„Santaka“ / Vaiduoklių šventė Amerikoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-11-12 07:27

Dalinkitės:  


Angelė Zaveckienė su savo anūke Sofija prie kaimynų namo dekoracijų Helovino vakarą.

Vaiduoklių šventė Amerikoje

Esu vilkaviškietė, šiuo metu besisvečiuojanti Jungtinėse Amerikos Valstijose pas savo dukras.

Mano dvi dukterys jau seniai gyvena Hjustono mieste, Teksaso valstijoje. Vyriausioji Aurelija atvyko į šį miestą prieš aštuonerius metus, kartu su savo vyru laimėjusi žaliąją kortą. Kita dukra Lilija čia gyvena jau vienuolika metų, yra baigusi Hjustono universitetą. Aš atskridau padėti prižiūrėti savo vyresniajai dukrai pirmąjį vaikelį – mano anūkę Sofiją.

Turėdami laisvo laiko bei savaitgaliais mes labai daug važinėjame, dukros stengiasi parodyti man kuo daugiau Amerikos gyvenimo. Man patinka domėtis viskuo, kas dar nepatirta, nežinoma, todėl nauji potyriai labai traukia. Dažnai savo įspūdžius aš aprašau laiškuose ir siunčiu juos giminaičiams. Nusprendžiau keletu minčių pasidalyti ir su „Santakos“ skaitytojais.



Hjustono lietuviai kasmet rengia įvairius susitikimus, organizuoja bendras šventes. Į jas susirinkę tautiečiai noriai bendrauja tarpusavyje, dalijasi gyvenimo Amerikoje patirtimi, džiaugiasi vieni kitais. Viename iš šių susitikimų – Helovine, arba Vaiduoklių šventėje – teko dalyvauti ir man.

JAV tai yra visų vėlių prisikėlimo ir lankymosi pas gyvuosius metas. Žmonės turi papirkti šiuos klaidžiojančius vaiduoklius, kad jie nedarytų nieko pikta gyviesiems.

Noriu papasakoti, kaip ši diena pažymima eilinių vidurinės klasės amerikiečių, gyvenančių tipinių nuosavų namų kvartale, pastatytame maždaug prieš 3–5 metus. Būtent čia mano dukters šeima, kaip ir kiti gyventojai, įsikėlė neseniai, todėl vieni kitų dar beveik nepažįsta, nebent tik artimiausius savo namo kaimynus.

Laukiant Helovino, kai kurių namų aplinka jau prieš porą savaičių buvo dekoruojama specialia atributika: dirbtiniais voratinkliais, vorais, vaiduokliais, griaučiais, apleistų kapinių imitacija, paslaptingais žibintais, iš po žemių lendančiais zombiais ir kitais panašiais baugią nuotaiką keliančiais simboliais.

Pats pagrindinis Helovino veiksmas vyksta spalio 31-osios vakare, vos tik prasidedant pirmoms sutemoms. Tie žmonės, kurie neturi vaikų, arba vienas iš mažamečių vaikų tėvų, likęs namuose, prie savo namo uždega šviesas ir esant geram orui dažniausiai atsisėda prie įėjimo. Greta būna padėtas didelis dubuo ar moliūgo tipo pintinė, pilna saldainių. Taip yra laukiama lankytojų, kurių tikrai bus, nes į gatves pasipila būriai persirengėlių. Daugiausia – tai tėvų lydimi maži vaikai su pasakų personažų kostiumais. Be palydovų vaikšto tik vyresni paaugliai, kurie persirengia zombiais ar vampyrais.

Pūstomis suknutėmis pasipuošusių princesių ir fėjų, mažųjų „voražmogių“, „supermenų“, vaiduoklių, raganų, angelų ir velniukų itin gausu. Atėję į svečius, visi jie labai draugiškai paklausia, ką renkiesi: pokštą ar saldainį. Papildę savo krepšelį saldumynais persirengėliai padėkoja ir keliauja prie kito namo. Jeigu gyventojai yra namuose, juose dega šviesa, bet niekas neatidaro durų ir neduoda saldainių, vaiduokliai gali iškrėsti pokštą. Populiariausias iš jų – tualetiniu popieriumi apmėtyti prie namo augančius medžius, iš kurių vėliau išrinkti visus popieriaus draiskalus būna ne taip jau ir paprasta. Mūsų kvartale nematėme nė vieno taip „papuošto“ medžio, todėl arba visi gyventojai buvo dosnūs, arba vaiduokliai buvo geranoriški.

Kai saldainių dalytojai sueina į savo namus ir užgesina prie durų šviesas, tai reiškia, kad baigėsi lauktuvės ir šeimininkai daugiau nebeturi ko duoti. Paprastai visiems persirengėliams duodama tik po vieną saldainį, tačiau, nepaisant to, per vakarą išdalijama net iki 10 kg saldumynų.

Šios šventės metu mažieji persirengėliai jaučiasi ypač drąsūs, reikšmingi ir laukiami. Suaugusiesiems taip pat smagu vaikščioti ratais po visą kvartalą, kuriame pilna žmonių, stebėti būrelius laimingų vaikų. Tą naktį žmones apima visuotinis pakilimas, džiaugsminga nuotaika.

Svarbiausia, jog per Heloviną niekas nevartoja jokio alkoholio, todėl nekyla bereikalingo triukšmo. Aplink – vien tik saldainiai ir persirengę vaikai.

Mano dukters šeima taip pat išdalijo didžiulį krepšį saldumynų, o jam pasibaigus patys ėjome „saldainiauti“. Tiesa, pririnkti pavyko kur kas mažiau nei išdalyti. Vis dėlto buvo taip gera vaikštinėti puikiu oru apšviestomis ramiomis gatvėmis ir šypsotis praeinantiems žmonėms.

Štai tokia yra ta amerikietiška Helovino šventė – ne su gedulu, žvakėmis, bet su saldainiais ir džiaugsmu. Pabuvusi kitokioje aplinkoje net nebežinau, kas yra geriau: ar visuotinis parodomasis vos ne vienos dienos per metus kapinių puošimas ir žvakių gausa, ar nuoširdus džiaugsmas vaišinant svetimus vaikus ir santūrus pasišaipymas iš gyvuosius gąsdinančių vėlių bei vaiduoklių. Kartais atrodo, kad džiaugsmas turėtų būti visuotinis, o liūdesys – asmeniškas, be reklamų. Aišku, ne veltui mus vadina šiauriečiais, kuriems santūrumas yra tiesiog įgimtas, todėl daugeliui iš mūsų Vėlinės yra priimtinesnės nei vaiduoklių šventė. Vis dėlto nenustebčiau, jei šiltėjantis klimatas ir naujos patirtys emigracijoje pakeistų ir lietuvių veidus, atgaivintų juose šypsenas.



Angelė ZAVECKIENĖ



Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas