„Santaka“ / „Pralaimėjimą laikau laimėjimu“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-11-12 07:22

Dalinkitės:  


Dainuoti mėgstantis Rimvydas Žiemys šiuo savo pranašumu politinės kampanijos metu nepasinaudojo, nes posakiu „Arba išsiskirk, arba mirk“ buvęs kandidatas į Seimo narius sakė nesivadovaujantis.

Romo ČĖPLOS nuotr.


„Pralaimėjimą laikau laimėjimu“

Dangyra APANAVIČIENĖ

Taip sako Rimvydas ŽIEMYS, nors ir netapęs Seimo nariu, bet už nugaros rinkimuose palikęs patyrusius politikus.

Kita vertus, argi ne laimėjimas būti antram po didelį politinį įdirbį ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje turinčio politiko, ir dar esant tokiam nepalankiam politiniam fonui, kai nuo arenos nueina ketverius metus šalį valdę konservatoriai, kuriems priklauso ir R. Žiemys?

– Rinkimai į Seimą jau praeityje. Tarp kandidatų likote antras. Kaip vertinate savo dalyvavimą rinkimuose?

– Stebuklų tikrai nesitikėjau. Kai kas iš kandidatų turėjo vilčių, kad bus ir antras rinkimų turas, tačiau jo neprireikė. O turint omenyje, kad rinkimuose dalyvavo ir garsių žmonių, ir „ant bangos“ esančių partijų atstovų, tai ta mano antra vieta gal nėra taip blogai.

Be manęs, Vilkaviškio rajone galėjo balotiruotis ir daugiau Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų atstovų, bet, matyt, kai paanalizavo, kad reikės varžytis su didelės partijos pirmininku, tas noras išblėso.

Taip jau išėjo, kad pasiūlė mano kandidatūrą. Neatsisakiau. Pabandyti visada įdomu. Pabandžiau. Kad užėmiau antrąją vietą, laikau laimėjimu.

– Visai neseniai visuomenė sužinojo, kad grojate gitara ir dainuojate. Kodėl nepasistengėte rinkėjams parodyti, jog esate toks įdomus žmogus ir rinkimų kampanijos metu neatskleidėte visų savo asmenybės spalvų?

– Yra kur kas spalvingesnių asmenybių. Kai kurie, būdami politikais, nieko kito neveikia, tik ta pašaline veikla ir užsiiminėja. Bet visuomenė, atrodo, jų jau atsikando – tą parodė rinkimų rezultatai.

Vienas garsus vadybininkas yra pasakęs: „Arba išsiskirk, arba mirk.“ Aš tuo nesivadovavau ir to nedariau.

– Ar seniai grojate gitara?

– Hobis groti gitara ir dainuoti išlikęs nuo studentiškų laikų. Gitarą į rankas paėmiau vėlai, gal tik kokioje dešimtoje klasėje. Pamačiau tais laikais leistame žurnale „Jaunimo gretos“ išspausdintas akordų natas. Paėmęs kažkieno gitarą perbraukiau per stygas ir pabandžiau. Patiko. Kai tapau studentu, neturėdamas ką veikti vis užsukdavau į Maironio gatvėje, Kaune, buvusią muzikos prekių parduotuvę. Pirmiausiai nusipirkau pigesnę gitarą, kuri kainavo 15 rublių, vėliau – geresnę už 55 rublius. Padainuodavau darbo ir poilsio stovyklose, studentų susibūrimuose.

Buvau įsirašęs ir į chorą, tai per penkerius studijų metus teko dalyvauti net trijose respublikinėse dainų šventėse.

Taip tas pomėgis dainuoti ir išliko. Namuose gitarą visuomet turėjau, o dabar kartais ir darbe per pietų pertrauką nueinu pasipraktikuoti. Ten yra visokių instrumentų. Buvo pora renginių, kuriuose dalyvavau kartu su globos namų gyventojais: aš grojau elektriniais vargonais, o jie dainavo.

– Bet Jūsų pasirodymas LPKTS Vilkaviškio skyriaus knygos apie tremtį pristatyme visiems buvo netikėta staigmena...

– Seimo rinkimų dieną, belaukiant būstinėje rezultatų, vienas atkeliavo su savo gitara. Paėmiau į rankas instrumentą ir užgrojau. Tai išgirdusi Dalija Karkienė ir priprašė, kad ateičiau į renginį pagroti. Taip visi ir sužinojo.

– Kokią muziką grojate? Gal savos kūrybos?

– Turiu įvairių dainų, tarp jų – ir savos kūrybos. Kažkada bandžiau rašyti ir žodžius, ir muziką. Dainuoju tiek liaudies kūrybos dainas, tiek ir šiuolaikinius kūrinius.

– Tačiau muzika turbūt nėra vienintelis Jūsų pomėgis?

– Domiuosi kompiuterija. Šiek tiek programuoju, moku dirbti su keletu programų, esu susikūręs interneto tinklalapį.

Dar mėgstu medžioti. Bet man smagiau ne „varyminės“ medžioklės, o su palaukimais. Jų metu pamatai, ko nematęs: tai koks nematytas paukštis atskrenda, tai kiaunė atbėgusi ant dviejų kojų atsistoja...

– Be tiesioginių Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pareigų, turite daug visuomeninės veiklos. Esate rajono Savivaldybės tarybos narys, TS-LKD Vilkaviškio skyriaus pirmininkas, Marijampolės regiono plėtros tarybos narys... Tęskite.

– Esu „Beržo“ medžiotojų klubo tarybos narys, Socialinių globos įstaigų vadovų asociacijos narys, taip pat priklausau „Rotary“ klubui, esu Vydūno gatvės, kurioje gyvenu, bendruomenės pirmininkas. Beje, iš 25 rajono Tarybos narių net penki gyvena Virbalyje, trys iš jų – Vydūno gatvėje.

– Tiek valdžios atstovų gyvena, tai gatvė tikriausiai išasfaltuota, o šaligatviai trinkelėmis grįsti?

– Mūsų gatvė tikrai neišsiskiria iš kitų Virbalio gatvių. Šaligatviai be trinkelių, o pati gatvė išasfaltuota, bet dar anais, tarybiniais, laikais. Tiesa, duobes seniūnija užtaisė.

– Ar galėtumėte įvertinti rajono Tarybos narių, taip pat ir Valdančios koalicijos, darbą?

– Kalbant apie rajono Tarybą, manau, jog „futbolo“ ar „teniso“ posėdžiuose yra šiek tiek per daug.

Ankstesnėje kadencijoje vis sakydavau ir raštus rašiau, kad posėdžiai būtų vieši, kad jie tiesiogiai būtų transliuojami internetu. Dabar galvoju, jog tai buvo klaida.

Matau, kaip kai kurie Tarybos nariai tiesiog laukia, kol į juos pasisuks kamera, kad galėtų pasirodyti ir pasireikšti. Per daug to pozavimo, daugiau turėtų būti racionalaus požiūrio.

Apie valdančiąją daugumą, kuriai ir pats priklausau, nenorėčiau daug kalbėti. Tenka pripažinti faktą, kad joje yra kolegų su patirtimi ir be patirties. Nereikia norėti, jog pastarieji viską iškart suprastų ir mokėtų. Yra tokių teisės aktų, kuriuos norint suprasti kartais reikia ir papildomai pasiskaityti, daugiau pasidomėti. Netgi seni vilkai ne visada būna gerai įsigilinę į svarstomą klausimą, o nauji nariai kartais į problemą pažiūri tiesiog buitiškai.

Tarybos nariui reikia turėti savybę viską matyti globaliai, tarsi kiek iš viršaus, ir nekreipti dėmesio į smulkmenas. Kartais posėdžiuose pasitaiko per daug smulkmeniškumo, kuris priimant sprendimus tampa stabdžiu.

Tam tikrus dalykus, kuriuos padarė esami vadovai, būčiau sprendęs šiek tiek kitaip: pavyzdžiui, būčiau pasistengęs, kad atsirastų Valdančiosios koalicijos veiklos programa.

Savivaldybės administracijos direktorius Audrius Balbierius yra gana dalykiškas žmogus, kuris viską daro pasvėręs. Aišku, neturi tokios kietos rankos kaip prieš jį buvęs administracijos vadovas, bet galbūt ne visada ta kieta ranka yra gerai. Sunkiai įsivaizduojamas bet kuris šiame poste dirbantis žmogus, kai iš vienos pusės sakoma viena, o iš kitos pusės – kita. Kartais per daug administracijos vadovui kimbama į atlapus.

Džiaugiuosi, kad Savivaldybės administracija labai pasistūmėjo projektų rengimo srityje. Paskutiniame Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje buvo kalbama apie tai, jog ateinančiu 2014–2020 m. ES paramos dalijimo laikotarpiu pinigų bus skiriama dar daugiau. Didelis dėmesys bus kreipiamas į savivaldybių administracinius gebėjimus tą paramą paimti ir įsisavinti. Taigi jau dabar reikia stiprinti Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyrių, kuris ES paramos skirstymo laikotarpiu, manau, turėtų būti svarbiausias.

– Kas po savivaldos rinkimų 2011 m. vadovaus Savivaldybei, – ar dabartinė dauguma, ar rinkimus laimėję, bet opozicijoje likę socialdemokratai, – tam tikra prasme nulėmėte Jūs. Ir dabar, esant sudėtingai situacijai Taryboje, kai abiejose pusėse yra vos ne po lygiai balsų, vieno Jūsų žodžio užtektų, jog viskas apvirstų aukštyn kojomis. Ar nedrasko vidiniai prieštaravimai sprendžiant, ką daryti, kad rajonui būtų geriau?

– Į šitą klausimą atsakysiu taip. Jeigu lyderis galvoja kitaip negu jo grupės nariai, tai atsiranda nepasitikėjimas. Todėl visus dalykus nuolat svarstome TS-LKD skyriaus taryboje.

Kad aš ir kitas mūsų partijos narys Valentinas Piečiukaitis nuėjome su vienais, o ne su kitais, buvo ne mūsų vienų sprendimas. Vadovavomės kolegialiu skyriaus tarybos sprendimu.

Jeigu būtų vienasmenis mano sprendimas, tikriausiai būtų buvę kitaip.

Kai opozicija teikė interpeliacijas, kai buvo bandoma versti valdžią, mes skyriuje taip pat intensyviai rinkomės ir šnekėjomės.

Esame apsvarstę įvairias galimybes ir pagal atitinkamas sąlygas žiūrime, kaip elgtis.

Aš įsivaizduoju, kad normalioje partijoje taip ir turėtų vykti.

– Vadinasi, neatmetate galimybės, kad bet kuriuo momentu galite atsidurti ir kitoje barikadų pusėje?

– Bus matyti, kaip susiklostys aplinkybės. Politika yra politika. Negalima sakyti, kad aš kažko nedarysiu, nes gali prireikti tai daryti. Ne visuomet asmeninė nuomonė sutampa su partijos. Čia ir yra demokratijos esmė.

Vinstonas Čerčilis yra pasakęs, kad nieko nėra blogiau už demokratiją, bet geriau – irgi. Reikia su tuo sutikti, nes veto teisė, kai vienas gali viską sustabdyti, yra dar blogiau.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas