Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-24 08:11

---

Skerdenų vertintojų padalinio vadovas Manius Stuglis aiškino, kaip nustatomos raumeningumo klasės.

Autorės nuotr.

Didžiosios šalies skerdyklos viena po kitos rengia konferencijas, kuriose aptariamos mėsinių galvijų auginimo ir atsiskaitymo pagal skerdenų kokybę problemos. Į susitikimus kviečiami ūkininkai, spaudos darbuotojai, mokslininkai, skerdenų vertintojai, kitų žinybų atstovai.

Tokią konferenciją organizavo ir AB „Krekenavos agrofirma“.



Ar bus ką skersti?

Veterinarijos akademijos profesorius Česlovas Jukna kalbėjo, kad tenka girdėti kaltinimų, jog dabar mūsų ūkininkai nemoka užauginti gerų mėsinių galvijų. Iki 1989 metų Lietuva šioje srityje garsėjo. Vėliau dėl į visas puses svyravusios rinkos ir supirkėjų svarstyklių, nesąžiningo perdirbėjų elgesio su augintojais ir kitų priežasčių mėsinės galvijininkystės šaka buvo sužlugdyta. Profesoriaus teigimu, jai atstatyti prireiks 8–10 metų, nes galvijai – ne viščiukai, kuriuos užauginti galima ir per 36–38 dienas.

Šiandien pirmiausia kyla klausimas, ar Lietuvoje bus ką skersti? Apsukrūs užsieniečiai mūsų regionuose jau renkasi vietas ir domisi galimybėmis įkurti savo bazes, iš kurių supirkti gyvuliai keliaus į Prancūziją ar Ispaniją. Pernai iš Lietuvos į užsienį išvežta 20 tūkstančių veršelių.

Kad būgštauti yra dėl ko, patvirtino ir AB „Krekenavos agrofirma“ l.e.p. gen. direktorius Linas Grikšas. Jis sakė, kad gamybiniai šalies skerdyklų pajėgumai šiuo metu išnaudojami tik 50 procentų, nes nėra žaliavos. Lietuvoje neužauginama reikiamo galvijų kiekio.



Atstatyti pasitikėjimą

Be psichologinio žmonių paruošimo, be išankstinio paaiškinimo praėjusių metų spalį pradėta taikyti dar 2001 metais patvirtinta atsiskaitymo pagal skerdenų kokybę tvarka, panaši į administracinę komandą. Ji tik dar labiau pakirto pasitikėjimą tarp gyvulių augintojų ir žaliavos perdirbėjų.

Konferencijoje buvo pabrėžta, jog reikia suprasti, kad jeigu grims į dugną augintojai, jie nusitemps ir perdirbėjus. „Todėl reikia galvoti apie galimybes išsilaikyti abejiems, duoti šiaudą kvėpuoti ir ūkininkui, t.y. dalytis iš supirkimo ir mėsos perdirbimo gaunamą pelną, kad galvijų augintojai pajustų tvirtesnį pagrindą, galėtų atsigauti, įsigyti gerų veislių galvijų“, – sakė Č.Jukna.

Konferencijos dalyviai kalbėjo, kad galvijininkystė silpnai vystoma ir dėl nedidelės valstybės paramos. Žemės ūkio universiteto profesorius Stasys Juknevičius analizavo populiariausių mėsinių galvijų veislių privalumus. Tiesa, dėl kai kurių rekomendacijų profesorius Č.Jukna jam prieštaravo. Abu galvijininkystės žinovai vieningai pabrėžė, kad net ir pasirinkus geriausias veisles, rezultato galima negauti, jei nebus paisoma galvijų priežiūros, jų šėrimo ypatumų. Geras mėsinis galvijas neužaugs iš veršelio, kuris nelaikomas prie karvės ir jam apskritai gailima pieno, nes ūkininkas pieną nori parduoti.

Nusivilia ne visi

Konferencijoje buvo pateikta informacija, kad, skerdyklų duomenimis, beveik 70 procentų pristačiusių gyvulius pagal naująją pirkimo tvarką, gavo daugiau nei jiems būtų mokėję už gyvąjį svorį. Nusivylė tik pardavusieji prastesnius gyvulius.

VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ skerdenų vertintojų padalinio vadovas Manius Stuglis sakė, kad konfliktinį laikotarpį išgyveno ir kiaulių augintojai, kai prieš trejus metus už kiaules taip pat buvo pradėta atsiskaityti pagal skerdenų kokybę. Tada aukštesnių (S, E, U) raumeningumo klasių skerdena sudarė 43 procentus. Pernai – jau 91 proc., nes penėti lašinines kiaules neapsimoka.

M.Stuglio teigimu, galvijų vertinimo pagal skerdenų kokybę sistema taip pat suorientuos, ką auginti dėl mėsos, ką – dėl pieno. Tik taip greitai, kaip kiaulių ūkyje, pokyčių neįvyks, nes tikrų mėsinių galvijų laikoma nedaug, o I kartos mišrūnai dažniausiai, tai pripažįsta ir mokslininkai, paveldi tik kailio spalvą, o ne raumenų masę.



Daugiausia klausimų – vertintojams

Žemės ūkio rūmų atstovė Gintarė Kučinskienė sakė, kad atsiskaitant pagal skerdenų kokybę Lietuvoje dominuoja žemiausios raumeningumo klasės – O ir P, sudarančios apie 90 procentų visų skerdenų kiekio. Todėl ūkininkams reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingas kainas, kurias už šių klasių skerdeną moka skerdyklos. „Analizuojant 2005 m. IV ketvirčio Lietuvos skerdyklų galvijų supirkimo kainas galime teigti, jog ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ūkininkams mokėjo daugiausia“, – kalbėjo šios bendrovės atstovas.

Organizatoriai konferencijos dalyvius supažindino su modernia skerdykla ir mėsos perdirbimo įmone. Ekskursijos po cechus metu populiariausias buvo VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atstovas M.Stuglis ir skerdykloje tuo metu dirbę vertintojai. Jie nepasidavė provokuojantiems ūkininkų ir žurnalistų klausimams, kad dirbdami po įmonės stogu gali būti palankesni perdirbėjams, o ne žaliavos tiekėjams. „Mes – nepriklausomi, atlyginimą mums moka valstybė, esame nuolat tikrinami, net Briuselio komisijų“, – kalbėjo M.Stuglis.

Sukiodamas palubės konvejeriu slinkusias ir sandėlyje sukabintas jau įvertintas skerdenas, jis komentavo, kas nulemia vieną arba kitą raumeningumo ir riebumo klasę.

Parduoto gyvulio įvertinimo procesą gali stebėti ir augintojas. Krekenaviškių atstovas aiškino, kad dėl to nebūtina sėsti į savo automobilį, važiuoti paskui supirkėją. Įstatymas mėsos perdirbėjus įpareigoja gyvulį paskersti ne vėliau kaip per 72 valandas po to, kai jis patenka į skerdyklą. Kada gyvulys bus skerdžiamas, augintojas gali sužinoti paskambinęs telefonu. Skerdimo laikas nurodomas dviejų valandų tikslumu.

Be abejo, parduoto gyvulio savininkas skaičiuos, kiek jam kainuos benzinas iki Krekenavos, Kretingos ar dar toliau. Reikia turėti ir specialių žinių, išmanyti skerdenų vertinimo metodiką: raumenų formas, riebalų sluoksnius ir t.t. Krekenaviškiai tikino, kad ūkininkų, besidominčių jų galvijų įvertinimu, sulaukia.



Paštu ir internetu

Įmonė per 24 valandas nuo gyvulio paskerdimo išsiunčia pardavėjui laišką, kuriame nurodomi vertinimo rezultatai ir kaina. Jeigu augintojo tai netenkina, vieną dieną jis dar turi galimybę vykti ir aiškintis. Tik negalima atmesti tikimybės, kad laiškas gali keliauti gerokai ilgiau nei parą. Bet tai jau ne perdirbėjų, o pašto tarnybų problemos.

Patikimiau yra tai, kad ūkininkas, pridavęs gyvulį, jau kitą dieną gali skambinti nurodomu telefonu ir teirautis, ar galvijas paskerstas, kokia raumeningumo klasė, kiek bus sumokėta.

Galvijų vertinimo rezultatai skelbiami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos internetiniame tinklalapyje www.ris.lt. Duomenų bazėje galima rasti galvijų, supirktų Lietuvos skerdyklose, skerdenų vertinimo rezultatus.

ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ šiame tinklalapyje duomenis pateikia kitądien, kai paskerdžia gyvulį. Klausydamiesi perdirbėjų atstovų, kaip tai yra patogu augintojams, ūkininkai pritarė, kad šiuolaikinės informacijos perdavimo technologijos tampa rimtu pagalbininku, tik iki daugelio kaimų sodybų jos dar neatkeliavusios.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---