Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-24 08:37

---

V.Markūnas savo parodą surengė po dvejų metų pertraukos.

Autorės nuotr.

Po ilgos pertraukos, sekmadienio popietę, į „Širvintos“ viešbučio fojė rinkosi dailininko Vlado Markūno draugai. Čia menininkas po dvejų metų pertraukos pristatė savo darbų parodą „Dainuojantys vaikai“. „Dainų dainelės“ konkurso dalyvių eskizus V.Markūnas piešė koncerto metu, kol dainorėliai rodė savo programą.

Atšventė ir savo gimtadienį

Nors apie renginį buvo skelbta spaudoje, smalsuolių buvo nedaug. „Dainuojančių vaikų“ paroda visą mėnesį kabos viešbučio fojė. Vėliau darbus bus galima nusipirkti.

Ateities planuose – Vlado Markūno pieštų atvirukų leidimas.

Parodos atidarymo dieną dailininkas šventė savo 42-ąjį gimtadienį. Taigi prie žvakių, ramiai smilkstant aromatingiems smilkalams savo darbų fone jam dar teko išklausyti draugų sveikinimus ir gauti dovanų.

Kaip pasakojo V.Markūnas, jis nemėgsta tradicinių gimtadienių, kai reikia linksminti ir aptarnauti svečius. Šią dieną menininkas linkęs atšvęsti netradiciškai ir paprastai nieko neplanuoja.



Kultūrinio gyvenimo metraštininkas

Vladas turi dailininko apipavidalintojo specialybę, bet nuolatinio darbo neturi. Jis gyvena iš atsitiktinių užsakymų. Beveik visada jį galima išvysti įvairiuose renginiuose, piešiantį tiek dalyvių, tiek žiūrovų eskizus. Tad V.Markūną būtų galima vadinti Vilkaviškio kultūrinio gyvenimo metraštininku.

Pasak Vlado, jam labiau prie širdies būtų dirbti rytietišku stiliumi parengtų mankštų treneriu, o laisvalaikiu piešti tai, kas patinka. Mat vyriškis jau seniai užsiiminėja įvairiais pratimais. Kaimynai priprato jį matyti laukuose, prie daugiaaukščio namo, išdarinėjantį įvairiausias figūras. Tik jo idėjos, atrodo, nelabai kam reikalingos.

Vilkaviškietis buvo užsidegęs ir kitus treniruoti nemokamai, bet niekas mieste nesutiko jam duoti patalpų. Pasirodo, rūpestis miestiečių sveikata yra niekam nereikalingas užsiėmimas. Tačiau kažkodėl į Marijampolėje vykustančius jogos kursus vilkaviškiečiai važiuoja ir moka už tai pinigus...



Parodų rengimas vargina

Paklaustas, kodėl dvejus metus nerengė parodų, Vladas prisipažino, kad niekas jų neprašė. Ir šią surengė savo iniciatyva, išsikaulijęs kampą viešbutyje. Čia anksčiau kabojo kiti jo darbai. Pasak Vlado, iš pažiūros atrodo, kad jo darbai niekam nereikalingi, tik kai susirengi juos nukabinti, visi prašo dar palikti, nes ten jie labai tinkantys...

Anot dailininko, „Širvintos“ viešbučio patalpos parodoms labai tinkamos. Čia ir miesto centras, ir aplinka neįpareigojanti.

Visus eksponuojamus darbus pats menininkas vertina kaip vieną rimtą paveikslą. Pasak jo, eskizų įrėminimas ir pakabinimas atėmė daugiau laiko negu jų piešimas.

Anksčiau Vladas savo piešinių parodas yra rengęs ir Savivaldybės koridoriuose, ir mokyklose. Iš vienos mokymo įstaigos vilkaviškietis sakė savo darbus pasiėmęs... apspjaudytus.

„Va, ir dalyk žmonėms meną veltui. Nevertina“, – atsiduso pašnekovas.



Nesistebi vadinamas keistuoliu

Nenusimena V.Markūnas dėl to, kad nepripažintas, kad vadinamas keistuoliu. Jis gerai žino patarlę, kad savame kieme pranašu nebūsi, o išsikelti kol kas niekur nesiruošia.

„Tik sumanyk pasijudinti iš Vilkaviškio, tai pradės kalbinti, apgailestauti, kad neliks tokio žmogaus“, – šypsojosi į ūsą menininkas.

Ir tikrai. Vilkaviškiečiai jau priprato prie jo įdomios išvaizdos, ne pagal amžių jaunatviško elgesio ir netikėčiausių idėjų.

Nors draugai per gimtadienį jam linkėjo nusikirpti plaukus, Vladas sakė ir taip gerai besijaučiąs. Nors, kas žino, ką sugalvos rytoj.

Po keleto dienų dailininkas važiuos į Druskininkus ir bus sanatorijoje su sesers sūnumi. Ten jis praleis visą mėnesį. Žada nenumesti pieštuko ir popieriaus, nes tikisi, kad sanatorijoje bus proga palavinti ranką.

Savotišku miesto simboliu tapęs žmogus savo gyvenimu lyg ir patenkintas. Nors kartais, anot jo, jaučiasi vienišas. Ypač tada, kai vakare norisi išlieti menininko sielą ir ne visada patogu trukdyti draugus, kurie turi savo gyvenimą.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---