių pozicijas gyvulininkystės srityje?

– Pagal augalininkystės produkcijos gamybą Lietuvoje esame vieni iš lyderių, nes ši sritis ūkininkaujantiems gerose žemėse buvo patikimesnė. Gyvulininkystėje startavome keliais metais vėliau. Pieno, mėsinių galvijų ūkis aktyviau vystėsi Rytų Lietuvoje.

– Kiek ir ko laiko mūsų rajono gyvulių augintojai?

– Pernai jie turėjo 13540 karvių (melžiamų ir žindenių). 2004 metais jų buvo 13800.

Sumažėjęs ir bendras galvijų skaičius: nuo 32400 užpernai iki 29000 pernai. Kiaulių 2004 metais buvo laikoma 54320, pernai – 52130. Daugiau kaip pusė jų auginama UAB „System“, buvusiame Balčiūnų, komplekse. 100 ir daugiau kiaulių rajone laiko 43 augintojai.

– Kokio stambumo yra pieno ūkiai?

– Mokslininkai paskaičiavę, kad pelnas prasideda nuo 15 karvių, bet, manoma, kad jų turi būti bent 30.

– Vadinasi, tie kurie laiko mažiau...

– ...Apsidžiaugia savo darbu: kiek įdeda, tiek gauna. Išeitis – ieškoti galimybių plėsti ūkį. Mūsų rajone yra 4400 pieno kvotų turėtojų. Jų kvota – 46700 tonų. Didžiausias pieno ūkis yra Patilčių žemės ūkio bendrovėje, laikančioje 125 karves. Beje, tai – viena iš dviejų rajone veikiančių bendrovių. Tarp ūkininkų praėjusių metų pabaigoje daugiausia – 75 karves – turėjo Alfonsas Sigitas Čemerka, Albinas Brazaitis – 66, Arvydas Šlivinskas – 61 karvę.

– Kokie produktyvumo rodikliai?

– Daugiausia – 10493 kg pieno – davė aštuntoje vietoje pagal laikomų karvių skaičių esančio ūkininko Albino Šneiderio karvė „Širšė“. Pagal bendrą produktyvumą pirmavo Onutės Čepauskienės ūkis, kuriame iš karvės vidutiniškai per metus primelžta 7454 kg. Juozo Česnavičiaus karvės davė po 7450 kg, Julijos Zaveckienės – po 7412 kg pieno.



Milijonų vaizdas

– Neseniai skyriaus pasitarime buvo vardijama milijonais litų skaičiuojamos tiesioginės išmokos, kurias rajono žemdirbiai gavo arba gaus už pasėlius, pieną ir t.t.

– Apie milijonus siūlyčiau kalbėti vėliau. Prieš tai turėtume pasigilinti į kai kuriuos kitus dalykus. Už deklaruotų pasėlių hektarą ūkininkas vidutiniškai gauna 300 litų tiesioginę išmoką, už 1 kg parduoto kvotinio pieno – 5 centus. Bet prieš 2–3 metus žemės hektaro nuoma buvo 50–150 litų. Dabar savininkai, išnuomodami didesnius sklypus, prašo 200–300 litų. Grūdų kainos, kaip jau minėjau, krito nuo 700 iki 300 Lt. Dyzelinių degalų kaina (jau nežinia nė nuo kiek) pakilo iki daugiau kaip dviejų litų. Salietra prieš trejus metus kainavo 300 litų (už toną), dabar – 720 Lt. Kai štai taip kalbėsime, susidarys kitoks vaizdas ir apie milijonus, kurie skiriami žemdirbiams. Didžioji tiesioginių išmokų dalis atitenka savininkams, nuomojantiems žemę.

Aišku, kad Europos Sąjungos parama nėra nereikšminga. „Kas į kišenę, tas ne iš jos“, – pasakys bet kuris suvalkietis. Pavyzdžiui, vien už žemės naudmenas ir pasėlius, kuriuos pernai deklaravo 6380 ūkininkų, rajono žemdirbiai gaus apie 19 milijonų litų tiesioginių išmokų. Reikia pasakyti, jog įvairią paramą žemės ūkis gauna ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir iš nacionalinio šalies biudžeto. Jau ketvirti metai po 150 tūkstančių žemės ūkio rėmimo programai skiria rajono savivaldybės Taryba. Be to, kai kurių socialinių grupių ūkininkus ji atleidžia nuo valstybinės žemės nuomos ir žemės mokesčio. Per metus tai sudaro apie 700 tūkstančių litų.

– Kaip aktyviai žemdirbiai teikia paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą pagal Kaimo plėtros plano ir Bendrojo programavimo dokumento priemones?

– Pagal Kaimo plėtros plano priemones vilkaviškiečiai iš viso pateikė 1560 paraiškų.

Dėl ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos – 434. Pusė iš jų autorizuota, t.y. patvirtinta, ir jau išmokėta 1,5 mln. litų. Mažiau ūkininkauti palankių vietovių, kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai, priemonei remti pateiktos 832 paraiškos. Kol kas patvirtinta 18 proc., išmokėta 226 tūkst. litų. Pagal „Agrarinės aplinkosaugos“ priemonę pateikta 36 paraiškos, nepatvirtinta nė viena. Dėl pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimo pateiktos 77 paraiškos, patvirtinta 12 proc., išmokėta 31 tūkst. Lt. Pagal „Standartų laikymosi“ priemonę pateikta 175 paraiškos. Patvirtinta 28 proc., išmokėta 661 tūkst. Lt. Pagal Bendrojo programavimo dokumento priemones mūsų rajono žemdirbiai pateikę 66 paraiškas. Bet iš 10 pozicijų mes figūruojame tik keturiose. Daugiausia paraiškų (30) pateikta dėl paramos jauniesiems ūkininkams, 29 – dėl investicijų į žemės ūkio valdas.



Parama kaimui – nauji specialistai

– Šį mėnesį Žemės ūkio skyrius pasipildė specialistais, dirbančiais seniūnijose. Kokias viltis dedate į juos?

– Pirmiausia labai gerai, kad tokie specialistai pagaliau yra. Vyriausybė priėmė nutarimą įsteigti šiuos etatus visoje šalyje ir juos išlaikyti iš valstybės biudžeto. Kaimo žmonėms kiekvienu atveju nereikės važiuoti į rajono centrą. Šie specialistai vietoje konsultuos visais žemės ūkio klausimais. Pagrindinis jų darbas bus tikslinti valdų registrą, tvarkyti pasėlių deklaravimo, pieno kvotų (gavimo, keitimo, atsisakymo) dokumentus ir kt. Į seniūnijos specialistą kreipęsis žmogus pareikš, išsakys, užrašys savo valią, ir tolesniu dokumentų „vaikščiojimu“ interesantui nereikės rūpintis. Tai darys seniūnijų specialistai kartu su rajono centre dirbančiais Žemės ūkio skyriaus darbuotojais.

– Susitikdamas su kitų rajonų kolegomis tikriausiai aptarinėjate darbų apimtis, darbo sąlygas.

– Darbo krūviai, turint mintyje gausesnį nei kituose rajonuose ūkininkų, deklarantų, kitų respondentų skaičių, mūsų skyriaus specialistams iš tiesų dideli. Bet pats darbas neišsekina, nes jis teikia malonumą, kad galime padėti žmogui. Pagrindinė bėda – dar vis neišgyvendinti „vajai“, kuomet Nacionalinė mokėjimo agentūra ar Žemės ūkio ministerija nustato nerealius terminus atlikti vieną ar kitą užduotį, patikslinti duomenis, ištaisyti klaidas deklaracijose, pieno kvotų, gyvulių pardavimo ar kituose dokumentuose. Kiekvienu atveju būtina susitikti su ūkininku, kurio dokumentuose padarytos klaidos.

Raštų, kur pažeidus atsakymų terminus, kentės ūkininko piniginė, gauname šimtus.

Bet noriu pridurti, kad mūsų rajono Žemės ūkio skyriui, kaip ir kitiems skyriams, Savivaldybės administracija sudariusi geras darbo sąlygas. Ne vieno rajono žemės ūkio skyrių ir net kai kurie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai mums gali tik pavydėti: kiekvienas mūsų skyriaus specialistas turi atskirą darbo kabinetą, asmeninį kompiuterį.

Neabejojame, kad seniūnijose dirbantys specialistai irgi įsikurs taip, kad turėtų geras sąlygas atlikti savo pareigas.

Baigdamas pokalbį visiems rajono žemdirbiams linkiu, kad šie metai nebūtų blogesni nei pernykščiai, kad nevargintų nei sausros, nei liūtys, kad nieko nebūtų nei per daug, nei per mažai. Visiems – geros sveikatos ir geros nuotaikos.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas